Mažoji bendrija: naujos teisinės juridinio asmens formos ypatumai ir pranašumai

11_virselis_JR.p65Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. rugpjūčio 31 d., siekdama sudaryti palankias sąlygas pradėti smulkųjį verslą, pagerinti verslo aplinką Lietuvoje ir įteisinti naują juridinio asmens teisinę formą, priėmė nutarimą Nr. 1042 „Dėl numatomo mažųjų bendrijų teisinio reguliavimo koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas). Nutarimo pagrindu Lietuvos Respublikos ūkio ministerija 2011 m. rugsėjo 23 d. pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo projektą. Anot įstatymo projekto rengėjų ir iniciatorių, mažoji bendrija dėl kapitalo reikalavimo netaikymo, paprasto ir lankstaus valdymo tinkama smulkiajam, intuitu personae (asmeninėmis savybėmis grįstas bendradarbiavimas) principu pagrįstam, ypač šeimos, verslui vykdyti ir turėtų užpildyti juridinių asmenų teisinės formos nišą tarp individualiosios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės. Todėl, siekiant aiškumo, šiame straipsnyje bus apžvelgti mažųjų bendrijų pagrindiniai ypatumai ir pranašumai.

 

Bendrosios nuostatos

Pagal pateiktą įstatymo projektą mažoji bendrija turėtų būti ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šio juridinio asmens dalyviai (nariai) neatsakytų už mažosios bendrijos prievoles, ir atvirkščiai. Mažosios bendrijos nariai būtų atsakingi jos kreditoriams Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir mažosios bendrijos steigimo dokumentų nustatytais atvejais.

Įstatymo projekte nurodyta, kad mažosios bendrijos steigimo pagrindas yra steigimo aktas (kuomet steigėjas vienas) arba steigimo sutartis (kuomet steigėjų du ir daugiau). Pagrindinis mažosios bendrijos veiklos dokumentas – nuostatai. Kadangi norima sukurti smulkiajam verslui tinkamą juridinio asmens formą, kuri būtų pagrįsta intuitu personae principu, projekto rengėjai nustatė, kad mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys. Siekiant išvengti prievolės padidėjus narių skaičiui pertvarkyti mažąją bendriją, siūloma neriboti juridinio asmens narių skaičiaus. Be to, narių skaičius nėra skiriamasis ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens požymis.

Atsižvelgiant į tai, kad mažosios bendrijos teisinė forma orientuota į smulkųjį ir vidutinį verslą, o asmenys, pradedantys jį, dažniausiai nedisponuoja didelėmis lėšomis ar turtu, įstatymo projekte nurodyta, kad mažosioms bendrijoms netaikomas minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimas. Pagal įstatymo projekto nuostatas kapitalą, reikalingą mažosios bendrijos veiklai vykdyti, sudarytų narių įnašai, o įnašu galėtų būti pinigai arba kitoks ekonomiškai įvertintas turtas, priklausantis nariui nuosavybės teise, bet ne paslaugos ar darbai.

Siekiant sudaryti sąlygas mažąją bendriją steigti elektroniniu būdu, įstatymo projekte taip pat siūloma suteikti teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai patvirtinti pavyzdines mažosios bendrijos steigimo sutarties ir steigimo akto formas bei pavyzdinius mažosios bendrijos nuostatus. Taip atsirastų prielaidos mažąją bendriją įsteigti greičiau ir ekonomiškiau nei įprastu būdu.

Mažųjų bendrijų įstatymo projekte nustatytos pagrindinės mažosios bendrijos narių teisės ir pareigos. Mažosios bendrijos narys turi teisę dalyvauti ir balsuoti mažosios bendrijos narių susirinkime, gauti išmokų, kaip avansu išmokamą pelną, savanoriškai pasitraukti iš mažosios bendrijos ir kt. Mažosios bendrijos narys privalo vykdyti savo įsipareigojimus bendrijai, grąžinti per einamuosius finansinius metus gautų išmokų sumą, viršijančią jam tenkančio metinio pelno dalį, ir pan.

Pažymėtina, kad, nors mažosios bendrijos nariai dirbtų mažojoje bendrijoje, darbo sutartys su jais nebūtų sudaromos (kaip ir su individualiųjų įmonių savininkais, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikraisiais nariais), todėl įstatymo projekto nuostatose nurodyta, kad mažosios bendrijos nariai galės pasiskirstyti tiek finansinių metų, tiek trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio mažosios bendrijos pelną. Taip sudaromos prielaidos mažosios bendrijos nariams gauti lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti. Sprendimas dėl per trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį mažosios bendrijos gauto pelno paskirstymo turėtų būti priimamas vienbalsiu visų mažosios bendrijos narių sprendimu. Tiesa, siekiant išvengti piktnaudžiavimo dėl avansu išmokamo pelno, įstatymo projekte nustatytos tam tikros taisyklės: 1) mažosios bendrijos finansinių metų pelno dalis turi būti sumažinta mažosios bendrijos nario per finansinius metus gautų išmokų, kaip avansu išmokėto pelno, suma; 2) jei mažojoje bendrijoje susidaręs nuostolis, tuomet nario per finansinius metus iš mažosios bendrijos gautos išmokos turi būti grąžintos mažajai bendrijai.

Įstatymo projekte taip pat nustatytos taisyklės, turėsiančios užkirsti kelią piktnaudžiavimui, susijusiam su mažosios bendrijos nemokumu. Mažosios bendrijos nariai neturi teisės priimti sprendimo skirti ir išmokėti pelno dalį mažosios bendrijos nariams, jei: 1) nėra patvirtintas laikotarpio, kurio pelno dalis skirstoma mažosios bendrijos nariams, finansinių ataskaitų turinys; 2) mažoji bendrija yra nemoki arba išmokėjusi nariams skirtą pelno dalį taptų nemoki; 3) paskirstytojo finansinių metų ar trumpesnio nei finansiniai metai laikotarpio pelno (nuostolių) suma yra neigiama.

Mažųjų bendrijų įstatymo projekte nurodytas baigtinis sąrašas juridinių asmenų formų, į kurias gali būti pertvarkoma mažoji bendrija: individualioji įmonė, uždaroji akcinė bendrovė, tikroji ūkinė bendrija, komanditinė ūkinė bendrija, kooperatinė bendrovė, žemės ūkio bendrovė, viešoji įstaiga. Analogiškai parengti ir atitinkamų įstatymų (Individualių įmonių įstatymo, Akcinių bendrovių įstatymo, Ūkinių bendrijų įstatymo, Kooperatinių bendrovių įstatymo, Žemės ūkio bendrovių įstatymo) pakeitimų projektai, leisiantys užtikrinti asmenų teisę naudotis mažosios bendrijos teisine forma, tai yra pertvarkyti kitų formų juridinius asmenis į mažąsias bendrijas. Tiesa, pagal CK nuostatas viešojo juridinio asmens negalima pertvarkyti į privatų juridinį asmenį, todėl viešosios įstaigos negalima pertvarkyti į mažąją bendriją.

Apžvelgiant mažosios bendrijos pagrindines nuostatas, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Nutarime įtvirtinta, jog mažosios bendrijos juridinio asmens formai bus nustatyti paprastesni apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai, tam rengiami Buhalterinės apskaitos įstatymo, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo bei su šiais įstatymais susijusių teisės aktų pakeitimai. Pagal  Nutarimo nuostatas mažoji bendrija neprivalės turėti atitinkamo struktūrinio padalinio ar vyriausiojo buhalterio arba sudaryti sutarties su apskaitos paslaugas teikiančia įmone. Mažosios bendrijos apskaitą galės tvarkyti tiek narių susirinkimo paskirtas bendrijos narys, tiek Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 1 dalyje nurodyti asmenys.

 

Valdymas

Atsižvelgiant į tai, kad mažosios bendrijos veikla ir egzistavimas iš esmės grindžiami intuitu personaeprincipu, įstatymo projekte nurodyta, kad naują narį galima priimti tik vienbalsiu visų mažosios bendrijos narių sprendimu. Be to, siekiant sudaryti vienodas sąlygas mažosios bendrijos nariams dalyvauti priimant šios bendrijos sprendimus, Mažųjų bendrijų įstatymo projektu siūloma nustatyti, kadkiekvienas mažosios bendrijos narys turi vieną balsą bendrijos narių susirinkime, taip pat ir valdymo organe, jei šie mažosios bendrijos organai sutampa. Tiesa, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekviena bendrija galės nusistatyti savąją naujo nario priėmimo tvarką arba įtvirtinti kitokią balsų paskirstymo mažosios bendrijos nariams tvarką, kitaip tariant, supaprastinti naujų narių priėmimo ir modifikuoti sprendimų priėmimo tvarkas.

Vadovaujantis tuo, kad vienas pagrindinių mažosios bendrijos tikslų – veiklos ir valdymo paprastumas, lankstumas, Mažosios bendrijos įstatymo projektu siūloma, kad mažosios bendrijos susirinkimo sprendimai būtų priimami paprasta mažosios bendrijos narių balsų dauguma, išskyrus Mažųjų bendrijų įstatymo arba mažosios bendrijos nuostatų išimtis. Pavyzdžiui, 2/3 mažosios bendrijos narių balsų reikėtų priimant sprendimus dėl mažosios bendrijos nuostatų, finansinių metų pelno paskirstymo, reorganizavimo ir kt. Vienbalsio mažosios bendrijos narių pritarimo reikėtų dėl nepiniginių įnašų, asmens, įgyjančio perleidžiamas nario teises, ir kt. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad intuitu personae principas yra esminis elementas mažosios bendrijos veikloje, o nesant narių bendradarbiavimo bendrijos veikla sunkiai įmanoma.

Mažosios bendrijos teisinė forma išsiskirs iš kitų Lietuvos juridinių asmenų formų unikaliu valdymu. Įstatymo projekte nurodyta, kad mažosios bendrijos steigėjai (nariai) galės pasirinkti vieną iš dviejų mažosios bendrijos valdymo organų struktūrų: 1) mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris kartu yra ir mažosios bendrijos valdymo organas arba 2) mažosios bendrijos narių susirinkimas ir mažosios bendrijos vadovas.

Jeigu mažojoje bendrijoje nebūtų atskiro vienasmenio valdymo organo – vadovo, narių susirinkimas galėtų būti kartu ir mažosios bendrijos valdymo organas. Tiesa, tuomet mažoji bendrija turi vieną iš savo narių paskirti bendrovės atstovu, kuris atstovautų bendrijai santykiuose su kitais asmenims ir atliktų kitas jam įstatymo arba mažosios bendrijos narių susirinkimo nustatytas funkcijas. Reikia akcentuoti, kad atstovu galėtų būti skiriamas tik vienas asmuo iš mažosios bendrijos narių, tačiau pats atstovas nėra laikomas juridinio asmens organu. Mažosios bendrijos vadovas nebūtinai turi būti mažosios bendrijos narys.

Sprendimą dėl vadovo ar atstovo skyrimo priima mažosios bendrijos susirinkimo nariai. Paprastai toks sprendimas priimamas bendrijos narių balsų dauguma, tačiau mažosios bendrijos nuostatuose gali būti nustatytas reikalavimas dėl didesnės balsų daugumos.

Pažymėtina, kad su mažosios bendrijos vadovu, jeigu jis skiriamas, sudaroma ne darbo, o civilinė (paslaugų) sutartis. Pagal įstatymo projektą mažosios bendrijos vadovas atsakytų už mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų sudarymą, informacijos ir dokumentų pateikimą, paskelbimą ir kt. Mažosios bendrijos nuostatuose būtų galima nurodyti, kad mažosios bendrijos vadovas tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, sudarant itin reikšmingus bendrijai sandorius) privalėtų gauti mažosios bendrijos narių susirinkimo pritarimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų ir kitų teisė aktų reikalavimai taikomi įvairioms juridinio asmens sritims (apskaita, darbo sauga, aplinkosauga, duomenų ir dokumentų pateikimas atitinkamoms institucijoms ir kt.), o už tokių reikalavimų laikymąsi paprastai atsakingas juridinio asmens vadovas, todėl mažojoje bendrijoje neesant vadovo už tai atsakingas bendrijos atstovas.

Kadangi siekiama nustatyti kuo lankstesnę mažųjų bendrijų veiklos tvarką, mažosios bendrijos nariai gali patys pasirinkti narių susirinkimo šaukimo tvarką. Ši tvarka nurodoma bendrijos steigimo dokumente.

 

 Pasitraukimas ir teisių perleidimas

Įstatymo projekte taip pat nurodytas gana svarbus mažosios bendrijos institutas – mažosios bendrijos nario savanoriškas pasitraukimas. Šio instituto esmė: mažosios bendrijos narys, jeigu jis nėra vienintelis jos narys, gali savanoriškai pasitraukti iš bendrijos atgaudamas savo įnašą arba gaudamas kompensaciją už jo vertę, padidintą mažosios bendrijos pelno arba sumažintą mažosios bendrijos nuostolio suma. Toks mažosios bendrijos nario pasitraukimas nereiškia juridinio asmens pabaigos, išskyrus atvejį, kai dėl nario pasitraukimo mažoji bendrija tampa nemoki, o jos nemokumas įstatymų nustatyta tvarka nėra atkuriamas.

Pagal pateiktą projektą mažosios bendrijos narys gali perleisti savo teises, tačiau tuo atveju, kai teisės parduodamos, pirmumo teisę jas pirkti turėtų kuris nors iš mažosios bendrijos narių, atsižvelgiant įintuitu personae principą. Projekte nurodyta, kad bendrijos susirinkimas bendru sutarimu per 10 dienų turi priimti sprendimą, kuris narys perka parduodamas kito nario teises. Jeigu susirinkimas tokio sprendimo nepriima, teises parduodantis narys turi teisę jas parduoti kitiems fiziniams asmenims.

 

SIC!

Atsižvelgiant į Mažųjų bendrijų įstatymo projekto ir Nutarimo nuostatas yra aišku, kad nauja juridinio asmens forma – mažoji bendrija – turi nemažai pranašumų palyginti su individualiąja įmonė ar uždarąja akcine bendrove. Ribota juridinio asmens atsakomybė, įstatinio kapitalo neprivalomumas, juridinio asmens valdymo paprastumas ir lankstumas, darbo santykių nebuvimas su bendrijoje dirbančiais nariais, paprastesnis buhalterinės apskaitos tvarkymas, lengvesnis pasitraukimas iš juridinio asmens, išankstinis pelno išsimokėjimas – visa tai daro mažąją bendriją itin patrauklią, tačiau esminis mažosios bendrijos elementas – intuitu personae (asmeninėmis savybėmis grįstas bendradarbiavimas) principas, t. y. mažosios bendrijos narių santykiai turi būti grįsti savitarpio pasitikėjimu ir bendradarbiavimu. Be šių elementų mažoji bendrija praranda savo pranašumus, o jos veikla gali būti iš esmės paralyžiuota.

Vertinant mažosios bendrijos būsimą populiarumą galima teigti, kad, nors galimos neigiamos pasekmės, susijusios su galbūt nepalankiu kitų verslo subjektų požiūriu į naujos teisinės formos juridinį asmenį, neatsakingu kai kurių mažųjų bendrijų steigėjų ir narių požiūriu į verslą, didesnėmis piktnaudžiavimo versle galimybėmis tiems patiems asmenims steigiant keletą mažųjų bendrijų, tačiau naujų juridinių asmenų teisinių formų kūrimas vis dėlto skatintinas. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės mažėja savo veiklą pagal verslo liudijimus galintis vykdyti asmenų skaičius, mažoji bendrija turėtų rasti savo nišą šiandieniame Lietuvos verslo pasaulyje.

——————————————————————————-

Ervinas Rimdeika
Advokato padėjėjas

Advokatų profesinė bendrija „Pranckevičius ir partneriai“

Žurnalas “Juristas” 2011 m. 11 Nr.