Socialinis draudimas Europos Sąjungoje

www.sodra.lt

Socialinį draudimą darbo užsienyje metu reguliuoja šalių susitarimai. Susitarimas dėl socialinio draudimo yra šalių susitarimas, nustatantis tarp tų šalių judančių asmenų teises į socialinę apsaugą ir susitarimą pasirašančių šalių atsakomybę dėl socialinio draudimo išmokų.

Susitarimo tikslas yra užtikrinti nuolatinę socialinę apsaugą asmenims, vykstantiems iš vienos šalies į kitą, ir išvengti tokių situacijų, kurioms esant asmuo galėtų gauti dvigubas socialinio draudimo išmokas arba turėtų mokėti dvigubas socialinio draudimo įmokas. Be to, tokie susitarimai panaikina teisių į socialinio draudimo išmokas apribojimus.

Europos Sąjungoje (ES) asmenų, judančių tarp šalių narių, socialinę apsaugą reguliuoja reglamentas 1408/71. Šio reglamento nuostatos yra taikomos ES šalyse, Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Šveicarijoje.

ES šalys: Belgija, Ispanija, Nyderlandai, Airija, Didžioji Britanija, Italija, Austrija, Graikija, Liuksemburgas, Portugalija, Prancūzija, Vokietija, Suomija, Švedija, Danija, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vengrija, Čekija, Slovėnija, Slovakija, Malta ir Kipras, nuo 2007 m. sausio 1 d. - Bulgarija ir Rumunija.

Europos ekonominės erdvės šalys yra Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija.

Be to, Lietuva yra pasirašiusi dvišales socialinio draudimo sutartis su Baltarusija, Ukraina, Rusija, Kanada ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Kiekvienoje šalyje galioja savo taisyklės

Socialinio draudimo lygis ir mokamos išmokos nustatomos pagal nacionalinius konkrečios šalies įstatymus, tačiau susitarimai numato, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu nacionalinė teisė yra taikoma asmenims, kurie juda iš vienos šalies narės į kitą.

Vienas iš pagrindinių susitarimų dėl socialinio draudimo ir ES reglamento principų yra vienodas požiūris į žmones. Jo esmė ta, kad kitos susitarimą pasirašiusios šalies piliečiui yra garantuojamos tokios pačios teisės ir jis privalo laikytis tokių pačių įsipareigojimų, kaip ir pirmosios šalies piliečiai.

Daugelyje šalių socialinio draudimo įstatymuose nustatytas kelerių metų laukimo laikotarpis – tokiu atveju socialinio draudimo išmokos yra mokamos tik jam pasibaigus. Beje, susitarimų dėl socialinio draudimo pagrindu gali būti atsižvelgta į kitoje šalyje susikaupusį draudimo laikotarpį. Tokiu atveju teisė į išmokas taip pat gali būti įgyta darbo laikotarpių, kurie yra trumpesni už laukimo laikotarpį, pagrindu. Tačiau, pavyzdžiui, pensija bus skaičiuojama kiekvienoje šalyje atskirai, atsižvelgiant į toje šalyje turėtą draudimo laikotarpį.

Į susitarimus taip pat įtrauktas vadinamasis eksportavimo principas – t.y. sukauptos išmokos yra be apribojimų mokamos visoms susitarimą dėl socialinio draudimo ar ES reglamentą pasirašiusioms šalims. Priklausanti išmoka negali būti anuliuota, sulaikyta ar sumažinta tik dėl to, kad jos gavėjas išvyksta iš išmokas garantuojančios šalies į kitą šalį. Susitarimų dėl socialinio draudimo ir ES reglamento tikslas yra taip sutvarkyti reikalus, kad vienam asmeniui vienu metu būtų taikomi tik vienos šalies įstatymai. Todėl asmuo yra apdraudžiamas ir privalo mokėti socialinio draudimo įmokas tik vienoje šalyje vienu metu pagal toje šalyje galiojančią sistemą.

Susitarimai dėl socialinio draudimo ir ES reglamentas nustato, kurios šalies įstatymai yra taikomi kiekvienu atveju asmeniui, vykstančiam iš vienos šalies į kitą. Pagrindinis principas – žmogui garantuojamas tos šalies, kurioje jis dirba, socialinis draudimas.

Be susitarimo pensija negarantuojama

Jeigu šalys nėra pasirašiusios susitarimo dėl socialinio draudimo, abiejose šalyse yra taikomi nacionaliniai įstatymai. Tokiu atveju niekas neapsaugo nuo dvigubo apmokestinimo, ir abiejose šalyse galioja visi šių šalių taikomi apribojimai dėl teisių į socialinio draudimo išmokas. Dažniausiai atsitinka taip, kad įmokas reikia mokėti du kartus (bent jau iš dalies), tačiau gaunamos socialinio draudimo išmokos gali būti mažesnės. Be to, išmokų eksportavimas paprastai taip pat būna ribojamas.

Darbuotojams ir verslininkams, judantiems tarp ES šalių, yra taikomi viršvalstybiniai įstatymai.

ES reglamentas 1408/71 atitinka daugiašalį susitarimą dėl socialinio draudimo.Palyginus šį reglamentą su įprastiniais susitarimais dėl socialinio draudimo, jame yra kur kas daugiau detalių nuostatų. ES taisyklės yra viršvalstybiniai įstatymai, t.y. viršesni už nacionalinius įstatymus, prieštaraujančius reglamento nuostatoms.

Reglamentas 1408/71 yra taikomas šioms socialinės apsaugos sritims:

• ligos ir motinystės išmokos;
• neįgalumo išmokos, įskaitant ir tas, kurios yra numatytos pajamų gavimui palaikyti ar gerinti;
• senatvės išmokos;
• našlių išmokos (našlių pensijos);
• išmokos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų;
• išmokos mirties atveju;
• nedarbo išmokos;
• išmokos šeimai (pašalpos šeimoms).

• ES ar Europos ekonominės erdvės piliečiams;
• pabėgėliams ir pilietybės neturintiems asmenims, gyvenantiems ES ar Europos ekonominėje erdvėje, kuriems kaip darbuotojams arba besiverčiantiems savo praktika asmenims gali būti taikomi vienos ar kelių šalių narių įstatymai;
• kitų šalių piliečiams ir jų šeimų nariams, jeigu jie teisėtai gyvena vienoje šalyje narėje.

Lietuvoje darbuotojai ir besiverčiantys savo praktika asmenys yra tie asmenys, kuriems galioja valstybinio socialinio pensijų draudimo įstatymai.

Dvišaliai susitarimai dėl socialinio draudimo

Lietuva yra pasirašiusi dvišalius susitarimus dėl socialinio draudimo su Baltarusija, Ukraina, Rusija, Kanada ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Išsamesnė informacija - „Sodros“ interneto svetainės skyrelyje "Užsienio pensijos".

Vykstant dirbti į užsienį

Kuri šalis mokės socialinio draudimo išmokas darbo užsienyje metu, priklauso nuo to, ar ta kita šalis yra ES narė, susitarimą pasirašiusi šalis ar šalis, su kuria Lietuva nėra pasirašiusi susitarimo dėl socialinio draudimo.

Paprastai užsienyje dirbančiam asmeniui yra taikomi toje užsienio šalyje galiojantys socialinio draudimo įstatymai. Tokiu atveju visos socialinio draudimo įmokos yra mokamos tai šaliai, kuri savo ruožtu užtikrina socialinio draudimo išmokas pagal toje šalyje galiojančius įstatymus.

Tačiau ši taisyklė turi keletą išimčių, pavyzdžiui, išsiųsti darbuotojai, kuriems laikinojo darbo užsienyje metu gali likti galioti savos šalies socialinio draudimo įstatymai. Išsiųstasis darbuotojas yra tas, kurį Lietuvoje esantis darbdavys išsiunčia laikinai padirbėti (1–5 metus) į kitą šalį. Kai darbuotojas išvyksta iš šalies, jam yra taikomi Lietuvos socialinio draudimo įstatymai.

Jei darbuotojas yra siunčiamas į ES ar susitarimą pasirašiusią šalį, pažymėjimo dėl draudimo Lietuvos socialiniu draudimu (pavyzdžiui, E 101) darbdavys turėtų kreiptis į Lietuvos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą („Sodra“). Šiuo pažymėjimu darbuotojas valstybėje, kurioje įsidarbina, gali įrodyti, kad turi teisę į socialinės apsaugos išmokas iš Lietuvos ir kad socialinio draudimo įmokas moka Lietuvai.

Taip pat yra papildomos taisyklės, kurios skiriasi nuo pagrindinių draudimo principų valstybėje, kurioje įsidarbinama, kaip, pavyzdžiui, šiais atvejais:

• valstybės tarnautojai,
• jūrininkai,
• transportavimo kompanijų keliaujantis personalas,
• asmenys, kurie paprastai dirba keliose valstybėse.

Darbuotojas, išsiųstas dirbti į valstybę, su kuria Lietuva nėra pasirašiusi susitarimo, turi būti apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos įstatymus be jokių laiko apribojimų.

Darbuotojai, siunčiami į susitarimą pasirašiusią šalį

Pagrindinis socialinio draudimo susitarimų principas (ES/ EEE šalys ir dvišalės sutartys) yra tas, kad darbuotojas yra apdraustas valstybėje, kurioje dirba. Taigi darbuotojas gauna socialinio draudimo išmokas iš valstybės, kurioje dirbo.

Darbuotojai, trumpam išsiųsti į užsienį, dažnai vis dar yra apdrausti tėvynėje. Išsiųstų darbuotojų draudimas skiriasi nuo įprasto draudimo. Darbuotojas ir jį lydintys šeimos nariai gali likti apdrausti Lietuvos socialiniu draudimu 1-5 metus priklausomai nuo pasirašyto susitarimo su valstybe.

Išsiųstas darbuotojas yra:

• asmuo, kuriam mokamos Lietuvos socialinio draudimo išmokos, kai jis išvyksta iš Lietuvos dirbti į užsienį;
• asmuo, kuris laikinai dirba užsienyje;
• asmuo, dirbantis kaip išsiųstas Lietuvos darbdavio.

Išsiųstam darbuotojui reikia pažymėjimo dėl draudimo Lietuvos socialiniu draudimu. Su pažymėjimu darbdavys ir darbuotojas yra atleisti nuo įmokų mokėjimo valstybei, kurioje darbuotojas dirba, taip išvengiant dvigubo įmokų mokėjimo. Taigi visos socialinio draudimo įmokos asmenins, apdraustiems socialiniu draudimu Lietuvoje, yra mokamos Lietuvai.

Pažymėjimas apima išmokas, susijusias su kiekvienu socialinio draudimo susitarimu.

Darbuotojas pateikia pareiškimą dėl išsiųsto darbuotojo pažymėjimo „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybai specialia forma. Tuo pačiu galima pateikti pareiškimą dėl medicininės priežiūros pažymėjimo iš Valstybinės ligonių kasos (pavyzdžiui, E 128). Lydintys šeimos nariai turėtų pateikti pareiškimus dėl Lietuvos socialinio draudimo Valstybinei ligonių kasai.

Pagal pareiškimą „Sodra“ išduoda E 101 pažymėjimą darbuotojui, kuriam taikomi Lietuvos socialinės apsaugos įstatymai, tačiau kuris dirba kitoje ES valstybėje. Pažymėjimas yra lietuvių kalba. Kiekviena ES valstybė naudoja atitinkamą formą savo kalba.

Kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos, pagal pateiktą pareiškimą „Sodra“ išduoda pažymėjimą dėl Lietuvos socialinio draudimo išmokų savarankiškai dirbantiems asmenims, asmenims, dirbantiems keliose valstybėse, keliaujančiam transportavimo įmonių personalui, jūrininkams, valstybės tarnautojams ir diplomatams. Papildomos informacijos galite kreiptis į „Sodros“ Užsienio išmokų tarnybą.

Susitarimus pasirašiusios valstybės gali tarpusavyje susitarti dėl išimčių iš taisyklių, susijusių su draudimu. Jei darbuotojas negali būti laikomas išsiųstu darbuotoju dėl išsiuntimo laikotarpio trukmės, jis gali būti apdraustas Lietuvos socialiniu draudimu išimties tvarka. Išimtis paprastai nėra taikoma laikotarpiui, ilgesniam nei 5 metai.

Kaip pateikti pareiškimą dėl draudimą Lietuvos socialiniu draudimu žyminčio pažymėjimo

Pažymėjimą dėl draudimo Lietuvos socialiniu draudimu (pavyzdžiui, E 101) darbo laikotarpiui kitoje ES valstybėje išduoda „Sodra“. Pareiškimo formą galite parsisiųsti bei išspausdinti paspaudę žemiau esančią nuorodą. Dėl pažymėjimo reikėtų kreiptis iš anksto prieš išsiuntimą: apytiksliai 1 mėnuo priklausomai nuo išsiuntimo laiko.

Darbuotojas/ savarankiškai dirbantis asmuo, kuris vyksta dirbti į susitarimą pasirašiusią šalį gali pateikti pareiškimą dėl medicininės priežiūros pažymėjimo (pavyzdžiui, E 128), išduodamos Valstybinės ligonių kasos. „Sodra“ persiunčia prašymą Valstybinei ligonių kasai, kuri medicininės priežiūros pažymėjimą siunčia tiesiai darbuotojui.

Šeimos narių sveikatos draudimas yra nustatomas Valstybinės ligonių kasos.