• Administracinė teisė
• Baudžiamoji teisė
• Civilinė teisė
• Darbas
• Ekonomika
• Mokesčiai
• Pardavimai
• Savaitraštis "Buhalterija"
• Teisė
• Įvairūs
• Įmonių veikla
• Verslo pradžia
• Žurnalas "Biuro administravimas"
• Alegorijos
• Asmeninis tobulėjimas
• Leidinys "Laisvoji rinka"
• Nekilnojamas turtas
• Rinkodara
• Skolų ir finansų valdymas
• Vadyba
• Žurnalas "Juristas"
• Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga"
• Žurnalas "Vadovas ir pasaulis"

• drenazas
• turto dovanojimas
• tėvo palikimas
• Fotografo paslaugų sutartis
• Vaiko pavardės keitimas
• ar gali sutartis prasirest automatiskai ir neribotam laikui?
• Del slaugbaumo (privati valda)pastatymo
• Servitutinio kelio panaikinimas?
• ATP ir teistumo/neteistumo pažyma
• Atimto vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimas anksčiau laiko

PradžiaŽurnalas "Biuro administravimas"POATOSTOGINIO SINDROMO APRAIŠKOS DARBE

Sekmadienio rytas. Ką tik mėgautasi dviejų-trijų savaičių trukmės atostogomis, pavyko visiškai atsipalaiduoti, ilgiau pamiegoti. Tačiau nuo sekmadienio ryto ima kankinti nerimas ir susierzinimas pagalvojus, kokia beprotybė laukia rytoj nuėjus į darbą. Krūvos bylų, sumaištis, nežinomybė. Tenka tarti „sudie" saulėtiems paplūdimiams ir pasisveikinti su sausakimša elektroninio pašto dėžute ir begaliniu užduočių sąrašu. Tokie pojūčiai ir mintys kankina daugumą iš atostogų į darbą grįžtančių žmonių. Tai vadinama poatostoginiu sindromu: iš relaksacijos pasaulio grįžtant į darbo aplinką neišvengiama dezorientacija ir nerimas. Tačiau yra ne vienas būdas, palengvinantis tranzitinį procesą ir leidžiantis sėkmingai pasinerti į darbą.

           Atostogų baigtis ir liūdesys - neatsiejami dalykai. Tyrimų duomenimis, vienas iš trijų darbuotojų nekenčia grįžti į darbą po atostogų. Likus kelioms dienoms iki atostogų, maždaug pusė darbuotojų ima jausti didelį stresą. O grįžus iš atostogų ir praėjus trims dienoms, darbe jie vėl ima jausti tokį stresą, kokį jautė anksčiau - tarsi išvis nebūtų atostogavę. Atostogų įspūdžiai blėsta taip greitai, kaip odos įdegis. Vis dėlto didžioji dalis apklaustųjų pripažįsta, kad atostogos turi teigiamą poveikį fizinei ir psichinei sveikatai, suteikia entuziazmo dirbti toliau, didina darbo produktyvumą.

          Darbas po atostogų ir asmeninės aplinkybės. Kartais po atostogų dirbti būna sunku dėl asmeninių priežasčių. Atostogos poros santykiuose atskleidžia silpnąsias vietas. Žmonės viliasi, kad bendros atostogos sustiprins santykius, leis pasimėgauti vienas kito draugija, tačiau neretai nutinka priešingai. Pora išvyksta į kelionę, o problemos keliauja kartu. Kai kurioms poroms atostogos - tarsi Kalėdos: viskas turi būti puiku, tačiau lūkesčiai neišsipildo, kartu leidžiamos atostogos pagilina priešiškumą ir pagiežą. Atostogos teikia begalę progų ginčytis: tenka priimti sprendimus, kur ir kada eiti, ką veikti nuvykus į tam tikrą vietą. Tokie klausimai kelia daugybę galimybių nesutikti su partnerio nuomone. Nebūtinai taip nutinka keliaujant vyrui ir moteriai: jei keliaujama su draugais ar atsitiktiniais pažįstamais, nesutarimai gali gadinti pakilią atostogų dvasią, kelti nusivylimą kelionės draugais ir pačiomis atostogomis. Natūralu, kad su tokiomis emocijomis po atostogų grįžus į darbą, pradėti darbus tampa gerokai sunkiau. Kita vertus, tai tampa gyvenimiška pamoka planuojant kitas atostogas ir priimant sprendimus. Adaptacijos darbe procesą po atostogų kartais apsunkina faktas, kad per atostogas keliauta su mažais vaikais. Kelionė su vaikais labiau vargina - namuose vaikai randa įprastus žaislus, kurių nėra viešbučio kambaryje. Be to, naujoje aplinkoje vaikams sunkiai sekasi užmigti, naktį jie dažnai pabunda, pažadina tėvus, ir šie per atostogas pervargsta.

          Grįžimu į darbą reikia pasirūpinti iš anksto. Ar sėkmingai grįšime į darbą lemia tai, ar buvo pasirengta lengvai grįžti dar prieš atostogas. Jei buvo sudarytas darbų, kuriuos svarbu užbaigti, sąrašas, grįžus po atostogų šis sąrašas padeda greičiau prisiminti ir įsitikinti, ar viskas atlikta, ką reikia atlikti, arba suvokti, kurioje pakopoje yra atliekamoji užduotis (jei atostogų metu pavadavo kolega). Likus mėnesiui iki atostogų reikia sutvarkyti einamuosius reikalus: apmokėti sąskaitas, informuoti artimuosius apie atostogas, duoti jiems kontaktus, kad jie galėtų susisiekti, sudaryti būtinų kelionei pirkinių sąrašą. Likus dviems savaitėms iki atostogų reikia rasti žmogų, kuris galėtų prižiūrėti namus, palaistyti gėles, pasirūpintų naminiais gyvūnais, paimtų laikraščius iš pašto dėžutės. Jei šiais dalykais pasirūpinama iš anksto, atostogaujama sklandžiau, o į darbą grįžtama ramiau.

          Nusiteikti pozityviai. Norint numalšinti poatostoginį stresą, dėmesį vertėtų  telkti į pozityvius dalykus. Pravartu pagalvoti apie turimus draugus darbe, kurie nuoširdžiai laukia Jūsų grįžtant iš atostogų, ir ateiti į darbą bus lengviau. Ne vienas tyrimas patvirtino, kad gera psichinė sveikata, optimistinis požiūris į darbą, nusiteikimas išspręsti darbines problemas suteikia energijos dirbti, atneša ramybę ir stabilumą.

          Įvertinti santykius darbe atostogų metu. Žmonės patiria liūdesį grįždami į darbą neatsižvelgiant į atostogų trukmę - taip gali nutikti ir po savaitgalio. Tačiau jei kaskart po laisvadienių neigiami jausmai darbo atžvilgiu stiprėja, tai gali būti rimtas signalas, kad esama didelių su darbu susijusių problemų, kurių nevalia ignoruoti. Reikėtų paanalizuoti, kodėl nesinori grįžti į darbą. Atostogos teikia puikią progą iš šalies pažvelgti į savo darbą ir numatyti keletą žingsnelių, kurie darbą padarytų pozityvesnį. Žmonės išeidami iš darbo neretai palieka ne darbus, o vadovus. Ir labai dažnai pagrindinis dalykas, kuris laiko žmones darbe, - tai santykiai su juos supančiais žmonėmis. Atostogų metu verta pagalvoti, koks žmogus darbe erzina ir su kuriuo reikėtų pagerinti santykius. Derėtų paminti savo garbę ir stiprinti ryšius. Tuomet darbas po atostogų atrodys mielesnis, o darbe padaugės vienu žmogumi, kurio pagalbos galima tikėtis.

          Nevykti į darbą iš oro uosto. Jei per atostogas vykstama į kelionę, ją reikia planuoti taip, kad likus dviem dienoms iki atostogų pabaigos parvyktumėte į namus. Iš saulėtos pakrantės patekti tiesiai į darbą būtų per daug šokiruojantis dalykas sielai ir kūnui. Viena ar dvi paskutinės atostogų dienos namuose leidžia sklandžiau pasirengti grįžti į darbą. Reikėtų palikti laiko atostogoms aptarti su draugais, pasišnekučiuoti su kaimynais ar pasidalyti įspūdžiais su pažįstamais interneto forumuose. Reikia skirti laiko asmeninėje el. pašto dėžutėje susikaupusiems laiškams, laukiantiems atsakymo. Po atostogų visada reikia suplanuoti ką nors malonaus, pavyzdžiui, su vaikais nuvykti į zoologijos sodą. Nereikia nusiminus sėdėti darbe ar namuose - atostogos baigiasi, tačiau galimybės pramogauti - ne.

          Pasirūpinti miegu ir buitiniais darbais. Rengiantis grįžti į darbą, reikėtų grįžti į įprastą miego režimą. Prieš dvi tris dienas iki atostogų pabaigos svarbu atsigulti į lovą pusvalandžiu ar valanda anksčiau nei buvo įprasta atostogaujant, o keltis taip pat vertėtų anksčiau. Likus dienai iki atostogų pabaigos, reikėtų vengti alkoholio, „nešvęsti" iki išnaktų atostogų pabaigos.

          Besibaigiant atostogoms svarbu kruopščiai išvalyti namus, kad to netektų daryti grįžus po sunkios pirmosios darbo dienos. Reikėtų iškrauti kelionės lagaminus, susirinkti darbo reikmenis, kuriuos ketinama neštis į darbą. Patartina išskalbti drabužius, išlyginti ir paruošti tuos, kurie bus dėvimi kitą rytą. Pusė septynių ryto nebūtų pats geriausias laikas suvokti, kad nėra švarių ir išlygintų drabužių. Paskutinę atostogų dieną vertėtų skirti pirkiniams - pasirūpinti pusryčiais ir priešpiečiais, kurie bus valgomi darbe. Jei per atostogas buvo įrasta dažniau užkandžiauti nelaukiant nustatytos valandos, pirmosiomis dienomis darbe nereikėtų kankinti organizmo. Pravartu atsinešti vaisių ar riešutų ir užkąsti prie darbo stalo.

          Atgaivinti malonius prisiminimus. Vos grįžus iš kelionės, vertėtų padaryti nuotraukas ir sudėti jas į albumą, kiekvieną nuotrauką linksmai aprašyti. Į nuotraukų albumą derėtų įdėti ir kitas kelionės akimirkas: restorano meniu, kelionės bilietus. Prieš einant į darbą reikėtų peržvelgti albumą, atgaivinti atmintį, pasisemti geros energijos.
Jei buvo keliauta su kompanija, pirmosiomis darbo savaitėmis reikėtų užmegzti kontaktą su kelionės draugais, suorganizuoti susitikimą įspūdžiams aptarti. Toks susitikimas suteiks gerų emocijų, leis ramiau jaustis darbe.

          Į darbą atsinešti atostogų atributiką. Jei atostogų metu teko vykti į kelionę, pravartu į darbą atsinešti tai, kas primintų kelionę.  Nuotrauka, įrėmintas paveikslėlis ar žymeklis knygai suteiks harmonijos darbo aplinkai ir padės ramiau priimti darbo aplinką. Suvenyrus, primenančius kelionę, reikia rinktis kruopščiai, nes tam tikri suvenyrai gali erzinti kitus darbuotojus arba tiesiog netikti darbo aplinkai, pavyzdžiui, šeimos, besikaitinančios paplūdimyje, nuotrauka. Jei per atostogas pavyko įdegti - nereikia slėpti įdegio po ilgomis rankovėmis (kiek tai neprieštarauja darbo etiketui). Pravartu ateiti dėvint marškinėlius, laikrodį ar papuošalą, kurie buvo įsigyti atostogų metu.

          Pradėti nuo pasisveikinimo ir el. laiškų. Grįžtant į darbą, paprasčiausias savęs pasveikinimas „sveikas sugrįžęs" - jau svarbus žingsnis į sėkmingą darbą. Kolegas ir vadovą derėtų pasveikinti džiaugsmingai, surūgęs veidas tikrai nepadės įsilieti į darbo ritmą. Vertėtų prisiminti: gerai, kad yra kur grįžti, nes ekonominiu sunkmečiu daug žmonių darbo neturi. Jie mielai sutiktų pasikeisti su Jumis vietomis. Pasisveikinus vertėtų iškart pradėti dirbti, peržiūrėti ant stalo gulinčius raštus ar el. paštu gautas žinutes. Pirmąją dieną po atostogų reikėtų į darbą atvykti 15 min. anksčiau, nes tikėtina, kad el. pašto dėžutė bus užkimšta laiškais. Jei namuose yra prieiga prie darbinio el. pašto, susipažinti su el. laiškų turiniu (nors šis procesas būtų nemalonus) galima jau vakare namuose. Po atostogų randami šimtai el. laiškų, tačiau maždaug du trečdaliai jų nereikalauja atsakyti iš karto. Reikėtų nustatyti prioritetus, kam atsakyti nedelsiant, o kam - vėliau; dalis laiškų yra informacinio pobūdžio.

          Susisiekti su vadovu ir kolegomis. Grįžus į darbą, reikia kuo skubiau susisiekti su vadovu ir aptarti svarbiausių darbų, projektų vyksmą. Kad darbuotojas lengviau įsitrauktų į darbą po atostogų, svarbus ir vadovo vaidmuo. Jis turėtų pasveikinti sugrįžusį darbuotoją, pasidomėti, kaip sekėsi atostogauti ir kaip įmanoma greičiau suteikti darbuotojui trumpą informaciją apie situaciją darbe. Tokie vadovo veiksmai padeda darbuotojui greičiau suvokti, ko iš jo tikimasi artimiausiu metu.

          Svarbu operatyviai susisiekti su atostogų metu pavadavusiais kolegomis ir žmonėmis, su kuriais dirbama įgyvendinant bendrą projektą. Jei darbe po atostogų sunku susivokti, nereikia baimintis prašyti kolegų ir vadovų pagalbos. Svarbiausia, kad būtų atliktos užduotys, kurias vėluojama atlikti. Atsakomybės išvengti nepavyks, todėl reikia kuo skubiau ieškoti pagalbos, o ne laukti, kol ją kas nors pasiūlys. Darbe nesisiūloma padėti ne todėl, kad kolegos negeranoriški, bet todėl, kad jie nežino, kaip kitam asmeniui sekasi susidoroti su užduotimi. Be to, yra žmonių, kurie nepageidauja, kad kiti siūlytų savo pagalbą, nori užduotį nuo pradžios iki galo atlikti savarankiškai, ir pasisiūliusieji padėti kartais sulaukia neigiamo atsako. Taigi geriausias būdas parodyti, kad reikia pagalbos - jos garsiai paprašyti.

          Skubėti pamažu. Neverta pirmajai darbo dienai po atostogų užsibrėžti tikslą užbaigti viską, kas buvo nebaigta iki atostogų. Nereikia perkrauti savo darbotvarkės ar pirmai dienai po atostogų paskirti darbinį susitikimą. Pamažu, o ne strimgalviais pasinėrus į darbų sūkurį, poatostoginis stresas savaitės pabaigoje sumažėja. Dažna klaida - dirbti pirmosiomis dienomis pamirštant pertraukėles. Po atostogų jos būtinos sėkmingam darbui, todėl reikia nueiti į kavinę ar virtuvėlę išgerti kavos, pastovėti prie atdaro lango, atsigaivinti šalto vandens srove ar atlikti keletą fizinių pratimų. Jei pirmąją dieną sunku nustatyti, ką derėtų atlikti pirmiausia, verta pradėti nuo to darbo, kuris nėra degantis, kurio seniai reikėjo imtis, bet jis vis atidėliotas.

           Nerekomenduojama pirmąją dieną darbe likti iki vėlyvo vakaro, nes po atostogų atpratus dirbti, toks elgesys išsekins.

          Poatostoginį liūdesį galima įveikti keliant sau iššūkius. Pavyzdžiui, pravartu po atostogų pasisiūlyti vesti seminarą - tai suteikia pasitikėjimo savimi, saviraiškos pojūtį, o ypač svarbu suvokti, kad darbe esate reikalingas. Pirma -  darbas,vėliau - atostogų įspūdžiai. Kolegos dažniausiai nori išgirsti atostogų įspūdžius, kiekvienas pateikia klausimų ir tikisi nedelsiant gauti atsakymus, tačiau pirmiausia reikia skirti laiko darbiniams reikalams. Su kolegomis galima sutarti, kad įspūdžiais pasidalysite pietų pertraukos metu ar baigiantis darbo dienai. Daug žmonių darbo metu bendrauja socialiniuose tinkluose, skaito asmeninio el. pašto dėžutes, siunčia atostogų nuotraukas, tačiau pirmosiomis dienomis po atostogų darbe to daryti nereikėtų. Toks elgesys neleis grįžti į vėžes, trikdys darbą, o poatostoginis stresas besikaupiant darbams bus sunkiai pakeliamas. 

          Geram darbui būtini malonumai. Matant pavargusius dar neatostogavusių kolegų veidus, nereikia jausti kaltės ir bausti savęs pasineriant tik į darbą. Efektyviai dirbti po atostogų padeda darbo ir malonumų derinimas. Vertėtų pagalvoti, ką norisi daryti, ir imtis to užsiėmimo nelaukiant kitų atostogų, pavyzdžiui, lankytis baseine du kartus per savaitę. Jei atostogų metu radote malonumą teikiančią veiklą, ją verta tęsti, pavyzdžiui, vakare išeiti pabėgioti su šunimi į parką. Po atostogų reikėtų mažiau laiko skirti televizoriui ir tęsti kitus geruosius atostogų įpročius: pasivaikščioti senamiesčio gatvėmis, parke, užsukti į kavinę su draugais. Vertėtų pačiam pasigaminti ar rinktis kavinėje tos šalies nacionalinius patiekalus, kurioje praleidote atostogas. Jei per atostogas pavyko aplankyti šalį, kuri labai patiko, verta užsirašyti į užsienio kalbos tobulinimo kursus, nusipirkti knygų apie aplankytos šalies papročius, o gal nuspręsti užsienio šalies pavyzdžiu dekoruoti namų interjerą. Kelionės įspūdžių įprasminimas kasdieniame gyvenime po atostogų leis lengviau įsitraukti į darbą, nes malonūs atostogų įspūdžiai nesibaigs su paskutine atostogų diena.

          Ne liūdėti, o planuoti poilsį. Perėjimą iš poilsinės į darbinę aplinką palengvina kitų atostogų planavimas. Dar prieš pirmąją darbo dieną po atostogų pravartu prisiminti gražiausias atostogų akimirkas ir suplanuoti, kur norėtųsi nuvykti per ateinančias atostogas. Tokie planai suteikia tikslą dirbti ir taupyti kitoms atostogoms. Po atostogų grįžus į darbą derėtų numatyti dar keletą laisvų atostogų dienų. Nustatyta, kad atostogaudamas ne mėnesį per metus, o pavyzdžiui, tris kartus, žmogus jaučiasi laimingesnis, sėkmingiau dirba, lengviau įsilieja į darbą po atostogų. Kai atostogaujama kartą per metus, poatostoginis stresas yra didesnis žinant, kad vienintelės metų atostogos jau baigėsi. Pravartu porą atostogų dienų priderinti prie valstybinių ir kitų švenčių („ilgųjų savaitgalių"). Tačiau prieš einant atostogų, vertėtų suplanuoti, kas bus nuveikta jų metu. Tyrimai parodė, kad tie žmonės, kurie planuoja vykti į kelionę ar į svečius pas gimines, lankytis laisvalaikio ir sveikatingumo centruose ar užsiimti kita konkrečia veikla, po atostogų keletą savaičių darbe jaučiasi laimingesni nei tie, kurie per atostogas pailsėjo, tačiau nebuvo nieko suplanavę ir nieko konkretaus nenuveikė. Be to, nustatyta, kad per atostogas geriau pailsi tie žmonės, kurie atostogaudami nekontaktuoja darbo reikalais telefonu ar el. paštu.

------------------------------------------------------------------------------

Daiva KŠIVICKIENĖ

Žurnalas „Biuro administravimas" 2010 m. Nr. 9

www.paciolis.lt