|
Straipsniai
2010-10-30… Senatvės pensijos nebus papildomai mažinamos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad pasirodę pranešimai viešojoje erdvėje, jog senatvės pensijos nemažės tik pensininkams su sunkia negalia, gali būti… 2010-10-30… Peržiūrės lygtinio paleidimo sąlygas
Siekiant užtikrinti aiškią ir skaidrią nuteistų asmenų lygtinio paleidimo tvarką, teisingumo ministro iniciatyva bus peržiūrimos kalinčiųjų išankstinio paleidimo į laisvę sąlygos. 2010-10-30… Lūžis dėl laikmenų apmokestinimo autoriniais mokesčiais
Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT) ketvirtadienį, spalio 21 d., paskelbė sprendimą pirmoje byloje dėl informacijos laikmenų ir atgaminimo įrangos apmokestinimo autoriniais mokesčiais. Jis turės esminės įtakos apmokestinimui… 2010-10-30… LAT: Atlikta teismų sprendimų analizė dėl kontrabandos nusikaltimų
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas pristatė atlikto teismų praktikos skiriant bausmes už kontrabandą tyrimo rezultatus. Anot Teisės… 2010-10-30… Programišiui skirta 39 000 litų baudaŠ. m. spalio 14 d. Kauno apygardos teisme išnagrinėta baudžiamoji byla dėl Kauno miesto gyventojo. Minėtas pilietis komercijos tikslais gamino, laikė ir platino galimybę pašalinti autorių teisių ir gretutinių teisių…
Užsisakykite Naujienas
|
PLANUOJATE LAIKĄ? VALDOTE PADĖTĮ! (2)2008-12-15 22:43:18
UAB „Vadybos pokyčių konsultavimas" direktorius pataria vadovautis Eizenhauerio metodu - suskirstyti darbus pagal svarbumą ir skubumą. Padėtų tokia lentelė:
„Dauguma žmonių dirba pagal I kvadratą - skubu ir svarbu, t. y. dega, tad reikia gesinti gaisrus, nes darbą atlikti būtina (svarbu) ir padaryti reikia dabar (skubu). Dėl to nuolat bėgama ir stresuojama - tai tikrai ne daug pasiekiančių žmonių bruožai. Laimingi žmonės gyvena pagal II kvadratą - svarbu, bet neskubu. Tai galimybių išnaudojimas ir įgyvendinimas, tobulėjimas ir kūrimas, plėtra. Tai nėra problemų sprendimas ir šiandienės situacijos gerinimas, tai - perspektyvos užtikrinimas", - paaiškina verslo konsultantas Vytautas Gaidamavičius.
REIKIA NUMATYTI TIKSLUS Dar vienas būdas (juos, žinoma, galima savaip keisti ir derinti) - numatyti tikslus mėnesiui, pusmečiui, netgi metams į priekį. Žinodamas, ko nori, apie ką svajoji, aiškiau suvoki, kaip tai pasiekti ir kryptingai keliauji tikslo link. „Turiu tikslų keliasdešimčiai metų į priekį, - sako V. Gaidamavičius. - Tiesiog svajoju apie kol kas nerealius dalykus, kurie mane džiugintų, ką norėčiau daryti, pasiekti, kuo būti. O tada tai svajonei paskiriu terminą. Pagal tai apsvarstau, ką turėčiau padaryti per trumpesnį laikotarpį, pavyzdžiui, ką pasiekti, sukurti ir kuo tapti per artimiausius penkerius metus, kad priartėčiau prie savo svajonių. O tada žvelgiu, ką turiu padaryti čia ir dabar - šiais metais, šį mėnesį, šią savaitę, kad svajonė taptų realybe daug greičiau nei numačiau. Ir tai darau - kiekvieną rytą skiriu kelias minutes dienai peržiūrėti, t. y. numatau kelias pagrindines gaires, kas per tą dieną turi įvykti, ką turiu nuveikti, sukurti. Aš gyvenu savo svajonių gyvenimą - pasirenku, ką darysiu, kad tai mane džiugintų dabar ir kad priartintų prie vienos ar kitos svajonės..."
DARBŲ KALENDORIUS Planuoti tai, ką gali padaryti čia ir dabar, geriausia kryptingai, tvarkingai ir būtinai raštu. Puiku, jei kompiuterio monitorius beveik visas apklijuotas lipniais popierėliais su reikiamais padaryti darbais - tai jau žingsnis į šiokį tokį planavimą (beje, tai nėra taip lengva: mokėti planuoti, kaip ir bet ką kitą organizuoti, reikia turėti įgūdžių!), tačiau laiko sutaupyti pavyks daugiau, jei darbai bus rašomi specialiame darbo kalendoriuje. Puiku, jei jame būtų ir svarbūs telefonų numeriai ir adresai - staiga prireikus nereikėtų karštligiškai raustis stalčiuose ar sklaidyti šūsnis popierėlių. Be to, jei darbai bus suplanuoti kelioms dienoms į priekį, bus aiškiai matyti, ką dar ir kur galima įterpti.
TVARKA Tvarkinga darbo vieta padeda sutaupyti krūvas laiko. Kuo ji tvarkingesnė, tuo daugiau laiko sutaupote... Yra žmonių, kurie, vos tik pasibaigus darbo laikui, iškart meta tušinuką, kyla nuo stalo ir bėga pro duris. Atėję ryte į darbą puola tvarkyti savo darbo vietos, dėlioti dokumentų. Dar blogiau, jei valytoja juos sudėlioja savaip... Kaip žinoma, rytas - dažniausiai produktyviausias darbo metas, tad reikėtų sėsti ne dokumentų dėlioti, o nuveikti kai ką naudingiau. Beje, labai svarbu, kad kiekvienas daiktas, netgi sąvaržėlės ir trintukai, turėtų savo vietą!
REIKIA ATSIŽVELGTI Į ORGANIZMO POREIKIUS Pabandykit „pelėdai" pasakyti, kad šeštą valandą ryto užbaigtų rengti ataskaitą, - kaipmat atsidursite nemėgstamiausių asmenų sąraše... Nors darbingiausias metas - 8-10 val. ir 14-16 val., tačiau reikėtų atsižvelgti ir į individualius poreikius. „Man asmeniškai idealiausia būtų gyventi Ispanijoje, - juokiasi UAB „Vadybos pokyčių konsultavimas" direktorius V. Gaidamavičius. - Pradėčiau anksti dirbti (pradedu dirbti 7 val. ryto), per pietus nusnausčiau siestos miego, o vakare griebčiau naujų jėgų antplūdį..."
DIENOS IŠKLOTINĖ „Tai puikus metodas įvertinti, kaip panaudoji savo laiką, - sako verslo konsultantas V. Gaidamavičius. - Tokią išklotinę patartina pasidaryti po 3-5 dienas kas keli mėnesiai: reikėtų žymėti absoliučiai visus veiksmus kas penkiolika minučių (netgi kavos pertraukėles ar pokalbius su kolegomis), o dienai baigiantis įvertinti, kurie veiksmai buvo rezultatyvūs, o kurie tik „suvalgė" laiką. Atsižvelgdami į tai, lengviau nuspręsite, kaip elgsitės kitą dieną, ką darysite kitaip."
REIKIA IŠSKIRTI SVARBIAUSIUS DARBUS Vertėtų prisiminti vieną auksinę taisyklę - neįmanoma visko padaryti tobulai, taip pat reikalauti iš savęs daugiau nei galite padaryti. Jei vienam darbui skyrėte daugiau laiko ir jį atlikote nepriekaištingai, kito greičiausiai jau taip gerai nepadarysite. Bet ar to reikia? Ar norime tapti idealūs, visiškai be priekaištų? Taip, greičiausiai norime. Tačiau turėtume nusileisti ant žemės ir suprasti, kad tai tiesiog neįmanoma. Taigi, kad netektų nusivilti ir graužtis, jog vėl kažkam neužteko laiko, patartina suskirstyti darbus į labai svarbius, svarbius ir ne tokius svarbius. Pirmiausia reikėtų imtis labai svarbių darbų, nes jei juos atidėsime, gali tiesiog neužtekti ne tik laiko, bet ir jėgų. Tada, galima sakyti, diena praėjo beveik veltui... Dažniausiai tie keli ne tokie svarbūs darbai nesuteikia nė pusės naudos, kiek galėtų suteikti vienas svarbus. Beje, čia ne pro šalį prisiminti ir italų ekonomisto V. Pareto dėsnį - 20 proc. atlikto darbo suteikia 80 proc. rezultatų. Kitaip tariant, 80 proc. laimėjimų pasiekiame atlikę 20 proc. darbų! Peršasi išvada, kad požiūris „kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau pasieksiu" nėra visiškai teisingas! Geriau atlikti mažiau, bet efektyviau ir tai, kas būtina. Tad atsakykite sau, ar būtina padaryti absoliučiai viską?! O ar nepagalvojote, kodėl tiek daug žmonių darbus atlieka paskutinėmis termino dienomis? Todėl, kad čia puikiai tinka V. Pareto dėsnis - nebūtina maksimaliai išnaudoti visą laiką, kad pasiektum rezultatą. Be to, prisiminkime ir tai, kaip jaučiamės, kai nespėjame įgyvendinti viso savo plano - pykstame, nervinamės, nuliūstame ir galiausiai prarandame motyvaciją... Tai nereiškia, kad į planą reikia numoti ranka, tai reiškia, kad pirmiausia reikėtų ugdyti sveiką požiūrį į laiką ir planavimą.
REIKIA PALIKTI LAIKO NENUMATYTIEMS DARBAMS Įsivaizduokite, kad važiuodami iš susitikimo įstrigote spūstyje ar sugedo jūsų automobilis... Galų gale vadovas pavedė atlikti neplanuotą užduotį. Ką darote? Nervinatės, negalite susikaupti, nes žinote, kad pagal planą tuoj pat turite atlikti kitą darbą. Nespėsite padaryti, ir grandinė sugrius... Kaltinate save, kad nesugebate laikytis dienotvarkės, pykstate, kad taip nesiseka... Kad viso to išvengtumėte, palikite savo dienotvarkėje kažkiek laiko nenumatytiems darbams. Kiek - priklauso nuo daugelio dalykų: jeigu darbe tenka gana dažnai atlikti nenumatytus darbus, vadinasi, palikti reikės daugiau; jei visas darbo valandas galite koreguoti savo nuožiūra - palikite mažiau.
REIKIA PLANUOTI LAISVALAIKĮ Kad ir kaip keistai skambėtų, planuoti būtina ne tik darbus, bet ir laisvalaikį! „Svajones reikia įgyvendinti ne tik profesinėje srityje, bet ir apskritai gyvenime - kaip išmokti ispanų kalbą, kaip paskraidyti su jėgos aitvaru ar iššokti su parašiutu, kaip aplankyti geriausius spektaklius, jei to neplanuosime? Jei neplanuosime laisvalaikio, tai jį praleisime drybsodami prieš televizorių ir nei pailsėsime, nei patobulėsime, nei ką nors pradžiuginsime. Net neatsiminsime, kaip praėjo savaitgalis", - įsitikinęs V. Gaidamavičius. Pasak verslo konsultanto, laiko turime visi vienodai - 24 valandas per parą, ir dažniausiai nuo mūsų pačių priklauso, kaip jį išnaudosime. „Jei žmogus brangina savo laiką - ir darbo, ir asmeninį, dažniausiai kelios valandos jų laisvalaikio būna kur kas įdomesnės ir turiningesnės nei turinčių marias laiko ir jo nevertinančių. Pastarieji laisvalaikį iššvaisto taip pat kaip ir darbo laiką - gal žiūri televizorių ar pan., o tie, kurie laisvo laiko turi mažiau, spėja ir pasportuoti, ir su mielais žmonėmis susitikti, ir knygą paskaityti ar į teatrą nueiti. Jie neturi daugiau laisvo laiko, tačiau jis malonesnis..." O jeigu nuolat skundžiatės, kad laisvalaikio apskritai neturite, nes tam nėra laiko, paklauskite savęs, ką darytumėte sužinoję, kad jums liko gyventi, tarkim, porą mėnesių. Turbūt nebesėdėtumėte viršvalandžių darbe? Susitiktumėte su brangiais žmonėmis, skaitytumėte knygą, kuri jau nuo senų senovės dulka lentynoje, aplankytumėte nežinia kada matytą draugą... Atsirastų laiko? Žinoma! Tai kodėl jo nėra dabar?
------------------------------------------------------------------ Skaistė MAŽUOLYTĖ Žurnalas "Biuro administravimas" 2008 m. Nr. 12 |
EIZENHAUERIO METODAS