• Administracinė teisė
• Baudžiamoji teisė
• Civilinė teisė
• Darbas
• Ekonomika
• Mokesčiai
• Pardavimai
• Savaitraštis "Buhalterija"
• Teisė
• Įvairūs
• Įmonių veikla
• Verslo pradžia
• Žurnalas "Biuro administravimas"
• Alegorijos
• Asmeninis tobulėjimas
• Leidinys "Laisvoji rinka"
• Nekilnojamas turtas
• Rinkodara
• Skolų ir finansų valdymas
• Vadyba
• Žurnalas "Juristas"
• Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga"
• Žurnalas "Vadovas ir pasaulis"

• drenazas
• turto dovanojimas
• tėvo palikimas
• Fotografo paslaugų sutartis
• Vaiko pavardės keitimas
• ar gali sutartis prasirest automatiskai ir neribotam laikui?
• Del slaugbaumo (privati valda)pastatymo
• Servitutinio kelio panaikinimas?
• ATP ir teistumo/neteistumo pažyma
• Atimto vairuotojo pažymėjimo susigrąžinimas anksčiau laiko

2010 m. liepos 1 d. panaikintos Apskričių viršininkų administracijos. „Biuro administravimo" redakcija sulaukė skaitytojų klausimų -  kas bus su apskričių archyvais? Norėtume nuraminti skaitytojus, kad apskrityse archyvai tikrai nedings ir į juos kaip ir anksčiau bus galima perduoti dokumentus.  Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, pačios apskritys, kaip Lietuvos teritoriniai vienetai, išliko. Administracinį Lietuvos suskirstymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas. Pateikiame šio įstatymo 2 straipsnio pasikeitimą po 2010 m. liepos 1 dienos.

„2 dalies redakcija iki 2010 m. liepos 1 d.:

     Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą ir kitus įstatymus.

2 dalies redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.:

Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kuriame valdymą įstatymų nustatyta tvarka organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Apskritis sudaroma iš savivaldybių teritorijų, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu."

                                            Be to, ir anksčiau apskričių archyvai nepriklausė aprkričių administracijoms. Jų steigėjas - Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Tačiau reorganizacija pasiekė ir į valstybinę archyvų sistemą. 2010 m. birželio 18 d. priimtas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 18 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo priedo papildymo. Po šiuo sudėtingu ir painiu pavadinimu slypi svarbūs Lietuvos archyvų sistemos pertvarkymai. Dokumentų ir archyvų įstatymo pasikeitimai (išskyrus kelis straipsnius) įsigaliojo ne iškart - jie galios nuo 2011 m. sausio 1 dienos. Iki to laiko Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalės parengti ir priimti  naujojo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, perduoti savivaldybėms įstatymui įgyvendinti reikalingas patalpas ir kitą materialųjį turtą. Kadangi įgyvendinamieji teisės aktai dar rengiami, tad išsamią ir tikslią informaciją apie visą reorganizaciją pateiksime kituose „Biuro administravimo" numeriuose. Šiame straipsnyje aptarsime jau numatytus svarbiausius Valstybinės archyvų sistemos pokyčius.

 

Lietuvos vyriausiasis archyvaras

 

Reorganizuojamoje  valstybės archyvų sistemoje pokyčiai prasidėjo nuo aukščiausios šios sistemos institucijos - Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nuo kitų metų  dauguma Archyvų departamento funkcijų bus perduotos naujai sukurtai institucijai - Lietuvos vyriausiajam archyvarui. Lietuvos vyriausiasis archyvaras - atskaitingas kultūros ministrui Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vadovas.

Taigi daugeliu atveju įstatymo pakeitime vietoj „Lietuvos archyvų departamentas" įrašoma „Lietuvos vyriausiasis archyvaras", pavyzdžiui:

„Dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus nustato Lietuvos archyvų departamentas Lietuvos vyriausiasis archyvaras."

 

„Sprendimą dėl dokumentų nuolatinio saugojimo priima Lietuvos archyvų departamentas Lietuvos vyriausiasis archyvaras ar jo įgalioti valstybės archyvai".

 

„Valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių dokumentų saugojimo ir saugyklų įrengimo reikalavimus nustato ir dokumentų saugyklų statinių projektavimo sąlygas Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduoda Lietuvos archyvų departamentas Lietuvos vyriausiasis archyvaras".

 

Tačiau ne tik Lietuvos vyriausiajam archyvarui perduodamos Lietuvos archyvų departamento funkcijos - numatomi ir nauji dokumentų ir archyvų sistemos subjektai.

„Valstybės archyvai ir kitos Kultūros ministerijos įsteigtos įstaigos gali teikti mokamas dokumentų saugojimo, tvarkymo, paieškos, restauravimo, kopijavimo, konvertavimo, demonstravimo, taip pat mokymo ir konsultavimo paslaugas. Detalų mokamų paslaugų sąrašą, jų įkainius ir teikimo tvarką Lietuvos vyriausiojo archyvaro teikimu nustato Lietuvos archyvų departamentas kultūros ministras".

 

 

Vyriausiajam archyvarui įstatyme priskirtos šios funkcijos:

 

• dalyvauti formuojant valstybės politiką dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje ir ją įgyvendinti;
• Vyriausybės arba kultūros ministro pavedimu dalyvauti formuojant Europos Sąjungos politiką dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje;
• užtikrinti Europos Sąjungos dokumentų valdymo ir naudojimo srities teisės aktų vykdymą Lietuvoje;
• reglamentuoti dokumentų ir archyvų valstybinio valdymo srities administravimą, teikti derinimo išvadas kitų valstybės institucijų ir įstaigų parengtiems su archyvistika ir dokumentų valdymo politika susijusiems teisės aktų projektams, kitiems dokumentams;
• kontroliuoti, kaip administruojamas Nacionalinis dokumentų fondas;
• formuoti vienodą dokumentų valdymo praktiką valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse;
• spręsti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių veiklos dokumentų perdavimo klausimus;
• turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų gauti informaciją, susijusią su nustatytų uždavinių ir pavestų funkcijų vykdymu;
• tvirtinti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos administracijos struktūrą, būti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybai ir valstybės archyvams skirtų biudžeto asignavimų valdytoju;
• atlikti teisės aktuose nustatytas Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, dokumentų ir archyvų valstybinio administravimo funkcijas.

 

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

Nuo 2011 m. bus įsteigta įstaiga, kuri padės Lietuvos vyriausiajam archyvarui įgyvendinti archyvų ir dokumentų srities valstybinį administravimą. Ji pavadinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba. Šiai tarnybai vadovaus Lietuvos vyriausiasis archyvaras, kurį skirs ir atleis Vyriausybė. Numatyta, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Tarnyba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto ir kitų įstatymų numatytų finansavimo šaltinių.

Kitos institucijos, administruosiančios valstybės dokumentus ir archyvus

 

 

Jau pirmajame Dokumentų ir archyvų įstatymo pakeitimo įstatymo punkte keičiama ir dar viena įprasta sąvoka - „valstybinė archyvų sistema". Vietoj jos vartojamas junginys „subjektai, atliekantys dokumentų ir archyvų valstybinį administravimą". Kas tie subjektai? Išlieka ir prieš tai buvę archyvų sistemos administratoriai, tačiau taip pat atsiranda naujų administravimo darinių ir kitų institucijų.

Nuosekliai aptarsime visus subjektus ir jiems numatytas funkcijas. Be minėto Lietuvos vyriausiojo archyvaro ir jo tarnybos, dokumentus ir archyvus administruos šie subjektai:

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

• tvirtina ilgalaikes valstybines Nacionalinio dokumentų fondo saugojimo programas;
• tvirtina dokumentų ir archyvų tvarkymo ir (ar) saugojimo paslaugų licencijų išdavimo tvarkos aprašą;
• atsako už Europos Sąjungos teisės aktų, nustatančių dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo sritį, perkėlimą į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę;
• formuoja Europos Sąjungos dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srities politiką Lietuvoje;
• steigia Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybą ir paveda Lietuvos Respublikos kultūros ministrui (toliau - kultūros ministras) vykdyti dalį šios įstaigos steigėjo funkcijų;
• tvirtina Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos nuostatus, teisės aktų nustatyta tvarka nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių;
• Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka skiria ir atleidžia Lietuvos vyriausiąjį archyvarą;
• Lietuvos vyriausiojo archyvaro teikimu steigia valstybės archyvus;
• atlieka ir kitas teisės aktuose nustatytas dokumentų ir archyvų valstybinio administravimo funkcijas.

Kultūros ministras

 

Archyvų sistemoje atsiranda visiškai naujas subjektas - kultūros ministras.  Įgyvendindama Dokumentų ir archyvų įstatymo pakeitimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių metų liepos 21 d. jau pakeitė vieną savo nutarimų „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių". Nutarime numatyta, kad nuo 2011 m. sausio 1 d.  valdymo  sritis „dokumentų ir archyvų valstybės politika" pereis iš teisingumo ministro įtakos zonos į kultūros ministro glėbį.

                      Kultūros ministras privalės dalyvauti formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje bei Europos Sąjungos dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo srityje. Jo kompetencija - rengti ir teikti Vyriausybei tvirtinti ilgalaikes valstybines Nacionalinio dokumentų fondo saugojimo programas. Taip pat Vyriausybė kultūros ministrui gali pavesti atlikti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos steigėjo ir valstybės archyvų steigėjo funkcijas.

Valstybės archyvai

Valstybės archyvai yra įstaigos, pavaldžios ir atskaitingos Lietuvos vyriausiajam archyvarui. Šias įstaigas steigia, jų nuostatus ir administracijų struktūras tvirtina Vyriausybė, konkretų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių nustato Lietuvos vyriausiasis archyvaras. Valstybės archyvų direktorius į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos vyriausiasis archyvaras Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybės archyvai yra viešieji juridiniai asmenys, turintys sąskaitų bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Archyvai yra biudžetinės įstaigos, finansuojamos iš valstybės biudžeto ir kitų įstatymų numatytų finansavimo šaltinių.

Kokie nuo 2011 m. bus valstybės archyvų pavadinimai ir ar jie apskritai keisis, įstatymas nenumato. Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja šie valstybės archyvai:

  Lietuvos valstybės istorijos archyvas,

  Lietuvos centrinis valstybės archyvas,

  Lietuvos valstybės naujasis archyvas,

  Lietuvos ypatingasis archyvas,

  Lietuvos literatūros ir meno archyvas,

  Alytaus apskrities archyvas,

  Kauno apskrities archyvas,

  Klaipėdos apskrities archyvas,

  Marijampolės apskrities archyvas,

  Panevėžio apskrities archyvas,

  Šiaulių apskrities archyvas,

  Tauragės apskrities archyvas,

  Telšių apskrities archyvas,

  Utenos apskrities archyvas,

  Vilniaus apskrities archyvas.

Valstybės archyvams įstatymo pakeitime numatytos funkcijos:

• atlikti viešojo administravimo funkcijas, susijusias su Dokumentų ir archyvų ir kitų įstatymų nuostatų, priskirtų valstybės archyvų kompetencijai, įgyvendinimu;
• kaupti, saugoti, tirti ir populiarinti Nacionalinio dokumentų fondo nuolatinio saugojimo dokumentus;
• įstatymų nustatyta tvarka užtikrinti visuomenės naudojimąsi valstybės archyvuose saugomais dokumentais;
• valstybės archyvuose saugomų dokumentų pagrindu išduoti pažymas, patvirtintas dokumentų kopijas, išrašus juridiniams faktams patvirtinti;
• administruoti jiems priskirtą Nacionalinio dokumentų fondo dalį, spręsti šio fondo dalies papildymo nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų ir fizinių asmenų veiklos dokumentais klausimus;
• pagal kompetenciją prižiūrėti teisės aktuose nustatytą dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo reikalavimų įgyvendinimą;
• pagal kompetenciją įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas dokumentų valdymo ir naudojimo srityje;
• turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių, valstybės įgaliotų asmenų, nevalstybinių organizacijų, privačių juridinių asmenų gauti informaciją, susijusią su savo uždavinių ir funkcijų vykdymu;
• turi teisę sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis ir kt.

Archyvų taryba

Archyvų taryba - taip pat naujas valstybės archyvų administravimo subjektas. Tai ekspertinė institucija, patarsianti kultūros ministro kompetencijai priskirtais Dokumentų ir archyvų įstatymo įgyvendinimo klausimais ir veiksianti visuomeniniais pagrindais. Archyvų tarybą sudarys valstybės archyvų deleguoti ir kultūros ministro paskirti asmenys. Šios tarybos personalinę sudėtį ir jos veiklos nuostatus tvirtins kultūros ministras. Archyvų taryba kultūros ministrui patars dėl valstybės dokumentų ir archyvų politikos formavimo ir valstybinio administravimo, archyvuose esamo paveldo išsaugojimo, valstybės dokumentų ir archyvų sričiai skiriamų biudžeto asignavimų ir kitų lėšų efektyvaus panaudojimo bei kitais klausimais.

Kitame „Biuro administravimo" numeryje aptarsime kitus Dokumentų ir archyvų įstatymo pakeitimus, susijusius su elektroninių dokumentų valdymo, dokumentų tvarkymo, saugojimo veikla ir kt.

 

---------------------------------------------------------------------------------

Rasa Grigonienė

Žurnalas "Biuro administravimas", 2010 m. Nr. 10

www.paciolis.lt