|
Straipsniai
2010-10-30… Senatvės pensijos nebus papildomai mažinamos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad pasirodę pranešimai viešojoje erdvėje, jog senatvės pensijos nemažės tik pensininkams su sunkia negalia, gali būti… 2010-10-30… Peržiūrės lygtinio paleidimo sąlygas
Siekiant užtikrinti aiškią ir skaidrią nuteistų asmenų lygtinio paleidimo tvarką, teisingumo ministro iniciatyva bus peržiūrimos kalinčiųjų išankstinio paleidimo į laisvę sąlygos. 2010-10-30… Lūžis dėl laikmenų apmokestinimo autoriniais mokesčiais
Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT) ketvirtadienį, spalio 21 d., paskelbė sprendimą pirmoje byloje dėl informacijos laikmenų ir atgaminimo įrangos apmokestinimo autoriniais mokesčiais. Jis turės esminės įtakos apmokestinimui… 2010-10-30… LAT: Atlikta teismų sprendimų analizė dėl kontrabandos nusikaltimų
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas pristatė atlikto teismų praktikos skiriant bausmes už kontrabandą tyrimo rezultatus. Anot Teisės… 2010-10-30… Programišiui skirta 39 000 litų baudaŠ. m. spalio 14 d. Kauno apygardos teisme išnagrinėta baudžiamoji byla dėl Kauno miesto gyventojo. Minėtas pilietis komercijos tikslais gamino, laikė ir platino galimybę pašalinti autorių teisių ir gretutinių teisių…
Užsisakykite Naujienas
|
Neturtinės žalos atlyginimas2009-05-17 21:12:01
Buvo išprievartauta nepilnametė. Policija sulaikė įtariamąjį, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ar gali tėvai iš įtariamojo reikalauti neturtinės žalos atlyginimo ir kokio dydžio ji turėtų būti? Kas turėtų pateikti civilinį ieškinį tokioje byloje? Atsako Panevėžio apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiasis prokuroras Remigijus Senkus Reikalauti moralinės žalos atlyginimo yra konstitucinė asmens teisė. Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje yra įtvirtinta norma, suteikianti teisę nukentėjusiam asmeniui prašyti atlyginti neturtinę žalą. Šiame straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinį ieškinį tokioje byloje gali pareikšti nukentėjusios tėvai, įtėviai ar globėjas (rūpintojas). Reikia išskirti atvejus, kai nuketėjusioji neturi keturiolikos metų ir kai nuketėjusioji yra nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų. Civilinio proceso kodekso 38 str. 1 d. nurodyta, kad fiziniai asmenys visišką civilinį procesinį veiksnumą įgyja tik nuo aštuoniolikos metų amžiaus (su tam tikromis išimtimis). Tačiau asmenys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi ribotą civilinį veiksnumą ir įtraukiami į bylą viena iš šalių. Taigi, nuo 18 metų ieškinį gali reikšti pats nukentėjusysis. Jeigu nepilnametės nukentėjusios interesais civilinis ieškinys nepareiškiamas jos tėvų, įtėvių ar globėjų (rūpintojų), tai privalo padaryti prokuroras. Baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje. Praėjusiais metais prokurorai pateikė 76 ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo nepilnamečių interesais, kurių bendra suma beveik 2 mln. Lt (1 780 000 Lt). Tai duomenys apie visus civilinius ieškinius, parengtus ginant nukentėjusiuosius nepilnamečius asmenis nuo nusikalstamų veikų, taip pat ir išžaginimo atvejais. Teismai 2008 m. išnagrinėjo 235 prokurorų procesinius dokumentus ir priteisė nepilnamečių asmenų naudai 271, 3 tūkst. Lt. Iš jų teismai atmetė tik 4 prokurorų pateiktus ieškinius, tačiau šie teismų sprendimai apskųsti apeliacine tvarka. Neturtinės žalos samprata pateikta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bendrieji neturtinės žalos nustatymo kriterijai numatyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai nėra baigtinis neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio, kurio galima reikalauti, tiksliai nurodyti negalima. Kiekvienu atveju galutinį neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. |
