Straipsniai
2010-10-30…
Senatvės pensijos nebus papildomai mažinamos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad pasirodę pranešimai viešojoje erdvėje, jog senatvės pensijos nemažės tik pensininkams su sunkia negalia, gali būti…

2010-10-30…
Peržiūrės lygtinio paleidimo sąlygas

Siekiant užtikrinti aiškią ir skaidrią nuteistų asmenų lygtinio paleidimo tvarką, teisingumo ministro iniciatyva bus peržiūrimos kalinčiųjų išankstinio paleidimo į laisvę sąlygos.

Šiuo metu nuteisti…

2010-10-30…
Lūžis dėl laikmenų apmokestinimo autoriniais mokesčiais

Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT) ketvirtadienį, spalio 21 d., paskelbė sprendimą pirmoje byloje dėl informacijos laikmenų ir atgaminimo įrangos apmokestinimo autoriniais mokesčiais. Jis turės esminės įtakos apmokestinimui…

2010-10-30…
LAT: Atlikta teismų sprendimų analizė dėl kontrabandos nusikaltimų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas pristatė atlikto teismų praktikos skiriant bausmes už kontrabandą tyrimo rezultatus.

Anot Teisės…

2010-10-30…
Programišiui skirta 39 000 litų bauda

Š. m. spalio 14 d. Kauno apygardos teisme išnagrinėta baudžiamoji byla dėl Kauno miesto gyventojo. Minėtas pilietis komercijos tikslais gamino, laikė ir platino galimybę pašalinti autorių teisių ir gretutinių teisių…

Užsisakykite Naujienas

Svetainių kūrimas: vienintelis.lt

NEPALYGINAMOS APSKAITOS: dvi buhalterinės apskaitos pusės – finansinė ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaita (2)

PradžiaŽurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga"NEPALYGINAMOS APSKAITOS: dvi buhalterinės apskaitos pusės – finansinė ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaita (2)
2010-02-16 16:09:21

Apskaitos ir mokesčių apžvalga Pirmoje straipsnio dalyje aptarėme esminius buhalterinės apskaitos sistemos klausimus ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos vietą šioje sistemoje. Toliau kalbėsime apie svarbiausius šios buhalterinės apskaitos rūšies bruožus, kuriuos būtina žinoti kiekvienam save gerbiančiam įmonių apskaitos specialistui, netgi ir nedirbančiam vadybos ir kaštų apskaitos srityje, gal net apskritai nesusiduriančiam su šios apskaitos informacija.

Daugelyje veiklos sričių iškyla ta problema, kad vieni reiškiniai idealizuojami, o kiti - perdėtai menkinami. Toks „daltonizmas" gana patogus ­- nereikia sukti galvos dėl atspalvių. O juk nuo erškėčio taip pat renkami vaisiai! Taigi nelygu, ko norime ir „kokį medį pasodinome". Blogiausia, kai daroma viena, o rezultato tikimasi visiškai kitokio. Tai labai dažnas ir buhalterinės apskaitos reiškinys: teigiant, kad galima apsieiti ir be menedžmento apskaitos, kartais vadovams ir vadybininkams reikalingos informacijos juokingai ir netgi apgailėtinai bandoma gauti iš išorės vartotojams skirtų finansinių ataskaitų. Su­pran­ta­ma, kad tiek finansinė, tiek menedžmento ap­skai­tos rei­ka­lin­gos, nes abi jos tenkina tam tikrus verslo poreikius, o tam tikromis aplinkybėmis pasireiškiantys jų ri­bo­tu­mai yra ob­jek­ty­vi kiek­vie­nam reiš­ki­niui bū­din­ga sa­vy­bė. To­dėl to­liau pateiksime ne­bū­ti­nai ne­gin­či­ja­mą nuo­mo­nę apie fi­nan­si­nės ir me­nedž­men­to ap­skai­tų bruo­žus, ypač kai kal­bė­si­me apie šių bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos rū­šių trū­ku­mus. Daž­niau­siai pas­ta­rųjų atsiranda tuo­met, kai šių ap­skai­tos rū­šių tei­kia­mo­mis ga­li­my­bė­mis nau­do­ja­ma­si ne pa­gal pa­skir­tį. Būtina gerai suvokti tokių sudėtingų reiškinių kaip finansinė apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys bei menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaita ir įmonių vidinės ataskaitos skirtumus, o jie geriausiai ir iliustruoja šioms dviem apskaitos rūšims būdingas savybes. Kita vertus, daugeliui tai lengviausias būdas bent šiek tiek susipažinti su čia aptariamu išskirtiniu dvidešimto amžiaus buhalterinės apskaitos fenomenu.

 

APSKAITOS TIKSLAI LEMIA JOS INFORMACIJOS VARTOTOJUS

Vienas svar­biau­sių ski­ria­mųjų fi­nan­si­nės ir va­dy­bos bei kaštų ap­skai­tos rū­šių bruo­žų yra jų informacijos teikimo tikslai ir var­to­to­jai. Fi­nan­si­nės ap­skai­tos duo­me­nys dau­giau­sia skir­ti iš­orės var­to­to­jams: valdžios institucijoms, įmo­nės sa­vi­nin­kams, kre­di­to­riams, tie­kė­jams bei pir­kė­jams ir ki­tiems įmo­nės kon­tra­hen­tams, o menedžmento ap­skai­tos tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja nau­do­ja­si įmo­nės ir jos pa­da­li­nių va­do­vai bei va­dy­bi­nin­kai. Iš čia ky­la dau­ge­lis šių ap­skai­tos rū­šių skir­tu­mų. Svar­biau­sias fi­nan­si­nės ap­skai­tos tiks­las - su­teik­ti iš­ori­niams fi­nan­si­nių ataskaitų rinkinio informacijos var­to­to­jams ži­nių apie tur­tą, ku­riuo dis­po­nuo­ja įmo­nė, nu­ro­dy­ti, kam tas tur­tas priklauso, in­for­muo­ti, ko­kį pel­ną už­dir­bo ar ko­kį nuos­to­lį įmonė pa­ty­rė per tam tik­rą ata­skai­ti­nį lai­ko­tar­pį ir kaip sa­vi­nin­kai nu­ta­rė pa­si­skirs­ty­ti už­dirb­tą pel­ną ar­ba iš ko­kių šal­ti­nių nu­ma­to deng­ti pa­tir­tą nuos­to­lį. Pa­grin­di­nė me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tos pa­skir­tis - teik­ti įmo­nės ir jos pa­da­li­nių va­do­vams ir va­dy­bi­nin­kams in­for­ma­ci­ją, ku­ria va­do­vau­da­mie­si jie ga­lė­tų taip pla­nuo­ti ir or­ga­ni­zuo­ti įmo­nės veik­lą bei va­do­vau­ti jai, kad įmo­nė ir kiek­vie­nas jos pa­da­li­nys kuo efek­ty­viau nau­do­tų tu­ri­mus iš­tek­lius, siek­da­mi įgyvendinti vi­sai įmo­nei ir jos pa­da­li­niams keliamus uždavinius.

Itin svar­bus fi­nan­si­nės ap­skai­tos tiks­las, kaip žinote, - pa­reng­ti me­ti­nį (o jeigu reikia, - ir tarpinį, pavyzdžiui, ketvirtinį ar mėnesinį) finansinių ataskaitų rinkinį, ku­riuo va­do­vau­da­mie­si esa­mi ir po­ten­cia­lūs ak­ci­nin­kai ga­lė­tų ap­si­spręs­ti dėl tur­to in­ves­ta­vi­mo į įmo­nę, esa­mi ir po­ten­cia­lūs kre­di­to­riai nu­spręs­tų, ar tiks­lin­ga įmo­nei sko­lin­ti pi­ni­gų, o tie­kė­jai ir pir­kė­jai - ar jiems ne­pa­vo­jin­ga sa­vo ūki­nę veik­lą su­sie­ti su šia įmo­ne. Es­mi­nis fi­nan­si­nės ap­skai­tos bruo­žas yra tas, kad val­džia, gindama savo piliečių interesus ir teisę būti teisingai informuotiems, reg­la­men­tuo­ja, kaip įmo­nė tu­ri in­for­muo­ti iš­var­dy­tus esa­mus ir po­ten­cia­lius kon­tra­hen­tus apie jos fi­nan­si­nę būk­lę ir veik­los rezultatus. Be to, pa­ti val­džia, ap­si­spręs­da­ma dėl kon­kre­čių fi­nan­si­nės apskaitos vedimo taisyklių ir finansinių ata­skai­tų for­mų, va­do­vau­ja­si tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų (pir­miau­sia - Eu­ro­pos Są­jun­gos institucijos ir Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taryba) re­ko­men­da­ci­jo­mis ir nu­ro­dy­mais. Iš pir­mo žvilgs­nio ga­li at­ro­dy­ti keis­ta, kad lais­vo­sios rin­kos są­ly­go­mis vals­ty­bė ki­ša­si į pri­va­čius įmonių sa­vi­nin­kų rei­ka­lus. Tie­są sa­kant, kai ku­rie sa­vi­nin­kai ir įmo­nių va­do­vai, ne­su­vo­kian­tys aptariamos val­džios mi­si­jos, daž­nai tuo bū­na net ne­pa­ten­kin­ti. Ta­čiau to­kia pa­dė­tis yra vi­so­se ša­ly­se ir ją le­mia ob­jek­ty­vios ap­lin­ky­bės. Vals­ty­bė, ne­leis­da­ma kre­di­to­riams, pa­vyz­džiui, smur­tu iš­si­rei­ka­lau­ti iš sko­li­nin­kų sa­vo pi­ni­gus, tu­ri su­da­ry­ti tam tik­ras ga­ran­ti­jas kre­di­to­riams, su­tei­kian­tiems įmo­nėms pa­sko­las ir drau­ge ska­ti­nan­tiems ver­slo plė­to­ji­mą ša­ly­je. Tai pa­sa­ky­ti­na ir apie ak­ci­nių ben­dro­vių sa­vi­nin­kus, o jų di­de­lė­se įmo­nė­se ga­li bū­ti šim­tai, tūks­tan­čiai ar net de­šim­tys tūks­tan­čių. Kitas klausimas, kaip tai reglamentuojama. Lietuvoje - tikrai nepavydėtinai: tvarkyti buhalterinės apskaitos metodologiją perduota viešajai įstaigai (tai jau savaime yra nesąmonė), o ši nesugeba net įvardyti jos leidžiamų reglamentų, nes verslo apskaitos standartai - iš tikrųjų nei verslo, nei apskaitos. Jie turėtų vadintis normaliai, kaip visame pasaulyje, - finansinės atskaitomybės standartais.

Be abe­jo, kiek­vie­na vals­ty­bė su­in­te­re­suo­ta, kad plistų ak­ci­nės nuo­sa­vy­bės for­ma, nes su­si­bū­rę į ak­ci­nes ben­dro­ves pi­lie­čiai ga­li su­kaup­ti la­bai di­de­les lė­šas ir drau­ge spar­čiai plė­to­ti vie­no­kią ar ki­to­kią veik­lą, ten­ki­nan­čią dau­ge­lio žmo­nių po­rei­kius ir valstybės mokesčių surinkimo lūkesčius. Ta­čiau, su­si­bū­rę į stam­bias ben­dro­ves ir iš­si­rin­kę jų val­dy­mo or­ga­nus, sa­vi­nin­kai (ypač smul­kes­nie­ji!) iš tik­rų­jų tam­pa pri­klau­so­mi nuo įmo­nių, tai­gi ir jų tur­to vadovų bei stam­bių­jų ak­ci­nin­kų. No­rė­da­ma iš­sau­go­ti kiek­vie­no pi­lie­čio tei­sę į nuo­sa­vy­bę, vals­ty­bė nu­ro­do, ko­kia in­for­ma­ci­ja apie jo tur­to ­nau­do­ji­mą tu­ri bū­ti su­teik­ta kiek­vie­nam ak­ci­nio tur­to sa­vi­nin­kui. Taigi vals­ty­bė, for­mu­luo­da­ma la­bai kon­kre­čius me­ti­nio finansinių ataskaitų rinkinio ren­gi­mo rei­ka­la­vi­mus, ne­ap­ri­bo­ja sa­vi­nin­kų tei­sių, bet kaip tik jas gi­na. Taip vi­siems sa­vi­nin­kams ji su­da­ro vie­no­das są­ly­gas, o vie­no ar ki­to sa­vi­nin­ko pri­vi­le­gi­jos ga­li pa­si­reikš­ti tik į tam tik­rą ver­slą įdė­ta lė­šų su­ma.

Ka­dan­gi fi­nan­si­nės ap­skai­tos duo­me­nų var­to­to­jų ga­li bū­ti la­bai daug ir, tie­są sa­kant, nie­kas ne­ga­lė­tų vi­sų jų iš anks­to nu­ma­ty­ti, šios ap­skai­tos duo­me­nys tu­ri bū­ti skel­bia­mi vi­siems pi­lie­čiams su­pran­ta­ma kal­ba, tai yra kad jią ne­dvip­ras­miš­kai su­pras­tų įvai­rių pro­fe­si­jų ir skir­tin­go iš­si­la­vi­ni­mo žmo­nės. Juk pi­ni­gų, ku­riuos no­rė­tų sėk­min­gai in­ves­tuo­ti, tu­ri ne tik eko­no­mis­tai, juo­lab - bu­hal­te­riai. Tai dar vie­na prie­žas­tis, dėl ku­rios val­džia pri­va­lo griež­tai reg­la­men­tuo­ti fi­nan­si­nių ata­skai­tų duo­me­nų tu­ri­nį ir finansinių ataskaitų rinkinio skel­bi­mo tvar­ką. La­bai svar­bus fi­nan­si­nės ap­skai­tos ski­ria­ma­sis bruo­žas yra tas, kad vi­sa in­for­ma­ci­ja, ku­rią val­džios rei­ka­la­vi­mu įmo­nė tu­ri pa­teik­ti fi­nan­si­nė­se ata­skai­to­se, pri­va­lo bū­ti iš­dės­ty­ta kuo pa­to­giau var­to­to­jui ir drau­ge ne­iš­duo­dant įmo­nės ko­mer­ci­nių ir gamybinių pa­slap­čių bei kitos konfidencialios informacijos, nes nie­kas iš anks­to ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kas ir ko­kiu tiks­lu (ga­li bū­ti - eko­no­mi­nės žval­gy­bos) pa­si­nau­dos tų ata­skai­tų duo­me­ni­mis. Beje, dėl tos pačios priežasties vadybos ir kaštų apskaitos duomenys būtinai turi būti apsaugoti, kad jų nebūtų galima viešai paskelbti. Mat šioje apskaitoje ir atitinkamose ataskaitose ne tik parodoma, kokio rezultato ir su kokiomis sąnaudomis įmonė pasiekė per tam tikrą laikotarpį, bet ir kokiu būdu ji tai padarė, kitaip sakant, šioje apskaitoje atskleidžiamos visos įmonės veiklos paslaptys. Taigi, jeigu menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos duomenys būtų prieinami akcininkams, tai vos vieną akciją įsigijęs jos savininkas galėtų susipažinti su neįkainojama informacija, kurios labai pageidautų konkurentai.

Kas kita finansinėje apskaitoje ir finansinėse ataskaitose pateikiamos ben­dro­sios žinios apie įmonę. „Ben­dro­sios" galima suprasti dviem prasmėmis: pirmiausia todėl, kad val­džia nu­sta­to be­veik vi­soms įmo­nėms ben­dras (t. y. kiek galima vienodas) fi­nan­si­nės ap­skai­tos ve­di­mo ir atitinkamų ataskaitų ­ren­gi­mo tai­syk­les. Šito reikia paprasčiausiai dėl to, kad spręsdami, į kurią įmonę investuoti, investuotojai turi galėti palyginti įvairių įmonių ataskaitas. Iš to išplaukia ir dar vienas bendrumo aspektas: įvairių, kartais visiškai skirtingų įmonių (pavyzdžiui, kepyklos ir leidyklos) ataskaitų rodikliai turi būti palyginami, todėl ir yra išreiškiami universaliu piniginiu matu. Dėl ap­tar­tų prie­žas­čių fi­nan­si­nė ap­skai­ta pasaulyje dar va­di­na­ma mūsuose nepaplitusiais ir daugeliui netgi nežinomais terminais - „iš­ori­ne", ar­ba „ben­drą­ja", o kar­tais - „ben­drą­ja fi­nan­si­ne ap­skai­ta" (angl. General Financial Accounting). Svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad už val­džios nu­sta­ty­tos tvar­kos ne­si­lai­ky­mą, pa­vyz­džiui, ap­lai­dų ar ap­gau­lin­gą fi­nan­si­nės ap­skai­tos ve­di­mą, įmo­nių va­do­vai ir bu­hal­te­riai ga­li bū­ti nu­baus­ti įvai­rio­mis baus­mė­mis - pi­ni­gi­nė­mis bau­do­mis ar net lais­vės at­ėmi­mu.

 

TIKSLAI IR VARTOTOJAI NULEMIA REGLAMENTAVIMĄ

Ki­tas da­ly­kas, kad val­džia ne­tu­ri kiš­tis į įmo­nių vi­daus rei­ka­lus. Tar­ki­me, tik pa­ti įmo­nė ga­li nu­spręs­ti, iš ko­kių tie­kė­jų ir už ko­kią kai­ną pirks vie­nas ar ki­tas pre­kes, me­džia­gas ar ža­lia­vas, už ko­kį at­ly­gi­ni­mą sam­dys dar­buo­to­jus, kaip or­ga­ni­zuos visą veik­lą ir t. t. Tai spren­džia įmo­nės va­do­vai, o šiuos pro­ce­sus at­spin­din­čios me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tos val­džia vi­siš­kai ne­reg­la­men­tuo­ja. Tai kiek­vie­nos įmo­nės vi­daus rei­ka­las. Tad jei­gu va­do­vai ne­no­ri, ši ap­skai­ta ap­skri­tai ga­li būti įmonėje ne­vedama. Jei­gu va­dy­bos ir kaštų ap­skai­ta ve­da­ma, tai jos duo­me­nys pa­pras­tai įslap­ti­na­mi, kad ne­pa­tek­tų kon­ku­ren­tams. Ši apskaita visiškai priklauso nuo tam tikros įmonės vidaus poreikių - ko­kių ataskaitų iš jos rei­kia įmo­nės va­dy­bos per­so­na­lui, to­kios ir pa­ren­gia­mos. Dėl minėtų priežasčių va­dy­bos ir kaštų, ar­ba me­nedž­men­to, ap­skai­ta Buhalterinės apskaitos įstatyme dar įvardijama vi­di­ne. Svar­biau­sia jos su­de­da­mo­ji da­lis - kaš­tų ap­skai­ta dar tra­di­ciš­kai (nors ir ne­vi­siš­kai tiks­liai) vadinama - ga­my­bos iš­lai­dų ap­skai­ta ir pro­duk­tų sa­vi­kai­nos kal­ku­lia­vi­mu (lot. cal­cu­la­tio - ap­skai­čia­vi­mas). Čia gamybą reikia suprasti ne tik kaip kokių nors produktų gaminimą, bet ir prekybą jais, nes tuomet „gaminami" pardavimai. Tie­są sa­kant, ši ap­skai­ta visai ne vi­di­nė, tiks­liau sa­kant, ji tiek pat vi­di­nė, kiek ir fi­nan­si­nė ap­skai­ta, nes ir vie­nos, ir ki­tos duo­me­nys, be abe­jo, for­muo­ja­mi įmo­nė­je, o ne kur nors iš­orė­je. Me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­ta kar­tais vadinama vi­di­ne dar ir to­dėl, kad jos ataskaitose pateikti rodikliai pa­pras­tai nebūna prieinami iš­orės var­to­to­jams, jos duo­me­ni­mis nau­do­ja­si tik įmo­nės bei jos pa­da­li­nių va­do­vai ir va­dy­bi­nin­kai. Be ki­ta ko, rei­kia pa­žy­mė­ti, kad ir išorinių fi­nan­si­nių ata­skai­tų in­for­ma­ci­ja (tik daug re­čiau nei me­nedž­men­to) nau­do­ja­si ir įmo­nės va­do­vai. Juk, be kon­kre­čios de­ta­li­zuo­tos in­for­ma­ci­jos, jiems gali būti rei­ka­lin­ga ir api­ben­drin­ta. Ly­giai taip pat ir me­nedž­men­to ap­skai­tos in­for­ma­ci­ja kar­tais ga­li bū­ti pa­tei­kia­ma iš­orės var­to­to­jams, pa­vyz­džiui, no­rint įro­dy­ti ban­kui, kad įmo­nės veik­la efek­ty­vi ir kad ji to­kia iš­liks at­ei­ty­je. Jeigu įmonių rengiamų fi­nan­si­nių ata­skai­tų turinį, o iš da­lies ir fi­nan­si­nės ap­skai­tos ve­di­mo me­to­di­ką reglamentuoja atitinkami valdžios organai, tai vadybos ir kaštų apskaitos metodiką bei menedžmento atskaitomybės turinį, jos parengimo ir viešinimo tvarką kiekvienoje įmonėje turi nustatyti tos įmonės vadovas ir paskelbti ją atitinkamame šios apskaitos politikos įsakyme.

Kadangi menedžmento apskaitos reglamentavimas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, jis įmonėms neišvengiamai sukelia daug problemų, nes vis dėlto būtina turėti patirties šioje srityje, o ji kiekvienoje įmonėje - vis kitokia, be to, visa vadybos ir kaštų apskaita būtinai vienaip ar kitaip slepiama. Kita vertus, vadovautis vien tik publikacijomis specialiojoje periodinėje spaudoje ar monografijose taip pat ne visuomet patikima, nes šiuose leidiniuose išreiškiama tam tikrų autorių, o ne kolektyvinė šios srities specialistų nuomonė. Todėl pravartu pasinaudoti visuomeninio vadovavimo menedžmento apskaitai galimybėmis. Tai visiškai kitas dalykas nei „valdiškas" vadovavimas, nes visuomeninė profesinė organizacija, kad ir kokia stipri ir autoritetinga ji būtų, niekada negali duoti nurodymų, taigi reglamentuoti kurioje nors verslo įmonėje vedamą vadybos ir kaštų apskaitą. Tačiau kai kurios tokios organizacijos (finansinei apskaitai pirmiausia TAST - Tarptautinė atskaitomybės standartų taryba (angl. International Accounting Standards Board), TBF - Tarptautinė buhalterių federacija (angl. IFAC - International Federation of Accountants)) daro labai reikšmingą įtaką viso pasaulio verslui. Taip, be kita ko, įvyko ir dėl globalizacijos bei tarptautinio verslo įmonių atsiradimo: patronuojančios įmonės reikalauja, kad finansinė apskaita būtų vykdoma pagal vienodą metodiką visose dukterinėse įmonėse, kitaip tų ataskaitų nebūtų įmanoma konsoliduoti.

Panaši padėtis ir menedžmento apskaitos srityje. Tik šiuo atveju daug mažiau reglamentavimo, nes visose įmonėse, taip pat ir susijungusiose į kokius nors darinius, menedžmento apskaita bus skirtinga. Vis dėlto ir šioje srityje dirba galingos visuomeninės profesinės organizacijos, į kurių sprendimus atsižvelgia viso pasaulio vadybos ir kaštų apskaitos (taip pat ir finansinio menedžmento) specialistai. Tai PMBI - Oficialus (privilegijuotas) menedžmento buhalterių (apskaitininkų) institutas (angl. CIMA - Chartered Institute of Management Accountants) bei MAI - Menedžmento apskaitininkų institutas (angl. IMA - Institute of Management Accountants). PMBI įsteigtas 1919 m., kai vadybos ir kaštų apskaitos buvo tik užuomazgos. Jo pagrindinė būstinė yra Londone. Savo darbą šis institutas pradėjo nuo finansinės apskaitos, finansinių ataskaitų ir jų audito metodikų rengimo. Dabar šis institutas vienija apie 55 000 narių ir 73 000 studentų iš daugelio pasaulio šalių. Jo veiklos sritys labai plačios: finansinė atskaitomybė (pagal Didžiosios Britanijos ir tarptautinius atskaitomybės standartus), menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaita, vadyba, finansai, finansinis menedžmentas. Institutas užsiima labai plačia leidybos veikla, todėl jo suformuluotos idėjos prieinamos daugelio šalių apskaitos darbuotojams. Jis sudaro sąlygas studijuoti ir laikyti minėtų disciplinų egzaminus daugiau nei 150 pasaulio valstybių specialistams. Institutas gal ir ne visiškai teisingai savo leidinius (kaip ir save patį) vadina oficialiais, bet niekas dėl to nesiginčija. Kiekvienas mūsų šalies vadybos ir kaštų apskaitos specialistas taip pat gali nesunkiai pasinaudoti šio instituto teikiamomis galimybėmis, reikia tik atsidaryti jo interneto svetainę adresu: www.cimaglobal.com. Labai panaši ir kitos panašią veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vykdančios pasaulinės organizacijos - MAI - atsiradimo istorija. Šis institutas taip pat buvo įkurtas 1919 metais ir dabar vienija beveik 60 000 profesionalių menedžmento apskaitos specialistų visame pasaulyje: apie 85 proc. organizacijos narių yra iš JAV, 15 proc. - iš kitų pasaulio valstybių. Abi šios profesinės organizacijos nagrinėja ir menedžmento apskaitos, ir įvairius kitus finansų srities klausimus. Skirtumas tik tas, kad PMBI yra žinomesnis Europos valstybėse, o MAI populiaresnis JAV. Menedžmento apskaitininkų institutas ne tik atestuoja menedžmento apskaitos srities specialistus, organizuoja profesinius seminarus bei konferencijas, bet ir leidžia visame pasaulyje populiarius periodinius leidinius - „Strategic Finance Magazine" ir „Management Accounting Quarterly". Šiuos žurnalus galima užsiprenumeruoti interneto svetainėje adresu: www.imanet.org.

Tačiau, ypač netobulai mokant profesinę anglų kalbą, galima skaityti ir lietuviškas publikacijas, o jų pastaraisiais metais skelbiama vis daugiau. Bent jau „Pačiolio" bendrovės periodinėje spaudoje - žurnale „Apskaitos ir mokesčių apžvalga", savaitraštyje „Buhalterija", vadovams ir vadybininkams skirtame mėnraštyje „Vadovas". Pagaliau ne vienam, bent jau stambesnių įmonių apskaitos darbuotojams ir asmenims, dirbantiems įmonių biudžetų rengimo bei naudojimo srityse, prieinami ir nuolatos didžiausiuose šalies miestuose rengiami vadybos bei kaštų apskaitos kursai.

 

Pabaiga - sekančiame numeryje

 

--------------------------------------------------------------------------------------------

Doc. dr. aud. Gediminas KALČINSKAS

UAB „Pačiolis" prezidentas

Žurnalas „Apskaitos ir mokesčių apžvalga" 2010 m. Nr. 2

www.paciolis.lt