|
Straipsniai
2010-10-30… Senatvės pensijos nebus papildomai mažinamos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad pasirodę pranešimai viešojoje erdvėje, jog senatvės pensijos nemažės tik pensininkams su sunkia negalia, gali būti… 2010-10-30… Peržiūrės lygtinio paleidimo sąlygas
Siekiant užtikrinti aiškią ir skaidrią nuteistų asmenų lygtinio paleidimo tvarką, teisingumo ministro iniciatyva bus peržiūrimos kalinčiųjų išankstinio paleidimo į laisvę sąlygos. 2010-10-30… Lūžis dėl laikmenų apmokestinimo autoriniais mokesčiais
Europos Sąjungos teisingumo teismas (ESTT) ketvirtadienį, spalio 21 d., paskelbė sprendimą pirmoje byloje dėl informacijos laikmenų ir atgaminimo įrangos apmokestinimo autoriniais mokesčiais. Jis turės esminės įtakos apmokestinimui… 2010-10-30… LAT: Atlikta teismų sprendimų analizė dėl kontrabandos nusikaltimų
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas pristatė atlikto teismų praktikos skiriant bausmes už kontrabandą tyrimo rezultatus. Anot Teisės… 2010-10-30… Programišiui skirta 39 000 litų baudaŠ. m. spalio 14 d. Kauno apygardos teisme išnagrinėta baudžiamoji byla dėl Kauno miesto gyventojo. Minėtas pilietis komercijos tikslais gamino, laikė ir platino galimybę pašalinti autorių teisių ir gretutinių teisių…
Užsisakykite Naujienas
|
NEPALYGINAMOS APSKAITOS: dvi buhalterinės apskaitos pusės – finansinė ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaita (2)
Pradžia
Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga" NEPALYGINAMOS APSKAITOS: dvi buhalterinės apskaitos pusės – finansinė ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaita (2)2010-02-16 16:09:21
Daugelyje veiklos sričių iškyla ta problema, kad vieni reiškiniai idealizuojami, o kiti - perdėtai menkinami. Toks „daltonizmas" gana patogus - nereikia sukti galvos dėl atspalvių. O juk nuo erškėčio taip pat renkami vaisiai! Taigi nelygu, ko norime ir „kokį medį pasodinome". Blogiausia, kai daroma viena, o rezultato tikimasi visiškai kitokio. Tai labai dažnas ir buhalterinės apskaitos reiškinys: teigiant, kad galima apsieiti ir be menedžmento apskaitos, kartais vadovams ir vadybininkams reikalingos informacijos juokingai ir netgi apgailėtinai bandoma gauti iš išorės vartotojams skirtų finansinių ataskaitų. Suprantama, kad tiek finansinė, tiek menedžmento apskaitos reikalingos, nes abi jos tenkina tam tikrus verslo poreikius, o tam tikromis aplinkybėmis pasireiškiantys jų ribotumai yra objektyvi kiekvienam reiškiniui būdinga savybė. Todėl toliau pateiksime nebūtinai neginčijamą nuomonę apie finansinės ir menedžmento apskaitų bruožus, ypač kai kalbėsime apie šių buhalterinės apskaitos rūšių trūkumus. Dažniausiai pastarųjų atsiranda tuomet, kai šių apskaitos rūšių teikiamomis galimybėmis naudojamasi ne pagal paskirtį. Būtina gerai suvokti tokių sudėtingų reiškinių kaip finansinė apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys bei menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaita ir įmonių vidinės ataskaitos skirtumus, o jie geriausiai ir iliustruoja šioms dviem apskaitos rūšims būdingas savybes. Kita vertus, daugeliui tai lengviausias būdas bent šiek tiek susipažinti su čia aptariamu išskirtiniu dvidešimto amžiaus buhalterinės apskaitos fenomenu.
APSKAITOS TIKSLAI LEMIA JOS INFORMACIJOS VARTOTOJUS Vienas svarbiausių skiriamųjų finansinės ir vadybos bei kaštų apskaitos rūšių bruožų yra jų informacijos teikimo tikslai ir vartotojai. Finansinės apskaitos duomenys daugiausia skirti išorės vartotojams: valdžios institucijoms, įmonės savininkams, kreditoriams, tiekėjams bei pirkėjams ir kitiems įmonės kontrahentams, o menedžmento apskaitos teikiama informacija naudojasi įmonės ir jos padalinių vadovai bei vadybininkai. Iš čia kyla daugelis šių apskaitos rūšių skirtumų. Svarbiausias finansinės apskaitos tikslas - suteikti išoriniams finansinių ataskaitų rinkinio informacijos vartotojams žinių apie turtą, kuriuo disponuoja įmonė, nurodyti, kam tas turtas priklauso, informuoti, kokį pelną uždirbo ar kokį nuostolį įmonė patyrė per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį ir kaip savininkai nutarė pasiskirstyti uždirbtą pelną arba iš kokių šaltinių numato dengti patirtą nuostolį. Pagrindinė menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos paskirtis - teikti įmonės ir jos padalinių vadovams ir vadybininkams informaciją, kuria vadovaudamiesi jie galėtų taip planuoti ir organizuoti įmonės veiklą bei vadovauti jai, kad įmonė ir kiekvienas jos padalinys kuo efektyviau naudotų turimus išteklius, siekdami įgyvendinti visai įmonei ir jos padaliniams keliamus uždavinius. Itin svarbus finansinės apskaitos tikslas, kaip žinote, - parengti metinį (o jeigu reikia, - ir tarpinį, pavyzdžiui, ketvirtinį ar mėnesinį) finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuo vadovaudamiesi esami ir potencialūs akcininkai galėtų apsispręsti dėl turto investavimo į įmonę, esami ir potencialūs kreditoriai nuspręstų, ar tikslinga įmonei skolinti pinigų, o tiekėjai ir pirkėjai - ar jiems nepavojinga savo ūkinę veiklą susieti su šia įmone. Esminis finansinės apskaitos bruožas yra tas, kad valdžia, gindama savo piliečių interesus ir teisę būti teisingai informuotiems, reglamentuoja, kaip įmonė turi informuoti išvardytus esamus ir potencialius kontrahentus apie jos finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Be to, pati valdžia, apsispręsdama dėl konkrečių finansinės apskaitos vedimo taisyklių ir finansinių ataskaitų formų, vadovaujasi tarptautinių organizacijų (pirmiausia - Europos Sąjungos institucijos ir Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taryba) rekomendacijomis ir nurodymais. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad laisvosios rinkos sąlygomis valstybė kišasi į privačius įmonių savininkų reikalus. Tiesą sakant, kai kurie savininkai ir įmonių vadovai, nesuvokiantys aptariamos valdžios misijos, dažnai tuo būna net nepatenkinti. Tačiau tokia padėtis yra visose šalyse ir ją lemia objektyvios aplinkybės. Valstybė, neleisdama kreditoriams, pavyzdžiui, smurtu išsireikalauti iš skolininkų savo pinigus, turi sudaryti tam tikras garantijas kreditoriams, suteikiantiems įmonėms paskolas ir drauge skatinantiems verslo plėtojimą šalyje. Tai pasakytina ir apie akcinių bendrovių savininkus, o jų didelėse įmonėse gali būti šimtai, tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių. Kitas klausimas, kaip tai reglamentuojama. Lietuvoje - tikrai nepavydėtinai: tvarkyti buhalterinės apskaitos metodologiją perduota viešajai įstaigai (tai jau savaime yra nesąmonė), o ši nesugeba net įvardyti jos leidžiamų reglamentų, nes verslo apskaitos standartai - iš tikrųjų nei verslo, nei apskaitos. Jie turėtų vadintis normaliai, kaip visame pasaulyje, - finansinės atskaitomybės standartais. Be abejo, kiekviena valstybė suinteresuota, kad plistų akcinės nuosavybės forma, nes susibūrę į akcines bendroves piliečiai gali sukaupti labai dideles lėšas ir drauge sparčiai plėtoti vienokią ar kitokią veiklą, tenkinančią daugelio žmonių poreikius ir valstybės mokesčių surinkimo lūkesčius. Tačiau, susibūrę į stambias bendroves ir išsirinkę jų valdymo organus, savininkai (ypač smulkesnieji!) iš tikrųjų tampa priklausomi nuo įmonių, taigi ir jų turto vadovų bei stambiųjų akcininkų. Norėdama išsaugoti kiekvieno piliečio teisę į nuosavybę, valstybė nurodo, kokia informacija apie jo turto naudojimą turi būti suteikta kiekvienam akcinio turto savininkui. Taigi valstybė, formuluodama labai konkrečius metinio finansinių ataskaitų rinkinio rengimo reikalavimus, neapriboja savininkų teisių, bet kaip tik jas gina. Taip visiems savininkams ji sudaro vienodas sąlygas, o vieno ar kito savininko privilegijos gali pasireikšti tik į tam tikrą verslą įdėta lėšų suma. Kadangi finansinės apskaitos duomenų vartotojų gali būti labai daug ir, tiesą sakant, niekas negalėtų visų jų iš anksto numatyti, šios apskaitos duomenys turi būti skelbiami visiems piliečiams suprantama kalba, tai yra kad jią nedviprasmiškai suprastų įvairių profesijų ir skirtingo išsilavinimo žmonės. Juk pinigų, kuriuos norėtų sėkmingai investuoti, turi ne tik ekonomistai, juolab - buhalteriai. Tai dar viena priežastis, dėl kurios valdžia privalo griežtai reglamentuoti finansinių ataskaitų duomenų turinį ir finansinių ataskaitų rinkinio skelbimo tvarką. Labai svarbus finansinės apskaitos skiriamasis bruožas yra tas, kad visa informacija, kurią valdžios reikalavimu įmonė turi pateikti finansinėse ataskaitose, privalo būti išdėstyta kuo patogiau vartotojui ir drauge neišduodant įmonės komercinių ir gamybinių paslapčių bei kitos konfidencialios informacijos, nes niekas iš anksto negali pasakyti, kas ir kokiu tikslu (gali būti - ekonominės žvalgybos) pasinaudos tų ataskaitų duomenimis. Beje, dėl tos pačios priežasties vadybos ir kaštų apskaitos duomenys būtinai turi būti apsaugoti, kad jų nebūtų galima viešai paskelbti. Mat šioje apskaitoje ir atitinkamose ataskaitose ne tik parodoma, kokio rezultato ir su kokiomis sąnaudomis įmonė pasiekė per tam tikrą laikotarpį, bet ir kokiu būdu ji tai padarė, kitaip sakant, šioje apskaitoje atskleidžiamos visos įmonės veiklos paslaptys. Taigi, jeigu menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos duomenys būtų prieinami akcininkams, tai vos vieną akciją įsigijęs jos savininkas galėtų susipažinti su neįkainojama informacija, kurios labai pageidautų konkurentai. Kas kita finansinėje apskaitoje ir finansinėse ataskaitose pateikiamos bendrosios žinios apie įmonę. „Bendrosios" galima suprasti dviem prasmėmis: pirmiausia todėl, kad valdžia nustato beveik visoms įmonėms bendras (t. y. kiek galima vienodas) finansinės apskaitos vedimo ir atitinkamų ataskaitų rengimo taisykles. Šito reikia paprasčiausiai dėl to, kad spręsdami, į kurią įmonę investuoti, investuotojai turi galėti palyginti įvairių įmonių ataskaitas. Iš to išplaukia ir dar vienas bendrumo aspektas: įvairių, kartais visiškai skirtingų įmonių (pavyzdžiui, kepyklos ir leidyklos) ataskaitų rodikliai turi būti palyginami, todėl ir yra išreiškiami universaliu piniginiu matu. Dėl aptartų priežasčių finansinė apskaita pasaulyje dar vadinama mūsuose nepaplitusiais ir daugeliui netgi nežinomais terminais - „išorine", arba „bendrąja", o kartais - „bendrąja finansine apskaita" (angl. General Financial Accounting). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad už valdžios nustatytos tvarkos nesilaikymą, pavyzdžiui, aplaidų ar apgaulingą finansinės apskaitos vedimą, įmonių vadovai ir buhalteriai gali būti nubausti įvairiomis bausmėmis - piniginėmis baudomis ar net laisvės atėmimu.
TIKSLAI IR VARTOTOJAI NULEMIA REGLAMENTAVIMĄ Kitas dalykas, kad valdžia neturi kištis į įmonių vidaus reikalus. Tarkime, tik pati įmonė gali nuspręsti, iš kokių tiekėjų ir už kokią kainą pirks vienas ar kitas prekes, medžiagas ar žaliavas, už kokį atlyginimą samdys darbuotojus, kaip organizuos visą veiklą ir t. t. Tai sprendžia įmonės vadovai, o šiuos procesus atspindinčios menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos valdžia visiškai nereglamentuoja. Tai kiekvienos įmonės vidaus reikalas. Tad jeigu vadovai nenori, ši apskaita apskritai gali būti įmonėje nevedama. Jeigu vadybos ir kaštų apskaita vedama, tai jos duomenys paprastai įslaptinami, kad nepatektų konkurentams. Ši apskaita visiškai priklauso nuo tam tikros įmonės vidaus poreikių - kokių ataskaitų iš jos reikia įmonės vadybos personalui, tokios ir parengiamos. Dėl minėtų priežasčių vadybos ir kaštų, arba menedžmento, apskaita Buhalterinės apskaitos įstatyme dar įvardijama vidine. Svarbiausia jos sudedamoji dalis - kaštų apskaita dar tradiciškai (nors ir nevisiškai tiksliai) vadinama - gamybos išlaidų apskaita ir produktų savikainos kalkuliavimu (lot. calculatio - apskaičiavimas). Čia gamybą reikia suprasti ne tik kaip kokių nors produktų gaminimą, bet ir prekybą jais, nes tuomet „gaminami" pardavimai. Tiesą sakant, ši apskaita visai ne vidinė, tiksliau sakant, ji tiek pat vidinė, kiek ir finansinė apskaita, nes ir vienos, ir kitos duomenys, be abejo, formuojami įmonėje, o ne kur nors išorėje. Menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaita kartais vadinama vidine dar ir todėl, kad jos ataskaitose pateikti rodikliai paprastai nebūna prieinami išorės vartotojams, jos duomenimis naudojasi tik įmonės bei jos padalinių vadovai ir vadybininkai. Be kita ko, reikia pažymėti, kad ir išorinių finansinių ataskaitų informacija (tik daug rečiau nei menedžmento) naudojasi ir įmonės vadovai. Juk, be konkrečios detalizuotos informacijos, jiems gali būti reikalinga ir apibendrinta. Lygiai taip pat ir menedžmento apskaitos informacija kartais gali būti pateikiama išorės vartotojams, pavyzdžiui, norint įrodyti bankui, kad įmonės veikla efektyvi ir kad ji tokia išliks ateityje. Jeigu įmonių rengiamų finansinių ataskaitų turinį, o iš dalies ir finansinės apskaitos vedimo metodiką reglamentuoja atitinkami valdžios organai, tai vadybos ir kaštų apskaitos metodiką bei menedžmento atskaitomybės turinį, jos parengimo ir viešinimo tvarką kiekvienoje įmonėje turi nustatyti tos įmonės vadovas ir paskelbti ją atitinkamame šios apskaitos politikos įsakyme. Kadangi menedžmento apskaitos reglamentavimas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio, jis įmonėms neišvengiamai sukelia daug problemų, nes vis dėlto būtina turėti patirties šioje srityje, o ji kiekvienoje įmonėje - vis kitokia, be to, visa vadybos ir kaštų apskaita būtinai vienaip ar kitaip slepiama. Kita vertus, vadovautis vien tik publikacijomis specialiojoje periodinėje spaudoje ar monografijose taip pat ne visuomet patikima, nes šiuose leidiniuose išreiškiama tam tikrų autorių, o ne kolektyvinė šios srities specialistų nuomonė. Todėl pravartu pasinaudoti visuomeninio vadovavimo menedžmento apskaitai galimybėmis. Tai visiškai kitas dalykas nei „valdiškas" vadovavimas, nes visuomeninė profesinė organizacija, kad ir kokia stipri ir autoritetinga ji būtų, niekada negali duoti nurodymų, taigi reglamentuoti kurioje nors verslo įmonėje vedamą vadybos ir kaštų apskaitą. Tačiau kai kurios tokios organizacijos (finansinei apskaitai pirmiausia TAST - Tarptautinė atskaitomybės standartų taryba (angl. International Accounting Standards Board), TBF - Tarptautinė buhalterių federacija (angl. IFAC - International Federation of Accountants)) daro labai reikšmingą įtaką viso pasaulio verslui. Taip, be kita ko, įvyko ir dėl globalizacijos bei tarptautinio verslo įmonių atsiradimo: patronuojančios įmonės reikalauja, kad finansinė apskaita būtų vykdoma pagal vienodą metodiką visose dukterinėse įmonėse, kitaip tų ataskaitų nebūtų įmanoma konsoliduoti. Panaši padėtis ir menedžmento apskaitos srityje. Tik šiuo atveju daug mažiau reglamentavimo, nes visose įmonėse, taip pat ir susijungusiose į kokius nors darinius, menedžmento apskaita bus skirtinga. Vis dėlto ir šioje srityje dirba galingos visuomeninės profesinės organizacijos, į kurių sprendimus atsižvelgia viso pasaulio vadybos ir kaštų apskaitos (taip pat ir finansinio menedžmento) specialistai. Tai PMBI - Oficialus (privilegijuotas) menedžmento buhalterių (apskaitininkų) institutas (angl. CIMA - Chartered Institute of Management Accountants) bei MAI - Menedžmento apskaitininkų institutas (angl. IMA - Institute of Management Accountants). PMBI įsteigtas 1919 m., kai vadybos ir kaštų apskaitos buvo tik užuomazgos. Jo pagrindinė būstinė yra Londone. Savo darbą šis institutas pradėjo nuo finansinės apskaitos, finansinių ataskaitų ir jų audito metodikų rengimo. Dabar šis institutas vienija apie 55 000 narių ir 73 000 studentų iš daugelio pasaulio šalių. Jo veiklos sritys labai plačios: finansinė atskaitomybė (pagal Didžiosios Britanijos ir tarptautinius atskaitomybės standartus), menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaita, vadyba, finansai, finansinis menedžmentas. Institutas užsiima labai plačia leidybos veikla, todėl jo suformuluotos idėjos prieinamos daugelio šalių apskaitos darbuotojams. Jis sudaro sąlygas studijuoti ir laikyti minėtų disciplinų egzaminus daugiau nei 150 pasaulio valstybių specialistams. Institutas gal ir ne visiškai teisingai savo leidinius (kaip ir save patį) vadina oficialiais, bet niekas dėl to nesiginčija. Kiekvienas mūsų šalies vadybos ir kaštų apskaitos specialistas taip pat gali nesunkiai pasinaudoti šio instituto teikiamomis galimybėmis, reikia tik atsidaryti jo interneto svetainę adresu: www.cimaglobal.com. Labai panaši ir kitos panašią veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) vykdančios pasaulinės organizacijos - MAI - atsiradimo istorija. Šis institutas taip pat buvo įkurtas 1919 metais ir dabar vienija beveik 60 000 profesionalių menedžmento apskaitos specialistų visame pasaulyje: apie 85 proc. organizacijos narių yra iš JAV, 15 proc. - iš kitų pasaulio valstybių. Abi šios profesinės organizacijos nagrinėja ir menedžmento apskaitos, ir įvairius kitus finansų srities klausimus. Skirtumas tik tas, kad PMBI yra žinomesnis Europos valstybėse, o MAI populiaresnis JAV. Menedžmento apskaitininkų institutas ne tik atestuoja menedžmento apskaitos srities specialistus, organizuoja profesinius seminarus bei konferencijas, bet ir leidžia visame pasaulyje populiarius periodinius leidinius - „Strategic Finance Magazine" ir „Management Accounting Quarterly". Šiuos žurnalus galima užsiprenumeruoti interneto svetainėje adresu: www.imanet.org. Tačiau, ypač netobulai mokant profesinę anglų kalbą, galima skaityti ir lietuviškas publikacijas, o jų pastaraisiais metais skelbiama vis daugiau. Bent jau „Pačiolio" bendrovės periodinėje spaudoje - žurnale „Apskaitos ir mokesčių apžvalga", savaitraštyje „Buhalterija", vadovams ir vadybininkams skirtame mėnraštyje „Vadovas". Pagaliau ne vienam, bent jau stambesnių įmonių apskaitos darbuotojams ir asmenims, dirbantiems įmonių biudžetų rengimo bei naudojimo srityse, prieinami ir nuolatos didžiausiuose šalies miestuose rengiami vadybos bei kaštų apskaitos kursai.
Pabaiga - sekančiame numeryje
-------------------------------------------------------------------------------------------- Doc. dr. aud. Gediminas KALČINSKAS UAB „Pačiolis" prezidentas Žurnalas „Apskaitos ir mokesčių apžvalga" 2010 m. Nr. 2 |