• Administracinė teisė
• Baudžiamoji teisė
• Civilinė teisė
• Darbas
• Ekonomika
• Mokesčiai
• Pardavimai
• Savaitraštis "Buhalterija"
• Teisė
• Įvairūs
• Įmonių veikla
• Verslo pradžia
• Žurnalas "Biuro administravimas"
• Alegorijos
• Asmeninis tobulėjimas
• Leidinys "Laisvoji rinka"
• Nekilnojamas turtas
• Rinkodara
• Skolų ir finansų valdymas
• Vadyba
• Žurnalas "Juristas"
• Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga"
• Žurnalas "Vadovas ir pasaulis"

• baudos paskyrimas uz nepadarytą pažeidimą
• Dėl darbdavio pretenzijos ir reikalavimo apmokėti žalą
• del paskolu grazinimo
• Alimentai, alimentų dydis
• Dėl sąvokos "darbuotojas vaiką augina vienas" išaiškinimo
• Klaidinanti informacija ant pakuotės
• Neatlygintinas buhalterijos tvarkymas
• Mindaugas11
• VARDO IR PAVARDĖS KEITIMAS TUO PAČIU METU
• Darbndavys neatsiskaito atleides iš darbo

PradžiaĮmonių veiklaMAŽOMS ĮMONĖMS BUHALTERIO TUOJAU NEBEREIKĖS!?

(arba kam iš tikrųjų mažai įmonei reikia buhalterio)

Kiekvienoje įmonėje privalu vesti finansinę apskaitą bei rengti atitinkamą atskaitomybę, nes to reikalauja valdžia. Tai normalu, kalbant apie dideles ar bent vidutines įmones, kurios dažniausiai vykdo plačią veiklą, o jų nuosavybė paprastai priklauso ne vienam ar dviem kartais netgi įmonėje dirbantiems akcininkams, bet didesniam kiekiui savininkų, paprastai nedirbančių įmonėje, todėl apie savo investicijų sėkmę galinčių spręsti tik iš įmonės rengiamų metinių finansinių ataskaitų rinkinių. Ne veltui didžiųjų įmonių finansinių ataskaitų rinkiniai yra audituojami. Tačiau visai kita situacija yra mažose įmonėse, kurios dažniausiai vykdo nesudėtingą ir ne itin plačią veiklą, o jų savininkais paprastai būna vienas ar keli asmenys, kurie tuo pačiu ir tiesiogiai vadovauja įmonei. Apie tai kalbame su auditoriais doc.dr. Gediminu Kalčinsku ir Valdu Jagminu.

Kl. Visiškai suprantama, kai stambios įmonės veda finansinę apskaitą, kurios duomenų pagrindu rengia metinių finansinių ataskaitų rinkinį, paprastai skirtą gausiems ir tiesiogiai įmonės vadyboje nedalyvaujantiems akcininkams bei valdžios institucijoms. Tačiau mažose įmonėse situacija yra kardinaliai kitokia ir jiems tokia prievolė, matyt, beprasmė?

Stambioms ir daugeliui vidutinių įmonių iš tikrųjų reikia vesti finansinę apskaitą, skirtą metinių finansinių atskaitų rinkiniui parengti, nes jų savininkai tik iš tokių ataskaitų ir gali sužinoti apie įmonės finansinę būklę bei veiklos rezultatus. Be abejo, tokiose įmonėse vedama ir vadybos bei kaštų (kitaip dar - menedžmento) apskaita, skirta aprūpinti įmonės vadybos personalą būtina sprendimams priimti informacija. Tačiau visai kiti reikalai nedidelėse įmonėse. Paprastai tokių įmonių savininkai patys dirba vadovais, tad jiems įmonių privalomai rengiamas metinių finansinių ataskaitų rinkinys tikrai nėra tas šaltinis, iš kurio jie sužinos kaip sekasi įmonei ūkininkauti: pelningai ar nuostolingai. Jie tai sužinos žymiai anksčiau, o, be to, iš visai kitų informacijos šaltinių. Taigi mažose įmonėse nei finansinės apskaitos, nei jos pagrindu rengiamo finansinių ataskaitų rinkinių tikrai nereikia. Reikalauti, kad tokios įmonės vargtų su verslo apskaitos standartais išties nelabai logiška. Argi tokių įmonių vadovai arba buhalteriai susigalvotų vardan metinių finansinių ataskaitų parengimo diskontuoti įmonės pinigų srautus arba turimas atsargas vertinti grynąją jų galimo realizavimo verte? Lyg jie visai jokio darbo nebeturėtų. Juk nedidelių įmonių buhalterijose dažnai dirba vienas buhalteris arba net apskritai samdoma apskaitos vedimo paslaugas teikianti įmonė. Tad tokioms įmonėms (jų buhalteriams) vargti su finansine apskaita - visiška beprasmybė.

Tiesą sakant, absoliučiai daugumai nedidelių įmonių buhalterinę apskaitą reikėtų vesti "pagal mokesčius" ir šalia to būtinai turėti ne išoriniams informacijos vartotojams, bet pačios įmonės vadovų poreikiams tenkinti skirtą vadybos ir kaštų apskaitą arba bent jau tik kokybišką kaštų apskaitą. Ne veltui ir Europos Komisija, kaip paskelbė 2008 m. birželio 25 d. komunikate, artimiausiu metu spręs mažų įmonių vedamos apskaitos supaprastinimo klausimą, dėl ko mažos įmonės ateityje apskritai tikriausiai neprivalės vesti finansinės apskaitos bei rengti finansinių ataskaitų rinkinių. Šios nuostatos bus taikomos įmonėms, kurios tenkins kuriuos nors du iš toliau išvardintų trijų kriterijų: darbuotojų skaičius mažiau 10; grynosios metinės pardavimų pajamos - iki 3, 45 mln. Lt; bendra turimo turto suma - iki 1,75 mln. Lt. Jeigu šios nuostatos įsigalios, o tai labai tikėtina, jos bus  taikomos visoms Europos Sąjungos narėms, taip pat ir Lietuvai. Tiesą sakant, mažose įmonėse finansinės apskaitos iš tikro ir nereikia. Jose paprastai vedama tokia buhalterinė apskaita, kuri savo esme žymiai labiau artima tradicinei kaštų apskaitai, bet ne verslo apskaitos standartų reguliuojamai finansinei apskaitai. Metams pasibaigus tokiose įmonėse be ypatingų problemų parengiamos privalomos metinės finansinės ataskaitos: balansas, pelno (nuostolių) ataskaita ir kitos. Kadangi pati apskaita vedama realiai ignoruojant daugelį VAS'ų nuostatų, tai ir parengtose metinėse finansinėse ataskaitose pateiktų rodiklių dydžiai suformuoti irgi neatitinkant daugelio VAS'uose keliamų reikalavimų. Jeigu tokias finansines ataskaitas audituotų nepriklausomas auditorius, jis neabejotinai turėtų esminių pastabų dėl ataskaitose pateiktų rodiklių atspindėjimo teisingumo (vertinant pagal verslo apskaitos standartuose išdėstytus reikalavimus). Taigi, iš tikrųjų mažose įmonėse ir taip vedama, sakytumėm, netradicinė finansinė apskaita.Todėl Europos Sąjunga ne veltui imasi veiksmų, kad nuo tokių įmonių būtų nuimta visiškai bereikalinga prievolė rengti sudėtingus ir nelabai kam reikalingus finansinių ataskaitų rinkinius.

Kl. Kokia turi būti mažų įmonių apskaita ir koks turi būtų jose dirbančių buhalterių vaidmuo? Jeigu finansinė apskaita šiuo atveju yra beprasmė, o neužilgo įmonės jos net neprivalės vesti, tai į ką reikėtų orientuotis mūsų kolegoms?

VJ. Pradėkime nuo to, kad mokesčius valdžiai tokios įmonės moka ir turės mokėti ateityje. Tačiau vien tik vien mokesčiams apskaičiuoti ir deklaruoti atskiro buhalterio etato nedidelėms įmonėms gali ir nereikėti. Suprantama, finansinę atskaitomybę rengs įmonės, norinčios gauti bankų kreditus, nes sunku būtų įsivaizduoti, kad kreditų skirstytojai imtų analizuoti kokias nors unikalias kiekvienos įmonės savo nuožiūra parengtas finansines ataskaitas. Vis dėlto,  panašu, kad mažų įmonių vadovai, šiuo metu ir samdantys buhalterį visu etatu, neužilgo vietoje jo pasirinks apskaitos vedimo firmų paslaugas arba bent jau sumažins buhalterio etatą iki pusės, o gal net iki ketvirčio etato. Kitaip ir būti negali. Tokia praktika jau seniai nusistovėjusi vakarų šalių įmonėse, tad netruks tai įsigalėti ir pas mus. Gilias rinkos tradicijas turinčiose valstybėse daugiau nei 70 procentų apskaitos darbuotojų dirba vadybos ir kaštų, bet ne finansinės apskaitos ir atskaitomybės srityje.

Taigi darbo rinkoje netrukus rasis buhalterių perteklius ne tik todėl, kad vis daugiau įmonių (ypač nedidelių) bankrutuos, bet ir todėl, kad likusioms įmonėms buhalterių paslaugų gali reikėti  gerokai mažiau. Pats laikas buhalteriams tuo susirūpinti, nes po to gali būti per vėlu. Išeitis tikrai yra, ir net labai patraukli - tiek buhalteriams, tiek ir pačioms įmonėms. Praktiškai nėra tokių įmonių vadovų, kurie būtų visiškai patenkinti gaunama iš buhalterijos informacija. Juk vadovai nuolatos turi priiminėti vienokius ar kitokius sprendimus dėl įmonės veiklos, o tam reikalinga  menedžmento (vadybos ir kaštų apskaitos) informacija, bet tikrai ne finansinės apskaitos duomenys. Pavyzdžiui, sprendžiant už kokią mažiausią kainą galima parduoti tam tikras prekes, kad tai nebūtų nuostolinga, kokį prekių kiekį reikia pagaminti (arba nupirkti siekiant jas perparduoti), kad būtų gauta didžiausia ekonominė nauda, kokios turi būti vienos ar kitos įmonėje vykdomos veiklos optimalios išlaidos, būtina specifinėmis apskaitos priemonėmis, bet ne bendrojoje (finansinėje)  apskaitoje suformuota informacija.

Kl. O tokios informacijos finansinės apskaitos priemonėmis gauti neįmanoma?

GK. Tokios informacijos finansinėje apskaitoje, net ir labai pažangioje, vedamoje laikantis visų verslo apskaitos standartų nuostatų, nerasime. Paprasčiausiai šios apskaitos metodika tam visiškai nepritaikyta. Vienintelis finansinės apskaitos vedimo tikslas - atitinkamų metinių finansinių ataskaitų parengimas. O jose visi rodikliai pateikiami labai apibendrintai, neatskleidžiant, pavyzdžiui, informacijos apie vienų ar kitų prekių pelningumą ar įmonėje vykdomų veiklų kaštus. Taip ir turi būti, nes įmonės privalomai rengiamų finansinių ataskaitų rinkiniai ir neskirtas įmonės vadybai. Taigi, vadovaujant įmonės veiklai vadovams būtina speciali informacija, kurią turi formuoti apskaita, tačiau ne finansinė, o vadybos ir kaštų apskaita, kuri savo esme yra ta pati buhalterinė apskaita (pastaroji susideda iš finansinės apskaitos bei vadybos ir kaštų apskaitos). Tačiau jos metodika orientuota į konkrečios, bet ne apibendrintos, kaip finansinėje apskaitoje, informacijos formavimą apie įmonės veikloje vykstančius procesus: produktų gamybą bei jų pardavimus, padalinių bei konkrečių darbuotojų vykdomas funkcijas, atliekamus darbus ir kt. Tokia kaštų apskaitoje suformuota informacija yra nepaprastai vertinga kiekvienos įmonės vadovams, nesvarbu ar įmonė didelė, ar maža, ar ji vykdo gamybinę, ar prekybinę veiklą. Ypač tai tampa svarbu dabartiniu laikotarpiu, kai kiekviena įmonė susirūpinusi savo išlikimu ir priversta mažinti kaštus. Beje, daugelio įmonių patirtis rodo, kad neprotingai taupant kaštus (paprastai, taip būna, kai trūksta patikimos informacijos apie juos), pakenkiama įmonės veiklai: bloginama gaminamų produktų ar atliekamų paslaugų kokybė. Tai neišvengiamai atsiliepia sumažėjusiomis pardavimų apimtimis ir kartu visos veiklos smukimu. Tame nieko neįprasto nėra. Kuo labiau sunkėja įmonių ūkininkavimo sąlygos, kuo aštresnė tampa konkurencija, tuo didesnė reikšmę įgyja kokybiška apskaitos informacija apie tai, kas vyksta įmonėje. Kartu būtinai išauga ir tokią informaciją gebančio pateikti specialisto vaidmuo įmonėje. Joks racionalus nedidelės įmonės vadovas, net ir esant visuotinei taupymo karštinei, nesumanys sutaupyti tokio specialisto darbo užmokesčio sąskaita. Tad geros kaštų apskaitos bei savikainos kalkuliavimo žinios buhalteriui būtinos kaip oras, ypač dabartiniu laikotarpiu.

Kviečiame visų įmonių buhalterius ir ekonomistus į teminį seminarą ĮMONIŲ VEIKLOS APSKAITA