• Administracinė teisė
• Baudžiamoji teisė
• Civilinė teisė
• Darbas
• Ekonomika
• Mokesčiai
• Pardavimai
• Savaitraštis "Buhalterija"
• Teisė
• Įvairūs
• Įmonių veikla
• Verslo pradžia
• Žurnalas "Biuro administravimas"
• Alegorijos
• Asmeninis tobulėjimas
• Leidinys "Laisvoji rinka"
• Nekilnojamas turtas
• Rinkodara
• Skolų ir finansų valdymas
• Vadyba
• Žurnalas "Juristas"
• Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga"
• Žurnalas "Vadovas ir pasaulis"

• teise atsisakyti duoti parodymus, buti apklaustai
• Del_Pinigu_paemimo_sutarties
• Ar turi teise ieiti i buta seniune vakare
• del nepilnameciui pardtuotu cigareciu
• Nelegalus darbuotojai
• Prekyba NYSE, AMEX, NASDAQ akciju birzose
• Sudėtingas buto pardavimas
• Sklypas sodų bendrijoje
• Kokia gresme
• turto dovanojimas uz skolas

Inventorizaciją atliekame kiekvienais metais. Kasmet prisimename ir senas tiesas, kaip tai padaryti, dar kartą peržvelgiame Inventorizacijos taisykles (toliau - Taisyklės). Šį kartą atkreipsime dėmesį į tuos dalykus, kurie Taisyklėse neaptarti, tačiau gali būti svarbūs ruošiantis inventorizacijai, o vėliau - ir ją atliekant.

 

Privaloma visoms finansines ataskaitas rengiančioms įmonėms

Atlikti kasmetinę viso turto ir įsipareigojimų inventorizaciją privalo visos įmonės, rengiančios finansinių ataskaitų rinkinius pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas (toliau - Įstatymas). Įstatymo 15 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos duomenys (kuriais remiantis sudaromos finansinės ataskaitos) pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Tai reiškia, kad kiekviena finansinėse ataskaitose įrašyta suma turi būti faktiškai patikrinta - inventorizuota.

Pagal Įstatymą finansines ataskaitas sudaro, taigi ir inventorizaciją atlikti privalo, visos pelno siekiančios akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės, finansines ataskaitas savo nuožiūra ar dėl įstatymų reikalavimų sudarančios tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos bei individualiosios įmonės. Inventorizacija atliekama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 370 patvirtintas Inventorizacijos taisykles. Taisyklėmis taip pat vadovaujasi kooperatinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, investicinės bendrovės, valstybės ir savivaldybių įmonės, viešosios įmonės ir kitos ribotos civilinės atsakomybės įmonės.

 

Naudinga įmonei

Inventorizacija neturėtų būti tik formalus įstatymų reikalavimų įgyvendinimas. Tai brangi procedūra, kurią atliekant gali būti net visiškai ar iš dalies sustabdoma įmonės veikla, inventorizacijoje dalyvauja ne vienas įmonės darbuotojas, todėl patiriama jų darbo užmokesčio kaštų, kartais samdomi išorės specialistai. Šios išlaidos neuždirba jokių pajamų. Todėl svarbu, kad inventorizacija būtų naudinga ir pačiai įmonei.

Šiuolaikiniame versle, ypač stambesnėse įmonėse, naudojamos verslo vadybos sistemos, į kurias galima įtraukti ir buhalterinės apskaitos programas. Vadybininkai, dirbdami savo darbą, vadovaujasi būtent šių programų duomenimis. Pavyzdžiui, tiekimo vadybininkas, užsakinėdamas atsargas, neina į sandėlį suskaičiuoti turimų likučių, o pasikliauja programos rodomais likučiais. Šiuolaikinės verslo vadybos sistemos pačios prognozuoja, kiek, kada ir kokių atsargų pirkėjai nupirks ir kiek jų reikia užsakyti iš tiekėjų. Tačiau šie skaičiai turi būti tikrinami ir tikslinami.

Inventorizacija - gera proga įvertinti faktinę turto būklę. Verslo apskaitos standartai (VAS) reikalauja prieš sudarant finansines ataskaitas patikrinti faktinę turto būklę bei galimą jo nuvertėjimą.

Keletas VAS reikalavimų, kuriuos patogu įvykdyti atliekant inventorizaciją:

- kiekvieno balanso datą įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, kad finansinio turto (ar turto grupės) vertė gali sumažėti (18 VAS 55 p.);

- IMT nusidėvėjimo skaičiavimo metodas, turto likvidacinė vertė ir naudingo tarnavimo laikas turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip metinių finansinių ataskaitų datą, peržiūrimi (12 VAS 69 p.);

- NT amortizacijos laikotarpis turi būti peržiūrimas kiekvienų finansinių metų pabaigoje (13 VAS 55 p.);

- sudarydama finansinę atskaitomybę, įmonė turi nustatyti, ar yra turto nuvertėjimo požymių, kurie rodo, kad turto nuvertėjimas gali būti reikšmingas, ir, jei yra bent vienas toks požymis, įmonė turi nustatyti turto atsiperkamąją vertę ir palyginti ją su turto balansine verte (23 VAS 5 p.).

Inventorizacija - kartu ir įmonės vidaus kontrolės priemonė. Ją atliekant nustatomos buhalterinės apskaitos klaidos, patikrinama, ar turtas tinkamai saugomas. Iš dalies inventorizacija - turto grobstymo prevencijos priemonė. Darbuotojai, žinodami apie laukiamą patikrinimą, susilaikys nuo turto grobstymo, drausmingiau naudosis turtu, jo negadins.

 

Svarbiausia - tinkamai pasirengti

Kada ir kaip turi būti atlikta inventorizacija, nusprendžia įmonės vadovas. Tai įforminama vadovo įsakymu dėl inventorizacijos atlikimo. Privalomieji šio įsakymo rekvizitai nurodyti Inventorizacijos taisyklių 10 punkte: skiriama inventorizacijos komisija, nurodoma, pagal kurios dienos duomenis atliekama inventorizacija, ir parenkamas inventorizacijos laikas. Nors Taisyklės to ir nereikalauja, vadovas, norėdamas užtikrinti, kad visos po inventorizacijos atliekamos procedūros būtų atliktos operatyviai, turėtų įsakyme papildomai nurodyti, iki kurios dienos turi būti sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai ir kada inventorizavimo aprašai bei sutikrinimo žiniaraščiai turi būti pristatyti vadovui.

Inventorizacijos komisija. Įsakymas dėl inventorizacijos atlikimo yra komisijos, inventorizuosiančios turtą ir įsipareigojimus, sudarymo pagrindas. Dažnai pravartu sudaryti nuolat veikiančią inventorizacijos komisiją; geriau nurodyti ne jos narių pavardes, bet pareigybes. Taip galima sumažinti inventorizacijos įsakymų gausą.

Inventorizacijos komisija turėtų būti sudaroma apgalvotai. Paprastai ši komisija sudaroma iš įmonės darbuotojų. Naudinga į ją įtraukti specialistus, gebančius suskaičiuoti ir įvertinti inventorizuojamą turtą ar įsipareigojimus. Bent vienas komisijos narys turėtų gerai išmanyti inventorizuojamą turtą, gebėti atskirti atskirus turto vienetus ar jo rūšis. Rekomenduojama į inventorizacijos komisijos sudėtį įtraukti ir buhalterį ar kitą darbuotoją, išmanantį inventorizacijos rezultatų įforminimo tvarką. Jeigu įmonėje yra vidaus kontrolės padalinys, inventorizacijos komisijoje galėtų būti ir jo atstovas. Atliekant atsargų inventorizaciją gali tekti padaryti daug fizinių darbų: sverti, matuoti, skaičiuoti ir pan., todėl vertėtų į inventorizacijos komisiją įtraukti ir darbininkų, kurie galėtų atlikti šiuos darbus.

Mažose įmonėse, jei trūksta darbuotojų, laikinam darbui gali būti samdomi pašaliniai asmenys. Šiuo atveju su jais pasirašoma laikinoji darbo sutartis. Atkreipiame dėmesį, kad, kaip nurodyta LR darbo kodekso 113 straipsnyje, laikinosios sutarties laikotarpis negali būti ilgesnis nei du mėnesiai.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Inventorizacijos komisija, atlikusi inventorizaciją, ją įformins pasirašydama inventorizavimo aprašus. Todėl, prieš atliekant inventorizaciją, reikia patikrinti, ar inventorizacijos komisijos nariai patvirtinti kaip galintys surašyti ir pasirašyti inventorizavimo aprašus ir ar patvirtinti jų parašų pavyzdžiai. Tokie įgaliojimai gali būti suteikti įsakyme dėl inventorizacijos atlikimo.

Inventorizacijos atlikimo diena. Inventorizacijos atlikimo diena pasirenkama atsižvelgiant į inventorizuojamo turto ar įsipareigojimų pobūdį ir įmonės veiklos cikliškumą. Geriausia inventorizacijai atlikti rinktis tą dieną, kurią inventorizuojamo turto ar įsipareigojimų likučiai bus mažiausi. Renkantis inventorizacijos datą reikėtų vengti dienų, kai numatoma itin didelė turto ar įsipareigojimų apyvarta, pavyzdžiui: numatoma gauti dideles siuntas, didelė pardavimo apimtis, paspartėjęs gamybos mastas ir pan.

Tam tikro turto, dažniausiai - atsargų, įmonė gali turėti labai daug ir inventorizacijos komisija nespėtų jo viso inventorizuoti per dieną. Todėl, remiantis ankstesne patirtimi, reikėtų iš anksto numatyti, kiek dienų truks inventorizacija, ir šias dienas nurodyti įsakyme.

Atkreiptinas dėmesys, kad inventorizacijos atlikimo diena nėra ta pati data, kurios duomenimis atliekama inventorizacija. Dažniausiai šios dvi datos skirsis jau vien dėl to, kad, inventorizaciją atliekant pagal tam tikros dienos duomenis, imami tos dienos pabaigos likučiai. Inventorizacija dažniausiai atliekama jau kitą dieną (nebent ji būtų atliekama pasibaigus darbo dienai). Nors metinė inventorizacija atliekama tam, kad finansinių ataskaitų duomenys būtų pagrįsti faktiniais skaičiavimais, nebūtina inventorizacijos atlikti vadovaujantis finansinių metų pabaigos duomenimis. Ją galima atlikti ir ankstesnės arba vėlesnės dienos duomenimis. Teisės aktai nenustato maksimalaus laikotarpio, kiek inventorizacijos data gali skirtis nuo finansinių metų pabaigos. Kuo šis laikotarpis ilgesnis, tuo didesnė duomenų iškraipymo tikimybė, nes po inventorizacijos gali būti padaryta klaidų, reikšmingai iškreipiančių turto likučius. Taigi apsispręsti reikėtų įvertinus inventorizuojamo turto apyvartumą.

Materialiai atsakingi asmenys. Turi būti paskirti už kiekvieną inventorizuojamą turtą ir įsipareigojimus atsakingi arba materialiai atsakingi asmenys. Materialiai atsakingais asmenimis laikomi tie asmenys, su kuriais pasirašytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Todėl inventorizacijos komisija, rengdamasi inventorizacijai, turi patikrinti, ar su visais materialiai atsakingais asmenimis yra sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Materialinė atsakomybė grindžiama materialinių vertybių perdavimo dokumentais, pavyzdžiui, perdavimo-priėmimo aktais. Todėl inventorizacijos komisija turėtų patikrinti, ar yra pasirašyti šie dokumentai.

Ne visada galima sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Tokiais atvejais vadovas savo įsakymu gali skirti atsakingus asmenis, pavesdamas jiems priimti, saugoti ir išmokėti grynuosius pinigus arba priimti, saugoti, naudoti, perdirbti, gaminti, išduoti turtą. Inventorizacijos komisija turi patikrinti, ar yra įmonės vadovo įsakymas dėl atsakingų asmenų skyrimo.

 

Patikrinti reikia viską

Inventorizacija atliekama pagal įmonės vadovo patvirtintą tvarką. Kad nereikėtų kiekvieną kartą tvirtinti inventorizacijos tvarkos, įmonės vadovas gali patvirtinti nuolatinę tvarką, kuri būtų įtraukta į įmonės apskaitos politiką. Inventorizacija atliekama pagal kiekvieną turto ir įsipareigojimų sąskaitą, materialiai atsakingą asmenį ir kiekvienoje turto buvimo vietoje.

Dažnai įsivaizduojama, kad inventorizacija tėra materialaus turto suskaičiavimas. Tačiau be faktinio materialinių vertybių patikrinimo turėtų būti atliekama ir dokumentinė jų inventorizacija. Tam tikro, materialios formos neturinčio turto ir įsipareigojimų, pavyzdžiui, skolų, patikrinimas gali būti tik dokumentinis.

Atliekant dokumentinę inventorizaciją tikrinami pirminiai dokumentai, kurių pagrindu buvo užregistruotas turto ir įsipareigojimų padidėjimas ir sumažėjimas. Kartu peržiūrimos ir sutartys, kurias vykdant susidaro turtas ar įsipareigojimai. Be to, patikrinama, ar dokumentuose nurodytos sumos teisingai užregistruotos buhalterinėje apskaitoje ir ar teisingai priskirtos turto ir įsipareigojimų grupėms.

Per inventorizaciją komisija turėtų ne tik patikrinti faktinį turto egzistavimą ar jo atsiradimą patvirtinančius dokumentus, bet ir atlikti kitus jai pavestus darbus. Kaip minėjome, VAS įpareigoja prieš sudarant finansines ataskaitas patikrinti tvarkant apskaitą taikytų įvertinimų teisingumą. Pavyzdžiui, 12 VAS „Ilgalaikis materialusis turtas" 69 punkte nurodyta, kad nusidėvėjimo skaičiavimo metodas, turto likvidacinė vertė ir naudingo tarnavimo laikas turi būti periodiškai, bet ne rečiau kaip metinių finansinių ataskaitų datą, peržiūrimi. Todėl inventorizuodama ilgalaikį materialųjį turtą komisija turėtų įvertinti, ar turtas yra tinkamos būklės ir ar galėsime jį eksploatuoti tiek, kiek esame numatę. Svarbu tik inventorizacijos komisijai suformuluoti tokią užduotį. Suformuluota užduotis ir komisijos ataskaita taps dokumentiniu įrodymu, kad įmonė įvykdė VAS reikalavimus. Jeigu komisija siūlys tikslinti kažkokius duomenis, komisijos ataskaita buhalterijai bus pagrindas atlikti koregavimus. 

 

 

Viskas turi būti dokumentuota

Inventorizacija dokumentuojama sudarant inventorizavimo aprašus. Jų privalomieji rekvizitai nurodyti Inventorizacijos taisyklėse. Inventorizavimo aprašuose įrašomi tik faktiniai turto ir įsipareigojimų duomenys, gauti fiziškai patikrinus turtą ar susijusius dokumentus. Užpildytus ir pasirašytus inventorizavimo aprašus inventorizacijos komisija perduoda buhalterijai. Apskaičiuoti buhalterinės apskaitos likučiai palyginami su inventorizavimo aprašų duomenimis. Jeigu randama inventorizavimo aprašuose ir buhalterinėje apskaitoje užfiksuotų duomenų neatitikimų, turi būti sudaromi sutikrinimo žiniaraščiai. Į sutikrinimo žiniaraščius surašomi tik tie turto ar įsipareigojimų objektai, kurių trūksta arba kurių rasta per daug, palyginus su buhalterinės apskaitos duomenimis.

Verta atkreipti dėmesį į tai, kad neatitikimai gali atsirasti ir dėl klaidų, padarytų registruojant apskaitos duomenis. Todėl prieš sudarant sutikrinimo žiniaraščius derėtų patikrinti, ar nėra apskaitoje neužregistruotų ar neteisingai užregistruotų turto pajamavimo ir nurašymo operacijų. Pavyzdžiui, buhalterinėje apskaitoje neužregistravus prekių pardavimo, per inventorizaciją bus nustatomas atsargų trūkumas.

Buhalterijoje sudaryti sutikrinimo žiniaraščiai perduodami inventorizacijos komisijai. Komisija su sutikrinimo žiniaraščiais supažindina materialiai atsakingus asmenis ir iš jų pareikalauja raštiškų paaiškinimų dėl visų sutikrinimo žiniaraščiuose įrašytų trūkumų ir pertekliaus. Inventorizacijos komisija, remdamasi atsakingų asmenų paaiškinimais ir sutikrinimo žiniaraščiais, turi nustatyti visų trūkumų ir pertekliaus pobūdį ir priežastis. Tada ji įmonės vadovui pateikia rekomendacijas, kaip panaikinti inventorizacijos ir buhalterinės apskaitos duomenų skirtumus. Vadovas, įvertinęs inventorizacijos komisijos siūlymus ir materialiai atsakingų asmenų paaiškinimus, priima galutinį sprendimą dėl trūkumo ar pertekliaus panaikinimo ir inventorizacijos rezultatų registravimo apskaitoje. Šis sprendimas įforminamas vadovo įsakymu.

 

Koreguojami apskaitos duomenys

Finansinėje apskaitoje inventorizacijos rezultatai gali būti registruojami tik remiantis vadovo įsakymu. Kaip matyti, nuo neatitikimų išaiškinimo iki vadovo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko, o verslui reikia gauti informaciją kuo greičiau. Kad ir kokios būtų turto pertekliaus ar trūkumo priežastys, tai nepaneigs fakto, kad turto nėra arba jo yra daugiau. Todėl tikslinga turto trūkumą ar perteklių registruoti iš karto nelaukiant vadovo sprendimo. Kol neaišku, kokį sprendimą priims įmonės vadovas, turto užpajamavimo ar nurašymo tikslais rekomenduotina naudoti tranzitines Laukimo sąskaitas, pavyzdžiui, 3980 sąskaitą Nustatytas turto trūkumas ir 3981 sąskaitą Nustatytas turto perteklius. Kai priimamas vadovo sprendimas dėl inventorizacijos rezultatų registravimo apskaitoje, laukimo sąskaitose užregistruotos sumos perkeliamos į sąskaitas taip, kad įrašai atitiktų vadovo sprendimą.

Turto perteklius. Nustačius turto perteklių, rastas turtas užpajamuojamas. Tuo tikslu didinamas atitinkamos turto sąskaitos likutis ir kredituojama laukimo sąskaita (žr. 1 schemoje 1 operaciją). Kai vadovas priima sprendimą, ką daryti su susidariusiu turto pertekliumi, apskaitoje debetuojama Laukimo sąskaita. Kokia sąskaita bus kredituojama, priklauso nuo pertekliaus priežasties. Jeigu turto perteklius susidarė dėl to, kad ne visi apskaitos dokumentai buvo perduoti buhalterijai, turtas užpajamuojamas remiantis jo pirkimo, įsigijimo ar pasigaminimo dokumentais - kredituojama skola tiekėjams ar kita atitinkama sąskaita. Turto perteklius gali atsirasti ir dėl to, kad anksčiau jo buvo nurašyta per daug. Tokiu atveju turi būti mažinamos atitinkamų sąnaudų sumos tos dienos datą, kada turtas buvo nurašytas, - kredituojama atitinkama sąnaudų sąskaita. Jeigu turto pertekliaus priežasčių neįmanoma nustatyti, rastas turtas užpajamuojamas pripažįstant ataskaitinio laikotarpio kitos veiklos pajamas.

 

Turto trūkumas. Kai nustatomas turto trūkumas, nerastas turtas nurašomas debetuojant Laukimo sąskaitą (žr. 2 schemoje 1 operaciją). Nustačius, kada turtas buvo sunaudotas, jis nurašomas didinant atitinkamų sąnaudų likutį ar kito turto, pavyzdžiui, nebaigtos gamybos, savikainą. Jeigu nustatoma, kad turto trūkumas susidarė dėl to, kad buhalterinėje apskaitoje buvo užpajamuota per didelė jo suma, turtas nurašomas mažinant skolą tiekėjams ar debetuojant kitą atitinkamą sąskaitą. Nustačius atsakingo asmens ar kitų asmenų kaltę, gali būti priimtas sprendimas trūkumą išieškoti iš šių asmenų. Tokiu atveju finansinėje apskaitoje turtas nurašomas registruojant gautinas sumas. Jeigu neįmanoma nustatyti, dėl kokių priežasčių susidarė turto trūkumas, turtas nurašomas pripažįstant veiklos sąnaudas.

 

-----------------------------------------------------------------------------------------

 

Angelė Laukaitienė

Apskaitos specialistė

Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga", 2010 m. Nr. 10

www.paciolis.lt