• Civilinė teisė
• Ekonomika
• Mokesčiai
• Pardavimai
• Savaitraštis "Buhalterija"
• Teisė
• Įvairūs
• Įmonių veikla
• Verslo pradžia
• Žurnalas "Biuro administravimas"
• Žurnalas "Vadovas ir pasaulis"
• Alegorijos
• Asmeninis tobulėjimas
• Baudžiamoji teisė
• Darbas
• Leidinys "Laisvoji rinka"
• Nekilnojamas turtas
• Rinkodara
• Skolų ir finansų valdymas
• Vadyba
• Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga"
• Žurnalas "Juristas"
• Administracinė teisė

• Skolos išieškojimas per antstolius
• alimentu apskaiciavimas
• Palikimas
• Del Vairuotojo privalomo draudimo
• skola bankui
• dėl administracinės bylos nagrinėjimo
• teisiu atemimas
• Atsakomybe nemokant alimentu
• Dėl nedalyvavimo teisme
• Alimentai

PradžiaNaujienosApie Anstolių rūmų ir Teisingumo ministerijos nesutarimus

Jau kurį laiką tarp Antstolių rūmų ir Teisingumo ministerijos kyla nesutarimai. Šį kartą jie – dėl antstolių skaičiaus reguliavimo. Šalims neradus bendros kalbos, ginčas persikėlė į teismą.

Nesutarimų tarp Antstolių rūmų ir Teisingumo ministerijos būta ir anksčiau – konfliktas kilo įsigaliojus Antstolių įstatymo nuostatoms ir Teisingumo ministrui 2007 m. spalio 1 d. atleidus 27 aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo neįgijusius antstolius, vėliau – dėl šių antstolių bylų perdavimo. Be to, kartais nesutarimai kyla ir tarp pavienių antstolių ir Teisingumo ministerijos dėl antstolių atleidimų, įgaliojimų sustabdymo.

Antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas.

Į teismą kreiptasi po prieštaringų Teisingumo ministerijos veiksmų

Antstolių skaičius Lietuvoje ir jo nustatymas – klausimas, kurį Antstolių rūmai ir Teisingumo ministerija bandė išspręsti derybomis. 2008 m. liepos 16 d. Antstolių rūmai, norėdami atkreipti dėmesį į pernelyg didelį antstolių skaičių, Teisingumo ministerijai įteikė tai pagrindžiantį raštą. Atsakydama į jį, ministerija pripažino, kad išdėstytos problemos ir galimi jų sprendimo būdai neatsiejami nuo antstolių kontorų aptarnaujamų teritorijų nustatymo. Situacija, kai kelios antstolių aptarnaujamos teritorijos yra sujungtos, o į kai kurias laisvas antstolių vietas per keletą metų nebuvo pretenduojančių asmenų, iš tiesų kelia susirūpinimą. Tuo pačiu Antstolių rūmams buvo pasiūlyta deleguoti 2 atstovus į darbo grupę, analizuosiančią antstolių skaičiaus ir jų aptarnaujamų teritorijų nustatymo problemas.

Tačiau nepraėjus ir mėnesiui nuo šio susitarimo, Teisingumo ministerijos atstovai informavo Antstolių rūmus apie Teisingumo ministerijos organizuojamą konkursą laisvoms antstolio vietoms užimti. Konkursas turėjo įvykti 2008 metų rugsėjo 30 dieną. Tokie prieštaringi Teisingumo ministerijos veiksmai antstolių atstovus paskatino reaguoti – Vilniaus administraciniam teismui buvo įteiktas skundas, kuriuo prašoma ministeriją įpareigoti priimti Antstolių skaičiaus nustatymo metodiką, o jos pagrindu – įsakymą dėl antstolių aptarnaujamų teritorijų nustatymo, kuris būtų suderintas su antstolių atstovais. Taip pat buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas priėmė nagrinėti skundą bei iškart pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – kol nepaaiškės galutinis teismo sprendimas, Teisingumo ministerijos skelbtas konkursas laisvoms įvykti negalės. Priimant tokį sprendimą teismas argumentavo, kad antstolių skaičiaus bei jų veiklos teritorijos nustatymas nėra teisiškai reglamentuotas.

2003 metais, įgyvendinus antstolių reformą, antstolių sistema iš valstybinės buvo reformuota į privačią. Iki reformos Lietuvoje buvo 54 teismo antstolių kontoros prie apylinkių teismų, kuriose dirbo 338 teismo antstoliai ir 45 tarnautojai. Po reformos antstolių funkcijas turėjo atlikti 130 antstolių.

Pasak Teisingumo ministro patarėjo Pavelo Kujalio, teisę į teisminę gynybą turi visi, o su pajamomis bei kontrole susiję klausimai visada susilaukia audringos reakcijos. „Teisingumo ministerija atstovauja žmonėms, o Antstolių rūmai yra savotiška profesinė sąjunga ir taip jie gina savo interesus. Teisingumo ministerija ėmėsi veiksmų, kad antstolių skaičiaus reguliavimas būtų išspręstas, įsakymo projektas dėl darbo grupės sudarymo antstolių veiklos teritorijų perskirstymui ir antstolių skaičiaus metodikai nustatymo buvo paruoštas, tačiau Antstolių rūmų paduotas skundas derybų procesą sustabdė.“ – teigė P. Kujalis

Teisingumo ministerijos atstovai tokiuose Antstolių rūmų veiksmuose įžvelgia akivaizdų bendradarbiavimo vilkinimą bei vengimą situaciją taisyti kompromisų būdu.

Antstolių rūmai savo skundą grindžia derybų sąlygų nesilaikymu

Anot Antstolių rūmų valdytojos Dovilės Satkauskienės, dabartinė antstolių skaičiaus reguliavimo praktika kelia susirūpinimą. Vykdomųjų bylų skaičius kai kuriose teritorijose yra toks mažas (yra antstolių, per metus dirbančių su 600 vykdomųjų bylų), jog tam tikrose veiklos teritorijose antstolių vietos yra neužimtos dar nuo 2003 metų, kai kurie antstoliai aptarnauja jungtines veiklos teritorijas. Pavyzdžiui, vienos Šiaulių antstolių kontoros padaliniai aptarnauja Šiaulių, Radviliškio ir Kuršėnų gyventojus. Šiuose miestuose veikia antstolių kontorų skyriai, todėl tų vietovių gyventojai antstolių trūkumo nejaučia.

Teisingumo ministro patarėjas teigia, kad konkursai į laisvas antstolių vietas yra organizuojami tose teritorijose, kuriose yra realus jų poreikis, ir jie nerengiami ten, kur akivaizdžiai antstolių yra pakankamas skaičius. Pavyzdžiui, teritorijose, kuriose naujai gaunamų vykdomųjų dokumentų ateina mažiau negu įvykdyta, konkursai neorganizuojami. Todėl ministerija kaltinimus dėl neracionalaus antstolių skaičiaus didinimo atmeta.

Šiuo metu teisingumo ministro nustatytas antstolių skaičius yra 130. Dabar antstolių funkcijas vykdo tik 120 antstolių, tačiau, kaip teigia Antstolių rūmai, ir toks jų skaičius yra per didelis. Kai kurie antstoliai verčiasi sunkiai, o jų skaičiaus padidinimas gali visiems antstoliams atimti galimybę pragyventi iš vykdomos profesinės veiklos. Todėl ministerijai paskelbus konkursą laisvoms antstolių vietoms užimti Antstolių rūmai kreipėsi į teismą. Antstolių rūmų atstovė pripažino, kad Teisingumo ministerija informavo antstolių savivaldos instituciją apie planus sudaryti darbo grupę dėl antstolių skaičiaus reguliavimo, tačiau, nesilaikant šalių derybinio susitarimo, buvo organizuotas konkursas.

Sveika konkurencija ar antagonizmas?

Teisingumo ministerijos įsitikinimu, tokie antstolių veiksmai yra nenoras įsileisti naujų, turinčių reikiamą išsilavinimą, kvalifikuotų specialistų į „jau susiformavusį antstolių klaną“ – taip teigiama rugsėjo 25 dieną išplatintame Teisingumo ministro P. Baguškos pareiškime.

Pagal šiuo metu galiojantį antstolių įstatymą, antstoliu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis LR pilietybę bei aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, ne mažiau kaip vienerius metus buvęs antstolio padėjėju ir laimėjęs viešą konkursą arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir laimėjęs viešą konkursą.

Tame pačiame pareiškime nurodoma, kad antstolių turimų vykdomųjų bylų nuo 450 tūkst. 2003 metais padidėjo iki 700 tūkst. Būtent toks ryškus darbo krūvio padidėjimas bei interesantų skundai dėl antstolių veiksmų paskatino skelbti konkursą antstolių pareigoms užimti. Atsakydami į tai, Antstolių rūmai pateikė atsakomąjį pareiškimą, kuriame nurodoma, kad padidėjęs bylų skaičius, nurodytas Teisingumo ministro pareiškime, neatspindi realaus darbo krūvio padidėjimo, kadangi didžioji dalis šių bylų yra tokios, pagal kurias išieškojimas negalimas, be to, antstolių skaičiaus reguliavimas yra racionalus, o ministerijos išsakomus priekaištus vadina nelogiškais.

Gautų naujų vykdomųjų bylų skaičius

2003 m. 231,928 123 1,885

2004 m. 283,700 124 2,287

2005 m. 258,300 124 2,083

2006 m. 243,200 130 1,870

2007* m. 132,000 - -

2008 m. (I-VI mėn.) 120 1,100

Lentelėje pateikiami antstolių gautų naujų vykdomųjų bylų, antstolių skaičius bei kiek bylų vidutiniškai teko vienam antstoliui 2003-2008 m. Iš šių duomenų matyti, kad naujų gaunamų vykdomųjų bylų skaičius nepasižymi ypač akivaizdžiomis didėjimo tendencijomis.

Antstolių rūmai gina antstolių interesus

„Neišieškomų bylų saugojimas kainuoja, ir antstoliui (kaip ir bet kuriam verslininkui) laikyti bylas, iš kurių išieškojimas negalimas, ekonomiškai nuostolinga. Jis geriau tokias bylas nutrauktų ir dirbtų su naujomis vykdomosiomis bylomis,“ – atsakydamas į tai, kad didžioji dalis antstolių turimų bylų yra neišieškomos, teigė Pavelas Kujalis. Teisingumo ministerijos atstovas taip pat pažymi, kad Antstolių rūmų pozicija nėra visų Lietuvos antstolių pozicija, o lankantis įvairiose apskrityse Teisingumo ministerijos atstovams tenka bendrauti su Antstolių rūmų veiksmams nepritariančiais antstoliais.

Antstolių rūmų atstovė, komentuodama susidariusią situaciją, teigia, kad Antstolių rūmai savo veiksmais gina ir esamų, ir būsimų antstolių interesus. Nepagrįstas antstolių skaičiaus didinimas gali būti traktuojamas kaip teisėtų lūkesčių principo pažeidimas. Šio principo reikšmę teisinei valstybei ne kartą pabrėžė Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje. Konkursą laimėjęs antstolis toje teritorijoje, kurioje laimėtas konkursas, per 3 mėnesius turi įsteigti savo kontorą. Taigi pradėjęs vykdyti veiklą konkrečioje teritorijoje antstolis dėl mažo vykdomųjų bylų skaičiaus gali susidurti su nedarbo bei pajamų problema. Antstolių skaičiaus didinimas bet kuriuo atveju turėtų būti ekonomiškai pagrįstas. Racionaliai pagrįstas antstolių skaičiaus reguliavimas padėtų išvengti nereikalingų antstolių išlaidų bei užtikrintų antstolių sistemos stabilumą ir kiekvieno antstolio pajamas.

Kaip baigsis šis ginčas, nuspręs teismas. Šalys kol kas neatskleidžia, ar nepalankūs teismo sprendimai bus skundžiami aukštesnės instancijos teismui.

Bandymas teismus įtraukti į politiką – pavojingas ir patiems iniciatoriams

Kęstučio Čilinsko, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto nario, po šių rinkimų grįžtančio į advokato praktiką, komentaras

Antstolių rūmų bandymas per teismą Teisingumo ministrui uždrausti tam tikrų įgaliojimų valdymą yra panašus į skirstomųjų tinklų bendrovės bandymą panaudoti teismus Ūkio ministro kovoje prieš Valstybinę kainų ir energetikos komisiją, sustabdant šios Komisijos veiklą, skirtą elektros tiekimo kainų reguliavimui.

Antstoliams gali būti svarbu išsaugoti mažesnį nei nustato teisės aktai antstolių skaičių, nes tai likusiems antstoliams užtikrina didesnes pajamas, tačiau tūkstančiams išieškotojų tenka ilgai laukti savo pinigų, o tai itin nuostolinga šiais infliacijos laikais.

Antstolių rūmai nurodo, kad prašo sustabdyti Teisingumo ministro paskelbto konkurso laisvoms antstolių vietoms vykdymą, kol ministras nepriims tokių teisės aktų, kokių nori antstoliai. Ministro tokių teisės aktų priimti negali, kol jo tam neįgaliojo įstatymas. Antstoliai rūpinasi, kad Seimas priimtų tam tikrus Antstolių įstatymo pakeitimus, bet Seimas kol kas to nedaro.

Kokią Administracinių bylų teisenos įstatymo normą galima naudoti, įtraukiant teismus į politiką? Antstoliai į teismą kreipėsi ne dėl priimtų viešojo administravimo subjekto sprendimų jų atžvilgiu, dėl ko pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18, 19 straipsnius galima kreiptis į administracinį teismą. Yra to įstatymo 15 straipsnis, pagal kurį asmenys gali skųstis teismui dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumo ar atsisakymo atlikti veiksmus teisėtumo. Įstatymų leidėjo pozicija buvo tokia, kad pagal šį straipsnį galima bylinėtis dėl administravimo veiksmų konkretaus subjekto atžvilgiu, kai įstatymas įpareigoja valstybės instituciją tuos veiksmus to subjekto atžvilgiu atlikti, bet institucija nevykdo įstatymo.

Žinoma, tik teismai spręs, ar minėti reikalavimai yra pagrįsti ir ar iš viso teismų kompetencijoje. Jeigu teismai pripažins, kad galima kreiptis į teismą su tokiais politiniais reikalavimais, tai tuomet galės kreiptis ir bylininkai, kuriems antstoliai nurodys brangius apmokėjimus už paslaugas, pvz., bylininkai galės reikalauti teismo įpareigoti ministrą priimti naują instrukciją, mažinančią antstolių pajamas. Be to, jei teismas pripažins, kad antstolių negalima įdarbinti, kol ministras nėra priėmęs antstolių rūmų reikalaujamų teisės aktų, ar tuo pačiu nebus pripažinta, kad iki šiol visi antstoliai tokiais tapo neteisėtai?

Ar šiuo atveju turi būti laikomasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio, pagal kurį tik Vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl ministerijų ir kitų centrinių institucijų norminių administracinių aktų? Bet jis pagal minėtą teisės normą nagrinėja ginčus tik dėl priimto akto. O kas ir kieno prašymu gali įpareigoti centrines institucijas priimti ar nepriimti naujus aktus – įstatymas ar teismas – tikiuosi, atsakymą duos teismų sprendimai.

Antstolių skaičiaus didinimas – Teisingumo ministro garbės reikalas

R. Andrikis, advokatas, buvęs Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas

Pasak Rimo Andrikio, teismas nėra pats geriausias ir tobuliausias ginčo sprendimo būdas, todėl toks bendravimas tarp Antstolių rūmų ir Teisingumo ministerijos yra nepriimtinas.

„Be jokios abejonės, Teisingumo ministerija turi įstatymų jai suteiktą teisę rengti konkursą laisvoms antstolių vietoms užimti ir dėl to triukšmo kilti neturėtų. Kita vertus, antstoliai teigia, kad nebuvo priimta antstolių skaičiaus reguliavimą nustatanti metodika, ir šiuo klausimu jie yra teisūs“, teigė buvęs advokatūros vadovas.

Tačiau, R. Andrikio nuomone, ginčo esmė slypi kitur. Teisingumo ministerija mano, kad antstolių yra per mažai, o Antstolių rūmų nuomone jų yra per daug. Tai amžinas ginčas tarp ministerijos ir profesinių savivaldų, kai specialistų ar teisininkų skaičius yra reguliuojamas. Pašnekovas teigė, kad turbūt kiekvienas teisingumo ministras garbės reikalu laiko notarų, antstolių ar kitų pareigūnų skaičiaus padidinimą. Sunku būtų rasti ministrą, kuris nebūtų ėmęsis tokio dalyko. Daugeliu atveju tie žingsniai nebuvo gerai apgalvoti. „Jeigu iki teisminės procedūros antstoliai su ministru nesugebėjo taikiai susitarti ir išspręsti šią problemą, tai nė vienos pusės nedrįsčiau laikyti teisia“, – mano R. Andrikis.

Anot advokato, jei antstolių skaičius bus padidintas, jų darbo kokybė nepagerės. Pirmas ginčo objektas turi būti žmogus bei jo interesai. Suprantama, kad šioje rinkoje specialistų skaičius gali būti bet koks; anksčiau ar vėliau patys žmonės atsirinks, į kurį specialistą kreiptis. Žinoma, galima administraciniais metodais nustatyti, kad žmonės kreiptųsi ir į blogai dirbantį antstolį. Tačiau tokie metodai atsisuktų prieš pačią ministeriją. Einant laikui šis principas turėtų numirti, nes blogas specialistas neturėtų aptarnauti žmonių. Tuo tarpu ministerija kaip tik to ir siekia.

www.infolex.lt