2008-09-15 10:31:29
Atsakomybė už tai pagal įstatymus, atrodo, teks įmonių vadovams
Gediminas KALČINSKAS
UAB „Pačiolis“ prezidentas
Jūs perskaitėte ne skandalingą straipsnio antraštę. Skandalas – tai, kad šis pavadinimas yra teisingas, manyčiau, bent absoliučiai daugumai šalies akcinių, taip pat ir uždarųjų akcinių bendrovių atžvilgiu. Ir išeities, atrodo, nėra, nes ji viena – keisti Akcinių bendrovių įstatymą (toliau – ABĮ). Net jeigu tai ir būtų padaryta nedelsiant, daugelyje įmonių akcininkų susirinkimai jau įvyko. Todėl geriausiu atveju tektų juos organizuoti pakartotinai. Tik ir tuomet ne ką geriau: kam pateiks pretenzijas (o gal ir ieškinius) asmenys, nukentėję dėl klaidinančių tų įmonių akcininkų susirinkimų sprendimų, kuriuos priims taip pat suklaidinti akcininkai?
NESUKLYSTI BEVEIK NEĮMANOMA!
Esmė glūdi visiems gerai žinomoje, deja, dabar jau netiesoje. Vadovaujantis ABĮ 59 straipsnio 3 dalimi, „bendrovės paskirstytinąjį pelną (nuostolius) sudaro grynojo ataskaitinių metų pelno (nuostolių) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių metų pradžioje, pervedimų iš rezervų bei akcininkių įnašų nuostoliams padengti suma“. Visas triukas – žodžiuose „ataskaitinių metų pradžioje“. Šįmet tai reiškia – 2005 metų pradžioje. Tad štai: 2005 metų pradžios pelnas ar nuostolis beveik niekada negali daryti įtakos tų metų skirstytinam rezultatui. Mat šis pelnas dažniausiai jau būna paskirstytas! Todėl metų pradžios pelno ir grynojo ataskaitinių metų pelno suma visiškai nereikš dydžio, kurį akcininkai galėtų skirstyti.
Jeigu, pavyzdžiui, 2005 metais įvykęs akcininkų susirinkimas nusprendė vienaip ar kitaip paskirstyti visą veiklos rezultatą, tai įmonė 2005 metų akcininkų susirinkimo dienos pabaigoje, tarkime, kovo 23 d., turės nulį nepaskirstyto pelno.
Čia ir kyla problema: nepaskirstyto pelno suma 2005 metų pradžioje skiriasi nuo nepaskirstyto pelno sumos po 2005 metais įvykusio akcininkų susirinkimo.
Pagal ABĮ akcininkams 2006 metų susirinkime pelno skirstymo atskaitos taškas nori nenori turi būti jau paskirstytas 2005 metų rezultatas.
Taigi skirstoma du kartus. Tai Jums vaizdžiai iliustruoja ir 1 lentelė.
Blogiausia, kad tai gali niekada neiškilti į dienos šviesą. Įmonės paprasčiausiai bankrutuos. Beje, veiklos rezultatų paskirstymas – ne vienintelės operacijos, darančios įtaką ataskaitinio laikotarpio pradžios pelno ar nuostolių dydžiui.
Grynasis pelnas, kaip viena iš sudedamųjų skirstytino pelno dalių, ne visada dėl teisės aktų, reglamentuojančių apskaitą, bus lygus faktiškam ataskaitinių metų ūkininkavimo rezultatui. Nesigilindami į visus įmanomus atvejus, pateiksime tik vieną pavyzdį, kurį iliustruoja 2 lentelė.
2 lentelės pavyzdžiu būtų galima nesunkiai iliustruoti ir kitas ABĮ, švelniai tariant, keistokas nuostatas, susijusias su pelno paskirstymo apribojimais, siejamais su grynuoju pelnu.
REZULTATAI GALI BŪTI LIŪDNI INVESTUOTOJAMS
Dėl mūsų aprašytų priežasčių gali kilti labai rimtų pasekmių. Jeigu tik ataskaitinių metų pradinis pelnas bent kiek „pajudėjo“ per 2005 metus (o bent kiek jis keitėsi beveik visuomet vien tik dėl to paties ABĮ reikalavimu priimtų akcininkų sprendimų), įmonės vadovas, nenorėdamas klaidinti savininkų, turėtų teikti akcininkų susirinkimui paskirstytinąjį rezultatą, išvestą ne pagal ABĮ reikalavimus, o pagal savo ar savo buhalterio, kartais – auditoriaus, išmanymą. Tačiau, vadovaujantis „sveiku protu“, galima daug ko priskaičiuoti. Drįstu tai drąsiai teigti kaip auditorius, konsultuojantis daugelio šalies įmonių buhalterijas. Tarkime, kuris nors investuotojas, suklaidintas tokių išvedžiojimų, įsigis jūsų įmonės akcijas, dėl tokių skaičiavimų patirs nuostolį, o paskui įrodys, kad jis galėjo uždirbti šimtatūkstantinius dividendus iš kitokių investicijų. Kam jis pateiks ieškinį ir ką darys tas, kam ieškinys bus pateiktas? Kas bus kaltas dėl to, kad pateikė atskaitomybę, neatitinkančią įstatymo reikalavimų? Ir ar tik atsakovu netaps finansinę atskaitomybę tvirtinantis įmonės vadovas?
DAR LIŪDNIAU GALI BAIGTIS BENDROVIŲ VADOVAMS
Kaip tik įmonių vadovai gali atsidurti keblesnėje padėtyje. Mat jie jokiam teismui neįrodys, kad akcininkams pateikė teisingesnį skaičių už nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sumą ataskaitinių metų pradžioje. ABĮ nieko nekalba apie teisingą ar neteisingą. Jis vienareikšmiškai nurodo, kurios datos veiklos rezultatas turi būti skirstomas, pakoregavus jį pagal grynąjį ataskaitinių metų pelną ir dar kai kuriuos taip pat nedviprasmiškai nurodytus dydžius. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnio 10 dalį už tai atsako bendrovės vadovas, savo veikloje privalantis vadovautis (ABĮ 37 str. 5 d.) įstatymais. Taigi ne savo ar kieno nors kito nuomonėmis, kad ir kokios teisingos jos būtų.
Tačiau dar liūdniau tam pačiam vadovui gali baigtis, jei dėl mūsų aprašytų aplinkybių nepalankiai pasikeis nuosavo ir įstatinio kapitalo dydžių santykis. Mat tokiu atveju net ir vienbalsiai priimtas akcininkų sprendimas turi būti apskųstas teismui kaip prieštaraujantis ABĮ nuostatoms. O prievolė tai padaryti suteikta įmonės vadovui. Nekalbėsime apie daugelį kitų dalykų, kuriems turi įtakos klaidingai apskaičiuotas paskirstytinasis rezultatas.
Visiems aišku, kad kiekvienas teismas vadovautųsi tegul verslą ir žlugdančiomis, tačiau galiojančiomis ABĮ nuostatomis, bet ne kokiais nors „teisingesniais, nei jame nurodyti“ skaičiais. Tačiau dar dažniau gali pasitaikyti kita situacija: nors ir vienas akcininkas gali pareikalauti veiklos rezultatus atspindėti tokia tvarka, kuri nustatyta šiame įstatyme. Ir jo reikalavimą neabejotinai patenkins kiekvienas teisėjas. Nebent jis vadovautųsi „sveiku protu“, bet ne įstatymais. Tačiau toks teisėjas būtinai turėtų būti dar ir auditorius. Retas derinys. Kol kas netgi negirdėtas.
Galima pritarti autoriaus nuomonei, kad susidariusi situacija yra gana skandalinga. Skandalinga dėl kelių priežasčių:
1. Rodo valdžios sugebėjimą modeliuoti naujai priimamų teisės aktų įtaką valstybės gyvenime, kitaip tariant, nesugebėjimą numatyti naujų teisės aktų poveikio. Juk aptartoji problema kilo po to, kai įsigaliojo teisės aktai, nustatantys įmonėms reikalavimą buhalterinę apskaitą tvarkyti pagal Verslo apskaitos standartus. Anksčiau, kol bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė ne pagal Verslo apskaitos standartus, ši Akcinių bendrovių įstatymo nuostata nekeldavo jokių keblumų – pagal tuomet galiojusius buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus metų pradžioje užfiksuotas nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) iš ankstesnių finansinių metų nekisdavo iki metų pabaigos. Tačiau, valdžiai pakeitus buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus, padėtis pasikeitė – dabar nepaskirstytasis pelnas (nuostolis), buvęs ataskaitinių finansinių metų pradžioje, tų pačių metų pabaigoje gali būti pakitęs. Taigi valdžia, keisdama buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimus, visiškai neatsižvelgė, ar tai kitais būdais neatsilieps įmonių veiklai.
2. Valdžios institucijos nėra pasirengusios reaguoti į savo veiklos trūkumus, taisyti padarytas klaidas. UAB „Pačiolis“ konsultantai apie Akcinių bendrovių įstatymo nuostatų klaidingumą verslo visuomenės dėmesį atkreipė metų pradžioje (apie tai buvo rašoma net keliuose dienraščiuose, specializuotose leidiniuose), kai daugumoje įmonių dar tik buvo ruošiamasi visuotiniams akcininkų susirinkimams. Taigi valdžia, jei būtų norėjusi, galėjo imtis priemonių išspręsti susidariusią painiavą. O sprendimas gana paprastas – užtektų pakeisti Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 2 d. 1 punkto nuostatą, kad kalbant apie nepaskirstytąjį pelną (nuostolius) būtų imama ne ataskaitinių finansinių metų pradžioje buvusi suma, bet suma, esanti metų pabaigoje. Deja, problemos, su kuriomis susiduria verslas, matyt, valdžios darbų sąraše nėra prioritetinės.
3. Įmonėms kylanti dilema – vadovautis teisės akto nuostatomis, ignoruojant realią bendrovės būklę, ar nepaisyti teisės aktų nuostatų (šiuo atveju – Akcinių bendrovių įstatymo) – aiškaus ir paprasto sprendimo neturi. Galima teigti, kad viskas priklauso nuo įmonės vadovo gebėjimo bendrauti su bendrovės akcininkais. Akivaizdu, kad bendrovės akcininkai negali skirstyti to, ko nėra, ar to, kas jau buvo kartą paskirstyta. Tai prieštarauja sveikam protui, teisiškai kalbant, – protingumo kriterijams. Tačiau akivaizdu ir tai, kad įstatymas pateikia aiškią pelno paskirstymo procedūrą ir formulę, kuria privalu vadovautis. Jei vadovas akcininkams pateiks „tikruosius“ pelno paskirstymo duomenis, kurie atitiks sveiką protą, bet ne nepaaiškinamą įstatymo reikalavimą, tai gali sukelti įvairių pasekmių. Pavyzdžiui, gali būti neįmanoma palyginti kelių skirtingų įmonių veiklos rezultatus, nes pelnas jose gali būti apskaičiuotas vadovaujantis skirtinga tvarka. Be to, tai akivaizdžiai pažeistų Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, o tai irgi gali sukelti nemalonių padarinių. Ypač, jei bendrovė turi didesnį skaičių akcininkų, kurie ne visuomet linkę gilintis į apskaitos vingrybes... Be to, įdomu, kaip tai įvertintų auditorius. Ar atsirastų daug norinčių gilintis į susidariusią padėtį, ar tiesiog pasirinktų paprastesnį būdą – nurodytų, kad pelnas skirstomas ne pagal įstatymo reikalavimus (jei įmonė vadovaujasi sveiku protu) arba kad skirstomas „nerealus“ pelnas (jei įmonė preciziškai vadovaujasi įstatymo nuostatomis)?
4. Įmonių vadovai, teikdami visuotiniam akcininkų susirinkimui tam tikrus duomenis dėl pelno paskirstymo, turėtų pasverti, kuris būdas konkrečioje bendrovėje priimtinesnis. Tai ypač svarbu, nes teisiškai būtent vadovai yra atsakingi už metinės finansinės atskaitomybės sudarymą, informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui. Paminėtina, kad už savo sprendimus atsakyti gali tekti įvairiems subjektams – valstybinėms institucijoms, valdybai, akcininkams. Atsakomybė taip pat gali būti įvairi – administracinės sankcijos, drausminės nuobaudos.
Galima konstatuoti, kad šiuo atveju vadovų padėtis nepavydėtina – dėl valdžios nekompetencijos problemas „srėbti“ priversti būtent jie. Belieka tikėtis, kad valdžia į tai taip pat atsižvelgs ir vadovausis sveiku protu, bet nepuls reikalauti beatodairiškai vykdyti įstatymą. Tačiau, liūdna, kad tai priklauso nuo valdžios institucijų klerkų pozityvaus požiūrio į verslą, o to šiandien, deja, labai pasigendama. Beje, tai tikrai nestiprina Lietuvos, kaip teisinės valstybės, įvaizdžio.
Vaidotas Dauskurdas
Žurnalo „Juristas“ vyriausiasis redaktorius
Žurnalas "Vadovas ir pasaulis"