2008-12-03 15:47:39
VIEŠOJO VALDYMO ESMĖ IR PAGRINDINIAI PRINCIPAI
BENDROJI VALDYMO SĄVOKA
VALDYMAS – įvairios kilmės organizuotų sistemų (biologinių, socialinių, techninių) elementas, funkcija, užtikrinanti tam tikros struktūros išsaugojimą, tam tikrą veiklos režimo palaikymą, veiklos programų ir tikslų realizavimą.
VALDYMAS -- viena iš pagrindinių visuomeninio gyvenimo sąlygų. Šiose sąlygose reikalingas pastangų sujungimas, koordinacija, reguliavimas ir kontrolė, užtikrinantys svarbiausią valdymo uždavinį – individualių darbo veiklos formų suderinamumą.
VALDYMO būtinumas kyla esant bendrai žmonių veiklai. Valdymo procese nustatomos žmonių elgesio taisyklės, apibrėžiančios jų tarpusavio santykius.
VALDYMO veiksmais siekiama, kad valdomasis (objektas) paklustų valdančiojo(subjekto) valiai ir poveikiui. Tuo būdu sukuriama bei palaikoma sistemos tvarka ir pasiekiami atitinkami tikslai.
Teisinėje literatūroje sistema (systema graikiškos kilmės žodis:sandara, junginys) reiškia visumą, sudarytą iš elementų. Ji tam tikru būdu sutvarkyta, tarpusavyje susijusi ir sąveikaujanti, dėl ko sudaranti vientisą darinį, turintį specifinius sisteminius požymius(valdomos ir nevaldomos sistemos).
VALDYMO procesas yra bet kokios savęs valdančios sistemos savybė. Jame aiškiai ryškėja tokie bendri elementai:
• subjektai ( tie, kurie valdo) ir objektai ( tie, kurie yra valdomi);
• tiesioginiai ir tarp jų susidarantys grįžtamieji ryšiai;
• socialinė aplinka.
Tarp subjekto ir objekto atsirandantys ryšiai ir santykiai sukuria tokią dinaminę sistemą, kurią sudaro pagrindinės dvi dalys: valdančioji ir valdomoji sistema.
PAGRINDINIAI SOCIALINIO VALDYMO BRUOŽAI, JO RŪŠYS
Prie save valdančių visuminių ir dinaminių sistemų, kuriose kibernetikos požiūriu vyksta valdymo procesai, priskiriamos ir socialinės sistemos. Socialinis valdymas iš esmės yra valdymas visuomenėje, kuri yra kaip save valdanti dinaminė sistema.
1. Socialinis valdymas visuomet esti ten, kur yra akivaizdi žmonių bendra veikla.
2. Socialinis valdymas turi savo svarbiausią paskirtį – sutvarkomąjį poveikį į bendros dalyvių veiklos elgesį.
3. Socialinis valdymas pasiekia tikslą tam tikrų visuomeninių santykių ribose, esančių savo esme valdymo santykiais praktiškai atsirandančiais realizuojant socialinio valdymo funkcijas.
4. Socialinis valdymas objektyvizuojasi ypatingos rūšies visuomeniniuose santykiuose – valdymo santykiuose, esančiuose viena iš valinių santykių forma.
5. Socialinis valdymas yra žmonių veiklos rūšis.
6. Socialinis valdymas - žmonių socialinių interesų susidūrimo sritis.
Socialinis valdymas – tai visuomenei reikšminga veikla, kuri vykdoma užtikrinant žmonių bendrų veiksmų suderinimą ir sutvarkymą, efektyviai vykdant iškeltus jiems uždavinius.
Socialinio valdymo rūšys:
1. Vidinis valdymas (tenkinti poreikius vieno asmens ar palyginti nedidelės jų grupės, susijungusios pagal užsiėmimo pobūdį, politines pažiūras ar pan. - privatus interesas);
2. Viešasis valdymas (siekti tikslų, reikšmingų visai valstybei ar didelei jos gyventojų daliai - viešasis interesas).
VIDINIS VALDYMAS
1. Vyksta privačių interesų pagrindu.
2. Pasireiškia visuomeninėse, ūkinėse organizacijose, politinėse partijose, bendruomenėse ir kt.
3. Privačiais interesais atliekamas valdymas yra tam tikra “vidaus” veikla, kurios turinį sudaro organizaciniai, koordinuojantys, o kartais ir represiniai veiksmai.
Pagrindiniai bruožai:
1. Vidinė, daugiausia organizacinė veikla;
2. Šia veikla tenkinami privatūs interesai;
3. Tikslai pasiekiami dažniausiai nesiremiant valstybinių institucijų pagalba;
4. Šių santykių subjektu paprastai tampama laisva valia;
5. Tarp valdančiojo ir valdomojo yra organizacinis, bet ne valstybinis administracinis pavaldumas.
Pastabos:
• Administracinės teisės normos nereguliuoja vidinio valdymo santykių.
• Politinės partijos, visuomeninės organizacijos, ūkinės – komercinės įmonės gali būti ir yra ATS dalyviai.
VIEŠASIS VALDYMAS
Požymiai :
1. Viešasis valdymas yra valstybinio lygmens veikla.
2. Šia veikla yra siekiama tvarkos arba visoje valstybėje arba didelėje tos valstybės gyventojų grupėje(apskrityje, savivaldybėje).
3. Viešiems tikslams pasiekti yra sukuriamos specialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios turi įstatymų suteiktas valdingas galias.
4. Viešajame valdyme valdomieji subjektai organizaciniu požiūriu dažniausiai yra nepavaldūs valdančiajam subjektui.
5. Subjektu labai dažnai tampama ne valdomojo, bet valdančiojo valia.
6. Siekiant viešojo valdymo tikslų gali būti taikomos administracinės valstybinio poveikio priemonės.
Administracinė teisė siejama su viešuoju valdymu.
Teisės terminologijoje vartojama sąvoka viešasis administravimas. Ar tai tolygu viešajam valdymui?
VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS
Viešasis administravimas – įstatymais ar teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti(VAĮ; 1999,60-1945).
Viešojo administravimo sritys :
1. Administracinis reglamentavimas - nuostatų, taisyklių, reglamentų ir kitų teisės aktų priėmimas įstatymams įgyvendinti(tai valdymo teisės aktų leidimas).
2. Vidaus administravimas - administravimo veikla, kuria užtikrinamos valstybės ar vietos savivaldybės konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos, organizacijos savarankiškas organizavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių išteklių valdymas ir naudojimas, raštvedybos tvarkymas), kad jos galėtų tinkamai vykdyti joms priskirtus viešojo administravimo ir kitos valstybinės veiklos uždavinius.
3. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas - valstybės ar savivaldybės įsteigtų specialių įstaigų bei organizacijų veikla, teikianti gyventojams švietimo, mokslo, sporto ir kt. įstatymais numatytas paslaugas. Šių paslaugų teikimo administravimas yra viešojo administravimo subjektų veikla, nustatant viešųjų paslaugų teikimą ir taisykles, steigiant viešąsias įstaigas ar išduodant leidimus steigti viešąsias paslaugas privatiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė.
Be valdymo teisės aktų leidimo, institucijų, įstaigų vidaus tvarkos organizavimo bei viešųjų paslaugų teikimo kontrolės viešojo valdymo veikla pasireiškia ir atliekant tiesioginio administracinio poveikio veiksmus:
1. Įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos prevencijos (policija patikrina vairuotojo dokumentus).
2. Kardomosios priemonės (taikomos, kai asmuo yra padaręs ar daro kokį administracinį teisės pažeidimą: specialiųjų priemonių panaudojimas, fizinės jėgos taikymas ir kt.).
3. Administracinių nuobaudų už administracinius teisės pažeidimus taikymas ir skyrimas (ATPK numatytais pagrindais ir tvarka asmenims gali būti skiriama administracinė nuobauda).
Viešasis valdymas administracinės teisės kontekste yra viešojo administravimo veikla bei tiesioginio administracinio poveikio veiksmai(administracinės valdžios demonstravimas).
VIEŠASIS VALDYMAS IR VYKDOMOJI VALDŽIA
Sulyginti sąvokas vykdomoji valdžia ir viešasis valdymas būtų neteisinga.
Instituciniu požiūriu vykdomoji valdžia yra visuma institucijų ir pareigūnų, kuriems pavesta vykdyti viešąjį valdymą, o funkciniu požiūriu – viešojo valdymo veiklą.
Viešasis valdymas apima ne tiktai valstybės vykdomosios valdžios, bet ir savivaldos institucijų administracinę veiklą.
Vadinasi, viešasis valdymas – ne tik valstybės, bet ir savivaldos institucijų viešoji veikla laikantis įstatymų nustatytų ribų.
VIEŠOJO VALDYMO PRINCIPAI
Politiniai – teisiniai principai
1) Demokratiškumo;
2) teisėtumo;
3) atsiskaitomumo;
4) viešumo;
5) kolegialumo derinimo su vienvaldiškumu;
6) asmeninės atsakomybės;
7) kontrolės;
8) apskaitos.
Organizaciniai – teisiniai principai
Pagal šiuos principus formuojamos (organizuojamos) valdymo institucijos:
1) teritorinis;
2) bendrojo vadovavimo ;
3) šakinis;
4) tarpšakinis.
