2008-09-15 10:37:17
Ko verti įmonės vidaus auditoriai
Vis daugiau didesnių įmonių vadovų supranta ir įvertina vidaus audito teikiamą naudą įmonei bei sukuriamą pridėtinę vertę. Nors vidaus auditas Lietuvoje dar nėra toks paplitęs reiškinys kaip Vakarų šalyse, tačiau kasmet vis daugėja Lietuvos įmonių, turinčių vidaus audito padalinius. Be abejo, įmonės vadovams gali kilti natūralus klausimas: kokia yra vidaus audito padalinio teikiamų paslaugų kokybė? Vidaus audito kokybės įvertinimas gali suteikti gana išsamų atsakymą į šį klausimą.
SKIRTINGI POREIKIAI IR LŪKESČIAI
Vidaus audito standartai vidaus auditą apibrėžia kaip nepriklausomą, objektyvią tikrinimo ir konsultavimo veiklą, skirtą pridėtinei vertei kurti ir organizacijos veiklai gerinti. Vidaus audito funkcija – sistemingai ir visapusiškai vertinti bei skatinti didinti organizacijos rizikos valdymo, kontrolės ir priežiūros procesų veiksmingumą ir taip padėti įgyvendinti organizacijai keliamus tikslus. Taigi vidaus auditoriai turėtų siekti suderinti tikrinimo veiklą su teikiamomis konsultacijomis ir taip tobulinti organizacijoje vykstančius procesus.
Vidaus auditorių teikiamų paslaugų amplitudė ir vaidmuo organizacijoje gali labai skirtis. Lygiai taip pat gali skirtis ir vadovybės lūkesčiai vidaus audito atžvilgiu. Pažymėtina, kad šiuos vadovybės lūkesčius ir poreikius, kuriuos turi tenkinti vidaus auditoriai, dažnai lemia organizacijos pobūdis. Todėl vienose organizacijose iš vidaus auditorių bus tikimasi aktyvių konsultantų vaidmens, o kitose įmonėse bus labiau pasigendama tikrinimo paslaugų. Pavyzdžiui, finansinėse institucijose (bankuose, draudimo bendrovėse ir kt.) vidaus auditas pirmiausia yra siejamas su vidaus kontrolės, užtikrinančios efektyvų pinigų srautų valdymą, galimų piniginių lėšų ar finansinio turto praradimo minimizavimą, efektyvumo tikrinimu. Kita vertus, gamybos arba transporto įmonėse yra svarbesni procesų valdymo ir pertvarkymo (angl. process reeingineering) klausimai, todėl iš vidaus auditorių tikimasi konstruktyvių rekomendacijų minėtais klausimais.
Vidaus auditorių teikiamų paslaugų kokybę kartais gali būti gana sunku įvertinti, ypač įmonės vadovybei, kuri savo vidaus auditorių paslaugų neturi su kuo palyginti. Juolab kad skirtingi vadovybės poreikiai ir lūkesčiai lemia skirtingas vidaus audito veiklos kryptis. Todėl natūralu, kad įmonės vadovybei gali kilti klausimas: kokia vidaus audito padalinio teikiamų paslaugų kokybė?
KOKYBĖS UŽTIKRINIMO REGLAMENTAVIMAS
Tarptautiniai vidaus audito standartai nustato, kad vidaus audito skyriaus vadovas turėtų parengti ir įdiegti kokybės užtikrinimo ir tobulinimo programą, apimančią visus vidaus audito veiklos aspektus ir leidžiančią stebėti bei kontroliuoti vidaus audito veiklos efektyvumą. Ši programa turėtų padėti vidaus auditoriams kuriant pridėtinę vertę bei tobulinant organizacijos veiklą ir užtikrinti, kad vidaus audito veikla atitiktų Vidaus audito standartų ir vidaus auditorių Etikos kodekso reikalavimus.
Siekiant, kad audito kokybės užtikrinimo ir tobulinimo programa būtų ne tik formali, bet veiktų, Vidaus audito standartuose įtvirtinti audito kokybės programos vertinimo reikalavimai. Vadovaujantis šių standartų nuostatomis, vidaus audito skyriuje turėtų būti įdiegti procesai, kurie leistų stebėti ir vertinti audito kokybės programos veiksmingumą. Pažymėtina, kad vidaus auditoriai gali teigti, kad jų darbas atliekamas vadovaujantis Vidaus audito standartais tik tuomet, jei audito kokybės užtikrinimo ir tobulinimo programos įvertinimas rodo, kad vidaus audito veikla atitinka šių standartų nuostatas. Vidaus audito standartuose nustatyta, kad turi būti atliekamas tiek vidinis, tiek išorinis kokybės vertinimai.
VIDINIAI VERTINIMAI
Vidiniai vertinimai turėtų apimti tiek nuolatinę vidaus audito veiklos peržiūrą ir vertinimą, tiek periodinius vidinius vertinimus.
Nuolatinė vidaus audito peržiūra ir vertinimas yra labiau susiję su audito priežiūra audito kokybės užtikrinimo programos kontekste. Nuolatinė vidaus audito veiklos peržiūra dažniausiai tapatinama su kasdienėmis vidaus audito skyriaus procedūromis ir praktika. Taip pat ji gali apimti:
• audito planų laikymosi tikrinimą;
• audito įrodymų, pagrindžiančių audito ataskaitoje pateiktas pastabas, peržiūrą;
• audito tikslų pasiekimo tikrinimą;
• galimybių vidaus auditoriams mokytis, ugdyti įgūdžius ir gilintis reikiamose srityse sudarymą.
Nuolatinės peržiūros kontekste taip pat gali būti atliekama vidaus audito skyriaus darbuotojų darbo laiko analizė, vidaus audito skyriaus sąnaudų kontrolė ir kitos procedūros. Nuolat peržiūrint vidaus audito veiklą gali būti panaudoti tam tikri rodikliai, kurie padeda įvertinti vidaus audito skyriaus veiklos efektyvumą.
Periodinius vidinius vertinimus gali atlikti tiek patys vidaus auditoriai, tiek kiti organizacijos nariai, turintys pakankamai žinių apie vidaus auditą ir reikiamą patirtį. Yra manoma, kad tokiems vidiniams vertinimams labiausiai tinka vidaus audito skyriuje dirbę auditoriai, einantys kitas pareigas toje pačioje organizacijoje.
Periodinių vidinių vertinimų sėkmę daugiausia lemia vertintojų komanda, už kurios formavimą yra atsakingas vidaus audito skyriaus vadovas. Patartina, kad komandą sudarytų asmenys, turintys vadovavimo patirtį ir analitinių įgūdžių. Vidinio vertinimo komandos nariai gali būti parenkami pagal tokius kriterijus:
• objektyvumas;
• profesinis atestavimas;
• vidaus audito standartų išmanymas;
• bendravimo įgūdžiai;
• vadovavimo vidaus audito skyriui įgūdžiai;
• ūkio šakos, kurioje veikia organizacija, išmanymas;
• techninės žinos (finansų, apskaitos, vadybos ar informacinių technologijų srityse);
• supratimas apie organizaciją;
• suinteresuotumas dalyvauti projekte ir t. t.
Siekiant kuo įvairiapusiškiau įvertinti vidaus audito veiklos kokybę, vertinimo komandos nariai turėtų būti parenkami rotacijos principu. Taip ir patys vertintojai galėtų įgyti didesnę patirtį vidaus audito kokybės vertinimo srityje. Pažymėtina, kad nors vidiniai kokybės vertinimai turi neabejotinos įtakos vidaus audito teikiamų paslaugų kokybei, tačiau, ko gero, įmonės vadovybei kur kas didesnę naudą teikia išoriniai (nepriklausomi) vidaus audito kokybės vertinimai.
IŠORINIAI VERTINIMAI
Dažniausiai nurodomi šie išorinių vidaus audito kokybės vertinimų tikslai:
• įvertinti, ar vidaus audito skyriaus veikla atitinka Vidaus audito standartų ir Etikos kodekso nuostatas;
• nustatyti vidaus audito skyriaus veiklos tobulinimo galimybes;
• įvertinti vidaus audito skyriaus veiklos efektyvumą, atsižvelgiant į vidaus audito skyriaus tikslus, veiklos nuostatus, naudojamą metodologiją;
• nustatyti vidaus audito skyriaus sukuriamą pridėtinę vertę ir jos didinimo galimybes.
Vidaus audito standartuose reikalaujama, kad išoriniais vertintojais būtų organizacijai nepriklausantys asmenys. Išoriniais vertintojais gali būti atestuoti vidaus audito kokybės vertintojai, išorės auditoriai ar kiti konsultantai, turintys pakankamai vidaus audito žinių ir reikiamą patirtį. Parenkant išorės vertintojus, turėtų būti kreipiamas dėmesys į jų nepriklausomumą, sąžiningumą ir objektyvumą bei kompetenciją.
Vertinant potencialių išorės vertintojų nepriklausomumą turėtų būti atsižvelgiama į galimus interesų konfliktus. Išorinio vertinimo kontekste asmuo ar jų grupė nelaikomi nepriklausomais, jei jie (jis) dirba arba priklauso susijusiai organizacijai (pavyzdžiui, dukterinei arba susijusiai įmonei, įmonių grupei, įmonei, teikiančiai audito paslaugas organizacijai, ir t. t.). Nepriklausomumo dilema gali būti sprendžiama pasitelkiant vadinamuosius daugiašalius vidaus audito kokybės vertinimus (angl. peer review), kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip trys organizacijos iš skirtingų ūkio šakų. Tokiu atveju ypač svarbu, kad vertintojų komandos ir vertinami vidaus audito skyriai būtų panašaus dydžio.
Išorės vertintojų kompetencijai dažniausiai keliami šie reikalavimai:
• profesinių žinių įvertinimas (sertifikavimas) audito srityje;
• nepriekaištingas Vidaus audito standartų išmanymas;
• ne mažesnė nei trejų metų vadovavimo patirtis vidaus audito srityje;
• atestuoto vidaus audito kokybės vertintojo sertifikatas;
• vidaus audito kokybės vertinimo projektų patirtis.
Vidaus audito standartuose ir praktiniuose patarimuose nurodyta, kad išoriniai vertinimai gali būti atliekami dviem būdais. Bendruoju atveju paprastai atliekami išsamūs išoriniai kokybės vertinimai (angl. full external review), kai išorės vertintojas arba vertintojų komanda pati atlieka visapusišką ir išsamų vidaus audito kokybės vertinimą ir daugumą reikiamų procedūrų. Išoriniai vertinimai gali būti atliekami ir alternatyviuoju būdu, kai vertinimą atlieka patys vidaus audito skyriaus darbuotojai, o jų išvadas patikrina nepriklausomas ekspertas (angl. self-assessment with independent validation). Šiuo atveju paprastai pasitelkiami atestuoti vidaus audito kokybės vertintojai.
VERTINIMŲ NAUDA
Reikėtų paminėti, kad vidaus audito kokybės vertinimai yra naudingi tiek patiems vidaus auditoriams, tiek įmonės vadovybei. Vertinimų rezultatai vidaus auditoriams leidžia įvertinti, ar jų veikla atitinka Vidaus audito standartus, išmatuoti savo veiklos efektyvumą, sukuriamą pridėtinę vertę ir nustatyti tobulintinas sritis. Kita vertus, Vakarų šalyse tokie vertinimai (ypač išoriniai) neretai atliekami įmonės vadovybės pageidavimu. Jų rezultatai įmonės vadovybei padeda suprasti, kokia yra vidaus audito padalinio teikiamų paslaugų kokybė, ko verti jų vidaus auditoriai ir kokia yra reali vidaus audito padalinio sukuriama pridėtinė vertė.
Nors pirmosios vidaus audito užuomazgos Lietuvoje pastebėtos dar 1995 m., tačiau vidaus audito, o ypač – jo kokybės, srityje dar yra daug erdvės tobulėti. Audito kokybės užtikrinimo ir tobulinimo programa vis dar yra gana naujas dalykas Lietuvos organizacijų vidaus audito padaliniams, nekalbant apie vidinius, o tuo labiau – išorinius kokybės vertinimus. Skirtingai nei JAV, kur 2006 m. prognozuojamas didžiausias vidaus audito kokybės vertinimo užsakymų bumas ir kur didesnės apimties vidaus audito veiklos kokybės vertinimai jau yra suplanuoti visiems ateinantiems metams į priekį, Lietuvos vidaus auditoriai kol kas neskuba vertinti savo veiklos kokybės. Ko gero, šiuo metu vidaus audito kokybės vertinimas dar mažiau rūpi ir įmonių vadovams. Kita vertus, Lietuvoje nėra tiek daug atestuotų šios srities specialistų, turinčių pakankamai žinių bei reikiamą patirtį ir galinčių tinkamai įvertinti vidaus audito veiklos kokybę.
------------------------------------------------
Rolandas RUPŠYS
CIA licencijuotas auditorius,
atestuotas vidaus audito kokybės vertintojas,
AB „Mažeikių nafta“ vidaus auditorius
Žurnalas "Vadovas ir pasaulis" 2006 m. Nr.5
