2008-09-15 10:37:20
Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad, steigiant įmonę, kiekvieno steigėjo pradinis įnašas turi būti mokamas pinigais, tačiau likusi dalis už steigėjo pasirašytas akcijas gali būti apmokama ne tik pinigais, bet ir nepiniginiais įnašais – turtu. Šiame straipsnyje aptarsime turtinio įnašo – nekilnojamojo turto apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu tvarką.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai fizinis asmuo (gyventojas) už įmonės akcijas apmoka nekilnojamuoju turtu, kitaip tariant, perleidžia įmonės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, kaip atlygį už tai gaudamas įmonės akcijų. Toks turtas įvertinamas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Už perleistą įmonei nekilnojamąjį turtą gyventojas gauna įmonės akcijų, kurių nominali vertė atitinka turto vertintojo nustatytą tikrąją nekilnojamojo turto rinkos kainą.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą gyventojo pajamomis laikomas visas per kalendorinius metus gyventojo gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, perduotas ar suteiktas teises, parduotą, kitaip perleistą ar investuotą turtą, lėšas, taip pat kita nauda, gauta pinigais arba natūra. Gyventojų pajamų mokesčio tikslais įsigytos akcijos laikomos gyventojo pajamomis natūra. Šiuo atveju gyventojo pajamų natūra suma lygi gautų akcijų nominaliai vertei.
Vertinant turtinį įnašą apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu tikslais, svarbu pabrėžti ir tai, kad kai už įmonės akcijas (dalis, pajus) gyventojas sumoka turtu, toks turto perleidimas įmonės nuosavybėn laikomas ne individualios veiklos turto pardavimu. Todėl taip gautoms pajamoms natūra taikomos visos ne individualios veiklos turto pardavimo pajamų apmokestinimo taisyklės.
KADA TURTINIS ĮNAŠAS NEAPMOKESTINAMAS
Gyventojo pajamos, gautos perleidus įmonės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, gali būti gyventojų pajamų mokesčiu ir neapmokestinamos. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 dalyje nustatyta mokestinė lengvata. Jeigu nekilnojamasis turtas įsigytas anksčiau nei prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, tai gautos turto pardavimo pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Turto įsigijimo data gali būti laikoma, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutarties (turto priėmimo–perdavimo akto) arba paveldėjimo teisės liudijimo ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į tai, kokiu būdu turtas buvo įsigytas, pasirašymo data. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trejų metų išlaikymo lengvata taikoma tik tam perleistam nekilnojamajam turtui, kuris yra Lietuvos teritorijoje.
Tačiau, jei gyventojas perleidžia įmonės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, neišlaikytą trejų metų, tai atsiranda prievolė gyventojo gautas pajamas apmokestinti.
MOKESTINĖS PRIEVOLĖS ĮMONEI
Gyventojų gaunamos pajamos pagal gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarką skirstomos į dvi klases – A ir B. Šiuo atveju gyventojo pajamos, gautos perleidus įmonei už akcijas nekilnojamąjį turtą (esantį Lietuvoje), priskiriamos A klasės pajamoms. Todėl gyventojų pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti įmonė, kuriai gyventojas perleidžia (įneša turtinį įnašą) nekilnojamąjį turtą.
Ne individualios veiklos turto pardavimo (perleidimo) pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Todėl įmonė, taikydama minėtą tarifą visai gyventojo pajamų sumai – akcijų nominaliai vertei, privalo apskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį. Pajamų mokestis gali būti sumokamas įmonės lėšomis, tačiau sumokėta suma gali būti kompensuojama gyventojo ir įmonės susitarimu.
Pavyzdžiui, gyventojas už įmonės akcijas sumokėjo, įnešdamas turtinį įnašą – pastatą, kurį turto vertintojai įvertino 180 000 Lt, todėl gyventojas gavo akcijų, kurių nominali vertė – 180 000 Lt. Pastatą, perleistą įmonės nuosavybėn, gyventojas buvo įsigijęs prieš dvejus metus, todėl šio pastato pardavimo pajamos turi būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Įmonė, taikydama 15 proc. tarifą visai pajamų sumai – 180 000 Lt, privalo apskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti 27 000 Lt (180 000 Lt x 15 proc.) gyventojų pajamų mokesčio sumą.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Todėl gyventojų pajamų mokestis nuo turto pardavimo pajamų turi būti apskaičiuotas ir sumokėtas tada, kai akcijos yra perduodamos gyventojui, t. y. tada, kai įmonės įstatinio kapitalo padidinimas įregistruojamas Juridinių asmenų registre ir atliekami veiksmai, įteisinantys akcijų įsigijimą. Mokesčio sumokėjimo terminas priklauso nuo to, kokią dieną gyventojui perduodamos akcijos. Jeigu įmonė gyventojui perduoda akcijas iki tam tikro mėnesio 15 dienos, tai mokestis privalo būti sumokėtas iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo akcijų, perduotų po 15 dienos, – iki to paties mėnesio paskutinės dienos. Įmonė privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas: mėnesinę (forma FR0572 ) – iki kito mėnesio 15 dienos ir metinę (forma FR0573) – iki kitų metų vasario 15 dienos, o gyventojui jo prašymu – pažymą apie apskaičiuotų ir išmokėtų išmokų, išskaičiuoto ir į biudžetą sumokėto pajamų mokesčio sumą. Pažymos duomenys turi sutapti su deklaracijų, teikiamų Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenimis.
UŽ GYVENTOJĄ SUMOKĖTAS MOKESTIS – NELEIDŽIAMI ATSKAITYMAI
Remiantis Pelno mokesčio įstatymu, įmonės leidžiamais atskaitymais laikomos visos faktiškai patirtos įprastinės įmonės veiklai sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti arba ekonominei naudai gauti. Kadangi pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas yra pajamų gavęs gyventojas, todėl už gyventoją sumokėta įmonės lėšomis pajamų mokesčio suma (kai gyventojas šios mokesčio sumos įmonei negrąžina) laikoma nesusijusia su pajamų uždirbimu ir yra neįprastinė įmonės vykdomai veiklai. Taigi įmonė, skaičiuodama apmokestinamąjį pelną, negali iš pajamų atimti sumokėtos pajamų mokesčio sumos, nes tai yra įmonei neleidžiami atskaitymai.
PRIEVOLĖS GYVENTOJUI
Kaip minėjome, perleidus turtą už įmonės akcijas, gyventojas gauna pajamų natūra. Todėl natūralu, kad įmonė fiziškai išskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio iš pajamų natūra negali. Tvarkoje, reglamentuojančioje pajamų natūra apmokestinimą, nustatyta, kad gyventojas ir įmonė gali tarpusavyje susitarti: sumokėtą į biudžetą pajamų mokestį gyventojas gali grąžinti įmonei.
Prievolė sumokėti gyventojų pajamų mokestį į biudžetą atsiranda pajamų natūra (akcijų, dalių, pajų) gavimo momentu. Kadangi gautos pajamos natūra priskiriamos A klasės pajamoms, mokestis išskaičiuojamas nuo visos gautų akcijų nominalios vertės sumos. Įvertinus tai, kad gautos pajamos natūra – turto perleidimo pajamos, mokestis turi būti mokamas tik nuo skirtumo, susidariusio tarp akcijų vertės ir nekilnojamojo turto įsigijimo kainos. Todėl (gyventojui grąžinus įmonei pajamų mokestį) susidaro pajamų mokesčio permoka, kurią gali susigrąžinti tik gyventojas, įnešęs į įmonę turtinį įnašą.
Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 19 straipsniu, apskaičiuojant gyventojo apmokestinamąsias turto pardavimo (perleidimo) pajamas, leidžiama atimti:
• turto įsigijimo kainą;
• sumokėtą komisinį atlyginimą, mokesčius ir rinkliavas, susijusius su šio turto perleidimu.
Pažymėtina, kad turto įsigijimo kaina nelaikoma turto vertintojų nustatyta vertė, bet yra faktiškai patirtų išlaidų, įsigyjant turtą, suma. Pavyzdžiui, įsigyjant turtą pirkimo būdu, turto įsigijimo kaina laikoma pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta suma, o turto pasigaminimo atveju – visos turto pagaminimo ir rekonstravimo išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį). Kai turtas įsigyjamas kitais būdais, pavyzdžiui, paveldėtas arba gautas dovanojimo būdu, turto įsigijimo kaina nustatoma remiantis LR Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 133 patvirtintomis Ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo taisyklėmis.
Atkreipiamas dėmesys, kad taip, kaip iš turto pardavimo pajamų gali būti atimamos išlaidos, susijusios su turto pardavimu, taip į turto įsigijimo kainą gali būti įskaitomos išlaidos, susijusios su turto įsigijimu.
Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus Buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Tokiais dokumentais gali būti laikomi galiojantys sandoriai (pavyzdžiui, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis) ir kiti užsienio vienetų ir gyventojų surašyti dokumentai, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Tais atvejais, kai nėra išsaugoti dokumentų originalai, turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama atitinkamų institucijų patvirtintomis dokumentų kopijomis. Priešingu atveju pajamų mokestis turės būti mokamas nuo visų pajamų, t. y. nuo gautų akcijų nominalios vertės. Tokiu atveju gyventojas negalės susigrąžinti pajamų mokesčio permokos, nes jos tiesiog nebus.
Pajamų mokesčio permoka gyventojui gali būti grąžinama kalendorinių metų laikotarpiu, kai gyventojas pateikia nustatytos formos prašymą savo gyvenamosios vietos mokesčių administratoriui perskaičiuoti ir grąžinti pajamų mokestį, arba metams pasibaigus, kai iki kitų metų gegužės 1 d. pateikiama metinė pajamų mokesčio deklaracija.
NOTA
• Gyventojo įsigytos įmonės akcijos, gautos perleidžiant įmonės nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, laikomos gyventojo pajamomis natūra. Jos gali būti apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, atsižvelgiant į tai, kiek laiko turtas buvo išlaikytas gyventojo nuosavybėje iki jį perleidžiant įmonei.
• Gyventojo gautos pajamos natūra priskiriamos A klasės pajamoms, todėl pajamų mokestį, taikant 15 proc. tarifą gautų akcijų nominaliai vertei, privalo apskaičiuoti ir sumokėti įmonė.
• Įmonės lėšomis sumokėta už gyventoją pajamų mokesčio suma (jeigu gyventojas įmonei jo negrąžina), skaičiuojant apmokestinamąjį pelną, priskiriama neleidžiamiems atskaitymams.
• Gyventojas turi teisę perskaičiuoti pajamų mokestį nuo gautų akcijų nominalios vertės ir nekilnojamojo turto įsigijimo kainos skirtumo ir mokesčio permoką susigrąžinti.
------------------------------------------------------
Erika MARTINONYTĖ
UAB „Pačiolis“ konsultantė
Žurnalas "Vadovas ir pasaulis" 2006 m. Nr.5
