2008-09-15 10:41:52
STRESAS DARBE
Evelina Kavaliauskaitė
Biuro administratoriaus profesija laikoma keliančia nemažą psichologinę įtampą. Tai protinis, daug atsakomybės, planavimo ir organizacinių įgūdžių reikalaujantis darbas, kurio metu bendraujama su daugeliu žmonių. Dažnai administratoriaus pareigas einantis žmogus turi ne vieną vadovą, aplink nuolat sukasi bendradarbiai, o klientai yra įvairūs: skirtingos patirties, įvairių pareigų ir keliantys skirtingus reikalavimus. Administratorius yra „tiltas“ tarp vadovo ir bendradarbių, įmonės partnerių, užsakovų. Jo organizuojami susitikimai turi būti suderinti su vadovo darbotvarke ir atitikti klientų interesus. Administratorius turi mokėti greitai prisiderinti prie sudėtingos situacijos – nuolat didėjančių ir kintančių reikalavimų bei darbo pobūdžio. Kitaip kyla irzlumas, nepasitenkinimas darbu, vidinė įtampa, atsiranda nuolatinis nuovargis.
Pasitenkinimas darbu
Jei jūsų dirbo dienos trukmė įprasta (t. y. 8 valandos) ir jaučiatės pervargę, reikia pagalvoti apie tokio nuovargio priežastis. Paprastai po aštuonių darbo valandų žmogus neturėtų jaustis išsekęs, įsitempęs, apatiškas ar piktas. Nuovargis daugiau siejamas su fizine veikla. Protinis darbas nedidina nuovargio. Gerai atliktas darbas turi teikti tik pasitenkinimą ir kelti motyvaciją. Stresas gali kilti natūraliai, kai darbe skirta per mažai laiko jūsų suplanuotai kelionei ar pan. Tai vadinamasis pozityvus stresas ir tokią situaciją priimame kaip iššūkį. Jei situaciją suvokiate kaip pavojingą (pavyzdžiui, nesusitvarkote su darbu, pametėte dokumentus, trūksta laiko) ir jei turimų resursų nepakanka, kad susidorotumėte su aplinkos ar pačių keliamais reikalavimais, kyla sveikatai žalinga vidinė įtampa, jaučiamas „stingdantis“ nerimas, kiti simptomai.
Darbo psichologų tyrimai parodė, kad stresas darbe nėra tiesiogiai susijęs su darbo valandų skaičiumi. Darbuotojai, jaučiantys didesnį pasitenkinimą darbu, patiria mažiau streso ir su darbu susijusių konfliktų, atliekant užduotis jiems suteikta didesnė pasirinkimo ir veiksmų laisvė, taip pat jie turi vadovus konsultantus (profesinės veiklos stebėtojus), paremiančius juos darbe. Kad darbuotojas efektyviai dirbtų ir jaustų kuo mažiau vidinės įtampos, būtinas ne tik pasitikėjimas bei veiksmų laisvė, bet ir tam tikra kontrolė, parama bei grįžtamasis ryšys.
Per didelis darbo krūvis
Pagrindinė įtampą darbe didinanti priežastis yra darbo aplinka. Įtakos turi darbo krūvis, tempas, užduoties atlikimo terminas, savarankiškumo nebuvimas, laisvės ribojimas priimant sprendimus, klaidų baimė, informacijos perteklius arba trūkumas, per didelė atsakomybė, santykiai darbo vietoje, vaidmenų painiojimas arba neaiškumas, veiklos prasmės nematymas, saviraiškos stoka, kompromisų tarp kolegų, klientų ir vadovo paieška, siekimas viską atlikti tobulai. Stresą taip pat sukelia įprotis netinkamai naudoti laiką, kai atliekami nebūtini, antraeiliai darbai ir ignoruojami svarbiausi. Vidinę įtampą didina ir požiūris į darbą, kai manoma, kad reikia atlikti kuo daugiau, o darbų paskirstymas, atidėjimas ar poilsis vertinamas kaip dykaduoniavimas.
Fizinė įtampa ir ligos
Vidinė įtampa kyla dėl:
* kasdienės veiklos pokyčių (laiko eikvojimas, darbų nukėlimas iki galutinio termino, noras dirbti sunkiau arba greičiau);
* emocinės būsenos pokyčių (suirzimas, prasta nuotaika, nerimas, nekantrumas, jausmas, kad situacija nekontroliuojama);
* fizinių simptomų (sunku sutelkti dėmesį, susilpnėjusi atmintis, įsitempę sprando ir žandikaulio raumenys, galvos, nugaros skausmai, nuovargis, prastas miegas ir net antsvoris).
Nuolatinę įtampą jaučiantis žmogus darosi mažiau darbingas, konfliktuoja, turi bendravimo problemų (kas ypač kenkia biuro administratorei, nes ji pirmoji reprezentuoja įmonės veiklą ir kultūrą), ir tai gresia rimtomis ligomis. Tyrimais įrodyta, kad su darbu susijęs stresas didina galimybę susirgti imuninėmis (peršalimu, gripu), endokrininėmis ligomis, lemia raumenų ir judėjimo aparato, širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemų sutrikimus. Todėl dažnos ligos priskiriamos psichosomatikai (mokslo sričiai, nagrinėjančiai somatinių ligų ir psichologinių veiksnių tarpusavio ryšius).
Kaip išvengti streso
Žmogų nuolat veikia aplinka, todėl stresas neišvengiamas. Nedidelis stresas yra netgi naudingas, nes atlieka apsauginę funkciją – informuoja apie aplinkos pokyčius, galimus pavojus. Streso nereikia sieti vien su psichologine būsena, jis gali atsirasti ir dėl biologinių (pavyzdžiui, karštis ar oro trūkumas darbo vietoje) ar socialinių veiksnių (pavyzdžiui, naujo vaidmens atsiradimas – pakilimas karjeros laiptais iš asistentės į padalinio referentės pareigas).
Sekretorės darbo krūvis ir pobūdis priklauso nuo konkrečios įmonės veiklos ir vidaus taisyklių, taip pat nuo jos asmeninio sugebėjimo organizuoti veiklą ir kontroliuoti su darbu susijusią įtampą.
Ką galite padaryti pati?
Kontroliuokite įtampą. Geriausias būdas tai padaryti – tiesiog neleisti jai kilti. Turint omeny dabartinį gyvenimo tempą, tai atrodo sunkiai įgyvendinama, tačiau įmanoma. Neskubėkite (raumenų įtampa labai greitai pereina į vidinę). Leiskite sau klysti. Nemąstykite nuolat apie nemalonų įvykį. Stenkitės dėmesį kreipti į bet ką, kad tik niūrios mintys jūsų neužvaldytų. Ribokite bendravimą su žmonėmis, kurie gadina nuotaiką ar eikvoja laiką nesibaigiančiomis kalbomis ir skundais.
Bendradarbiaukite su vadovu. Daugeliui atrodo, kad su vadovu beviltiška kalbėti ir aiškintis, nes jis vis tiek nesupras. Tai klaidinga nuomonė. Jei jums atrodo, kad vadovas nepastebi, kiek darbų jūs atliekate ir kokia esate pavargusi, tai nereiškia, kad jis iš tiesų nepastebi. Galbūt jis pats paskendęs darbuose ir neranda laiko su jumis to aptarti. Ramiai pasakykite, kad jums skiriama per daug užduočių ir dėl to kai kurių jų negalite atlikti taip, kaip tikėtųsi vadovas. Pasakykite, kad norite tobulėti, o dabartinė veikla jau žinoma, todėl galbūt vertėtų priimti į darbą asistentą – žmogų, kuris nors ir nepilną darbo dieną jums pagelbėtų atlikti kasdienius darbus. Tuomet jūs galėtumėte gilintis į svarbių užduočių atlikimą. Įvertinkite susiklosčiusią situaciją – galbūt kartu lengviau rasite sprendimą. Kiekvienas vadovas nori, kad darbuotojas dirbtų gerai. Jei pasiekėte ribą, kai norisi viską mesti ir trenkus durimis išeiti, pirmiausia paprašykite atostogų. Galbūt jums tiesiog reikia poilsio ir laiko susivokti bei nusistatyti prioritetus.
Vertinkite ir planuokite. Jei dirbate įprastą darbo dieną, o jos pabaigoje jaučiatės tiesiog „išsunkta“, vadinasi, darbo veiklą tvarkote neracionaliai – prisiimate per daug darbų, netinkamai paskirstote laiką, nesilaikote užduočių atlikimo terminų (viską atliekate paskutinę minutę), neturite prioritetų, atliekate betiksles užduotis, siekiate perdėto tobulumo, bijote suklysti, nekeliate sau aiškių reikalavimų. Nustatykite priežastis ir veikite sąmoningai. Tikslingai keiskite tai, ką darote ne taip ir kas reikalauja daugiau energijos, negu reikia darbui atlikti.
Planuokite ir vertinkite darbų seką. Geriau paskirti laiko planavimui, nei paskui tą patį darbą daryti 2 kartus. Prieš pradėdamos rengti ataskaitą, susirinkite naujausius duomenis, kad vidury darbo netektų visko keisti. Nusistatykite prioritetus. Įsisąmoninkite, kad vienu metu galite galvoti tik apie vieną dalyką. Atrinkite tai, kas svarbu, o kas ne, kas skubu, o kas gali palaukti. Pirmiausia atlikite „degančias“ užduotis ar tas, kurių įvykdymas bus naudingiausias.
Sutelkite dėmesį į dabartį. Koncentruokitės į tai, ką darote, o ne į tai, ko dar neatlikote. Kitaip tik eikvosite energiją, blaškysitės tarp darbų ir didinsite įtampą.
Neatidėliokite darbų, dėl to stresas tik dar labiau didės. Veikite iš karto. Sudarykite darbų sąrašą pagal svarbą ir imkitės juos vykdyti nuo pirmojo. Jį atlikusi imkitės kitos užduoties ir t. t.
Derinkite darbą su poilsiu. Dirbdama darykite pertraukas maždaug kas 90 minučių. Poilsis turi tapti įpročiu, kaip elektroninio pašto tikrinimas. Darbas per daug įsitempus, skubėjimas didina įtampą. Įpraskite paįvairinti monotonišką veiklą, kelkitės nuo darbo stalo ir bent trumpam pakeiskite aplinką – išgerkite arbatos, pastovėkite prie lango ar bent nueikite iki kito skyriaus, pavaikščiokite koridoriumi, stenkitės atpalaiduoti pečių raumenis. Reguliariai darant pertraukas, darbą galima atlikti geriau, per trumpesnį laiką ir įdedant tiek pastangų, kiek jis reikalauja, o ne daugiau.
Keiskite požiūrį. Nebijokite iššūkių, naujų užduočių. Tai ne tik naujos galimybės, patirtis, profesinis tobulėjimas, bet ir išsivadavimas iš rutinos. Į streso teoriją gilinęsis dr. Hansas Selye teigė, kad būtent požiūris gali negatyvų stresą paversti pozityviu. Į užduotį, kad ir nemaloniausią, žiūrėkite kaip į galimybę. Veikite su entuziazmu. Nuo jūsų nusiteikimo priklausys, ar sėkmingai ją atliksite ir kiek tam sueikvosite energijos (kiek reikia ar trigubai daugiau). Bendraudami per pirmas tris minutes susidarome mažai kintantį įspūdį apie žmogų, panašiai ir pirmosios minutės darbe lemia požiūrį į visos dienos veiklą. Jei dieną sąmoningai pradėsite su pakilia nuotaika ir energingai, organizmas bus „užprogramuotas“ veikti tam tikru tempu ir gerai nusiteikus.
Atsipalaiduokite. 10 minučių pasvajokite apie malonias akimirkas. Taip sutaupysite laiko, nes pailsėsite ir po to dirbsite aktyviau. Patogiai atsisėskite ir prisiminkite, kaip vaikščiojote pajūriu ir jums buvo labai gera. Įsivaizduokite jums besišypsantį mielą žmogų. Jūs irgi jam šypsotės. Įsivaizduokite, kaip keliaujate ir matote puikų gamtovaizdį. Prisiminkite tą dieną, kai juokėtės iš visos širdies ir buvote visiškai atipalaidavusi. Prisiminkite tai, kas jums malonu ir kelia nuotaiką.
Kai turite laisvo laiko, panaudokite jį poilsiui ir maloniems užsiėmimams. Jei įstrigote kamštyje, pasiklausykite nuotaiką keliančios muzikos. Galite ir pati padainuoti. Gretimos mašinos vairuotojas nesupras, jei nudainuosite, bet pakelsite nuotaiką ir jam. Po sunkios darbo dienos apdovanokite save bilietu į kino teatrą, netikėtai paskirkite pasimatymą draugams. Atraskite laiko seminarams ir tobulinimosi kursams – darbas nušvis kitomis spalvomis, nes ne tik pakeisite aplinką, bet ir „investuosite“ į naują darbą. Tokia investicija duos rezultatų, nors tai atsilieps vien jūsų nuotaikai. Ir dirbti, ir ilsėtis reikia iš širdies.
Dažniau vėdinkite patalpą. Sveikai ir reguliariai maitinkitės (tai nėra šūkis ar mados reikalas). Kaip į mašiną pilame kokybišką benziną, taip ir organizmas turi gauti tai, kas maistingiausia. Valgome ne tam, kad pripildytume skrandį, o tam, kad organizmą papildytume naudingomis medžiagomis, reikalingomis gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Pailsėjęs, išsimiegojęs žmogus tampa atsparus stresui.
Šypsokitės. Gal „amerikietiška“ šypsena daug kam atrodo nenatūrali, tačiau šypsantis dirba raumenų grupės, į smegenis siunčiančios signalą „viskas puiku, aš gerai nusiteikęs“. Smegenys endokrininei sistemai duoda komandą gaminti „laimės“ hormoną endorfiną ir stabdyti streso hormono kortizolio gamybą. Taigi per fiziologiją galima tikslingai veikti savo savijautą.
Turite suvokti, kad dirbti atsipalaidavus, be įtampos, leidžiant sau pasidžiaugti, nereiškia dirbti prastai. Galima atlikti darbą nesunkiai, bet protingai ir efektyviai.
