2008-12-03 16:14:34
Norėtumėme aptarti labai aktualią problemą Lietuvoje – socialinių išmokų paskyrimas ir mokėjimas motinoms, kurios įstatymų nustatyta tvarka neturi galimybės nustatyti vaiko tėvo tapatybės, o iš pridedamo dokumento gimimo liudijimo akivaizdu, kad vaiko tėvas nežinomas.
Prieš įsigaliojant naujam LR Civiliniam kodeksui vaikų gimimo liudijimuose galėjo būti įrašų apie tėvą, kai tėvystė, iš tikrųjų, nenustatyta arba nepripažinta. Buvo net tokių situacijų, kai vaiko gimimo liudijime būdavo įrašomas neegzistuojantis asmuo.
Pagal galiojusį iki 2001 m. liepos 1 d. Santuokos ir Šeimos Kodekso 61 straipsnį ir iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės būklės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2. punkte buvo nustatyta, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimo įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu.
Todėl siekiant nustatyti vaiko kilmę iš gimimo liudijimų, išduotų remiantis gimimo įrašais iki 2001 m. liepos 11 d., ir kilus abejonių dėl vaiko kilmės, civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame gimimą, reikėjo pasitikrinti žinias apie tėvo įrašymo pagrindą.
Galiojusios gimimo įrašo formos skiltyje „Žinių apie tėvą įrašymo pagrindas“ buvo nurodoma, kokiu pagrindu, t.y. (santuokos liudijimu, bendru tėvo ar vienišos motinos pareiškimu) buvo įrašomos žinios apie tėvą.
Jeigu tėvas buvo nurodomas vienišos motinos pareiškimu, tai reiškė, kad į vaiko gimimo įrašą nėra įtrauktas tikras vaiko tėvas ir gimimo liudijime užfiksuotiems duomenims sutampant su konkretaus fizinio asmens duomenimis teisinių padarinių neatsiranda. Tokių fiktyvių įrašų nuginčyti nereikia.
Šiuo metu Lietuvoje yra vienintelis būdas nustatyti tėvystę – tai paduoti ieškinį dėl tėvystės nustatymo (pagal CK 3.146 str.). Neseniai egzistavo ydinga praktika kreiptis dėl tėvystės nustatymo su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymu, prašymu ir t.t. Dėl šių priežasčių 2003 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismas priėmė konsultaciją.
Joje nurodoma, jog tokiu atveju privalu atsisakyti priimti pareiškimą dėl juridinės reikšmės turinčio fakto nustatymo, kad vaiko tėvas yra nežinomas, vaikas neturi tėvo arba kad įstatymų nustatyta tvarka nėra galimybės nustatyti vaiko tėvo tapatybės.
Lietuvoje mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), prie kurių yra priskiriamos vienišos motinos skiriama piniginė socialinė parama: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir nuotėkoms bei karštam vandeniui kompensacijos (toliau kompensacija).
Socialinė pašalpa skiriama šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui), jei jos pajamos per mėnesį yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (nuo 2005 m. spalio 1 d. t.y. 155 litų vienam nariui).
Socialinė pašalpa sudaro 90 % skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai (Valstybės remiamos pajamos šeimai apskaičiuojamos dauginant Valstybės remiamas pajamas vienam šeimos nariui iš šeimos narių skaičiaus) ir vidutinių šeimos pajamų per mėnesį.
Jeigu šeima neturi pajamų, tai socialinė pašalpa sudarys 139,50 Lt. vienam asmeniui. Šiuo atveju, jeigu yra vieniša motina ir vaikas, tai pašalpos dydis bus 279 Lt., t.y. po 139,50 Lt. kiekvienam asmeniui.
Socialinė pašalpa teikiama vienu iš šių būdų:
- piniginėmis lėšomis;
- paslaugomis (perkant maistą ir kitas reikalingas prekes, organizuojant suaugusiųjų bei vaikų maitinimą ir kita).
Kompensacijos teikiamos savivaldybių nustatyta tvarka vienu iš šių būdų:
- piniginėmis lėšomis;
- apskaičiuotų kompensacijų suma pervedama į energetines ir komunalines paslaugas tiekiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.
Socialinė pašalpa skiriama nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas - paraiška, pirmos dienos trijų mėnesių laikotarpiui. Kompensacijos skiriamos tokia pat tvarka.
Pasibaigus paskirtos piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiui, galima kreiptis su prašymu, pratęsti pašalpos mokėjimą.
Dabartiniu metu vieniša motina, nežinanti savo vaiko tėvo ir norinti gauti socialinę pašalpą bei kompensaciją, privalo kreiptis į teismą pareikšdama ieškinį dėl tėvystės nustatymo (nenurodydama atsakovo duomenų, nes jų nežino).
Teismas, priimdamas tokį ieškinį, nustato terminą trūkumams pašalinti, kadangi pagal CPK atsakovo duomenys turi būti nurodyti. Nepašalinus trūkumų ieškinys grąžinamas neišnagrinėtas.
Gavus teismo nutartį, kuria yra atsisakyta priimti ieškinį ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, savivaldybės socialinės paramos skyrius moka socialines pašalpas ir kompensacijas.
Dabar galiojantys teisės aktai verčia tokias motinas kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, tai prieštarauja LR CPK normoms, nes toks ieškinys neatitinka ieškinio formai keliamų reikalavimų.
Norint gauti lengvatas iš valstybės, reikia kreiptis į teismą, papildomai mokėti, nes ieškinys dėl tėvystės nustatymo yra apmokestinamas 100 Lt žyminiu mokesčiu, tvirtinti kopijas pas notarą, imti įvairias pažymas, mokėti advokatui už tokio pobūdžio ieškinio surašymą.
Darytina išvada, kad dabar Lietuvoje nėra sureguliuota viena iš esminių socialinių garantijų – kaip gauti pašalpas ir kompensacijas vienišoms motinoms, kurios nežino vaiko tėvo.
Civilinė teisė