2008-09-15 10:37:45
Ne visada įmonės verslas būna sėkmingas. Dėl įvairių aplinkos pokyčių, veiklos sezoniškumo, verslo partnerių nesąžiningumo, dėl apyvartinių lėšų stokos ir kitų įvairių priežasčių įmonei gali atsirasti mokestinių nepriemokų biudžetui, tai yra kai laiku nesumokamas mokestis ir su juo susijusios sumos. Tokiais atvejais, kai mokesčių mokėtojas negali iš karto sumokėti visos skolos ir susijusių sumų, jis turėtų žinoti, kokiomis įstatymo nustatytomis galimybėmis gali pasinaudoti, kad priimtų tinkamą sprendimą dėl atsiradusių skolų.
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) numato kelias galimybes, kuriomis gali pasinaudoti mokesčių mokėtojas, turintis skolų biudžetui ir negalintis jų iš karto sumokėti. Taigi mokesčių mokėtojas gali:
• mokestinę nepriemoką perleisti kitam asmeniui;
• surasti asmenį, kuris sutiktų sumokėti už skolininką mokestinę nepriemoką;
• kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo arba išdėstymo.
MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS PERĖMIMAS
MAĮ 82 str. 2 dalyje numatyta, kad vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo būdų yra mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perleidimas trečiajam asmeniui. MAĮ 86 straipsnyje numatyta, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus, gali perimti kiti asmenys. Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimą reglamentuoja Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo taisyklės, patvirtintos 2002 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 51 (nauja 2004 m. gegužės 14 d. įsakymo redakcija Nr. 1K-184). Mokestinę nepriemoką gali perimti bet kuris trečiasis asmuo (juridinis asmuo, kita organizacija, fizinis asmuo), išskyrus:
• bankrutuojančios ar likviduojamos įmonės statusą turintį trečiąjį asmenį;
• trečiąjį asmenį, kuriam yra iškelta restruktūrizavimo byla;
• trečiąjį asmenį, kuris pats turi mokestinę nepriemoką.
Mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką gali perimti tik vienas trečiasis asmuo, kuris turi perimti visą mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. Pažymėtina, kad trečiajam asmeniui, perėmusiam mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokestinę nepriemoką perleidusiam mokesčių mokėtojui dėl šios mokestinės nepriemokos. Jeigu dėl mokestinės nepriemokos vyksta mokestinis ginčas, tokios mokestinės nepriemokos trečiasis asmuo perimti negalės.
Mokestinės nepriemokos perėmimas įforminamas mokestinės nepriemokos perėmimo sutartimi tarp mokesčių mokėtojo ir trečiojo asmens. Su pasirašyta sutartimi mokesčių mokėtojas ar trečiasis asmuo kreipiasi į vietos mokesčių administratorių su prašymu duoti sutikimą. Prie prašymo pridedama abiejų šalių pasirašyta sutartis ir dokumentai, įrodantys, kad trečiasis asmuo turi pakankamai turto ar pajamų sumokėti mokestinę nepriemoką (ši nuostata netaikoma, kai likviduojamos individualios įmonės savininkas perima tos įmonės mokestinę nepriemoką).
MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS SUMOKĖJIMAS UŽ SKOLININKĄ
Mokestinė prievolė gali būti įvykdyta ir tuo atveju, kai už skolininką mokesčius bei su jais susijusias sumas sumoka trečiasis asmuo. MAĮ 83 straipsnyje nustatyta, kad mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo už skolininką tvarką reglamentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. sausio 30 d. viršininko įsakymu Nr. VA-6 „Dėl Mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimo už mokesčių mokėtoją tvarkos aprašo patvirtinimo ir kai kurių Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ patvirtinta Mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimo už mokesčių mokėtoją tvarka. Tvarkos aprašas nustato asmens (fizinio arba juridinio) sumokėjimo į teritorinės VMI pajamų surenkamąją sąskaitą sumų, skirtų mokesčių mokėtojo mokesčio prievolėms ir su mokesčiu susijusioms sumoms padengti, bei sumokėtų sumų įskaitymo mokesčių mokėtojo mokesčiams padengti tvarką. Reikia atkreipti dėmesį, kad tvarkos aprašas netaikomas:
• tais atvejais, kai pagal įstatymą draudžiama fiziniams ar juridiniams asmenims sumokėti mokestį už mokesčių mokėtoją;
• asmenims, norintiems sumokėti mokestį už mokesčių mokėtojus, kuriems iškeltos restruktūrizavimo bylos, jeigu tų mokesčių mokėtojų įmonių restruktūrizavimo planuose nenumatyta galimybė sumokėti už juos, taip pat už turinčius bankrutuojančios įmonės statusą sanuojamus mokesčių mokėtojus, jeigu sanavimo projektuose nenumatyta galimybė sumokėti už sanuojamus mokesčių mokėtojus, ar už mokesčių mokėtojus, su kuriais pasirašomos taikos sutartys, jeigu galimybė sumokėti už tokius mokesčių mokėtojus nenumatyta taikos sutartyse;
• asmenims, kurie mokestį, išieškotą pagal vykdomuosius dokumentus, moka iš darbuotojų darbo užmokesčio ar pensijų;
• asmenims, norintiems sumokėti už bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą;
• asmenims, siekiantiems susidariusias mokesčio permokas, kitas jiems iš biudžetų ir fondų grąžintinas (įskaitytinas) sumas, mokesčio skirtumų sumas įskaityti mokesčių mokėtojo mokesčiui padengti.
MOKESTINĖS NEPRIEMOKOS ATIDĖJIMAS ARBA IŠDĖSTYMAS
Jeigu mokesčių mokėtojas, turintis skolą biudžetui, nesurado trečiojo asmens, sutinkančio sumokėti ar perimti įsiskolinimą, mokesčių mokėtojas gali kreiptis į mokesčių administratorių dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo. Mokestinės nepriemokos sumokėjimo arba išdėstymo sąlygos nustatytos MAĮ 88 straipsnyje, o procedūrą reglamentuoja finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 patvirtintos Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės (nauja redakcija – 2004 m. gegužės 13 d. Nr. 1K-182).
Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas – tai mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką sudarančios sumos sumokėjimo termino atidėjimas, kai mokesčių mokėtojas visą mokestinės nepriemokos sumą privalo sumokėti mokestinės paskolos sutarties grafike nustatytą dieną.
Mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymas – tai mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką sudarančios sumos sumokėjimo išdėstymas, kai mokestinė nepriemoka sumokama dalimis pagal mokestinės paskolos sutartyje nurodytą grafiką.
Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas vietos mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.
Sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritinė arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu su prašymu pateikia dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį. Kokiu būdu mokestinė nepriemoka sumokama – ją atidedant ar išdėstant, sprendžia vietos mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į mokesčių mokėtojo prašyme išdėstytus motyvus dėl vieno iš minėtų mokestinės nepriemokos sumokėjimo būdų pasirinkimo.
Priėmus sprendimą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, jos atidėjimo arba išdėstymo laikotarpis (t. y. remiantis sudaryta mokestinės paskolos sutartimi suteiktos mokestinės paskolos naudojimo laikotarpis) pradedamas skaičiuoti nuo prašymo ir visų prašymui nagrinėti reikiamų dokumentų pateikimo vietos mokesčių administratoriui dienos.
Svarbu pažymėti, kad mokesčių mokėtojas, su kuriuo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, privalo laiku mokėti einamuosius mokesčius. Už suteiktą mokestinę paskolą mokesčių mokėtojas turi mokėti palūkanas. Pagal mokestinės paskolos sutartį pirmiausia sumokamos palūkanos, tada – mokesčių, baudų ir delspinigių nepriemokos, kurios dengiamos proporcingai jų dydžiui centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.
Jeigu mokesčių mokėtojas nesilaiko mokestinės paskolos sutarties sąlygų, ji nutraukiama.
Vienu metu dėl vieno mokesčių mokėtojo gali būti priimti ir / arba vykdomi ne daugiau kaip trys atitinkamo mokesčių administratoriaus sprendimai atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą.
NOTA
• Įmonė, skolinga biudžetui, gali pasinaudoti keliomis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme išvardytomis galimybėmis palengvinti savo padėtį. Ji gali perleisti kitam asmeniui savo mokestinę nepriemoką, gali surasti asmenį, kuris sumokės už ją skolą, arba kreiptis į mokesčių administratorių ir prašyti atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą.
• Mokestinę nepriemoką perimti arba sumokėti gali bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas teisės aktuose.
• Kai mokesčių administratorius sutinka atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus sudaroma mokestinės paskolos sutartis bei atidėtos arba išdėstytos mokestinės nepriemokos sumokėjimo grafikas.
--------------------------------------------------
Marija LAPIENĖ
Žurnalas "Vadovas ir pasaulis" 2006 m. Nr.4
