• Administracinė teisė
• Baudžiamoji teisė
• Civilinė teisė
• Darbas
• Ekonomika
• Mokesčiai
• Pardavimai
• Savaitraštis "Buhalterija"
• Teisė
• Įvairūs
• Įmonių veikla
• Verslo pradžia
• Žurnalas "Biuro administravimas"
• Alegorijos
• Asmeninis tobulėjimas
• Leidinys "Laisvoji rinka"
• Nekilnojamas turtas
• Rinkodara
• Skolų ir finansų valdymas
• Vadyba
• Žurnalas "Juristas"
• Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga"
• Žurnalas "Vadovas ir pasaulis"

• Dėl galimybės suteikti atostogas dirbant trumpiau nei 6 mėn.
• konfidencialumo nesilaikymas
• Baudos iš Norvegijos
• Reikia info dėl sunkaus/vidutinio sveikatos sutrukdymo.
• Apsipirkimas internetu
• Dėl darbo sutarties nutraukimo ir darbo stažo
• Darbuotojo darbo laiko mažinimas dėl invalidumo
• LAIDAVIMAS
• Del skolos isieskojimo is skolininko
• autorinės teisės

PradžiaĮvairūsPORNOGRAFIJA

Porno ir grafija (gr. porne - paleistuvė + grafija) arba kitaip tariant pornografija. Žodis porno kilęs iš graikiško žodžio porne - paleistuvė. Šis žodis yra plačiai paplitęs ir reikia nepadorius erotinius vaizdus, kai nėra meninės vertės, ir kai rodoma lytiniai organai, tai gali būti fotografija, filmas ir kt. Lietuvoje pornografija uždrausta, erotika ne. Kuo gi skiriasi pornografija nuo erotikos? Tai gan keblus klausimas, bet bendrai pasakius galima pasakyti, jog pornografija - tai atvirai rodomi lytiniai organai santykių metu. Erotika - meninę vertę turintys vaizdai atvirai nerodant lytinių organų. Lietuvoje pornografiją kontroliuoja specialios komisijos. Pasitaiko atvejų, kai sunku nuspręsti ar televizija nusižengė įstatymams rodanti šiuos vaizdus, žurnalistų ir leidėjų etikos komisija nusprendžia, ar tai pornoghrafija, ar erotika. Daugelis filmų, kuriuos ruošiasi rodyti televizijos yra patikrinama šios komisijos pačių televizijų noru, nes jos nenori nusižengti įstatymams.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pareiga priskirti spaudos leidinius, kino ir videofilmus, radijo ir televizijos programas ar laidas pornografinio, erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio visuomenės informavimo priemonių kategorijai.


Visuomenės informavimo įstatymo 20 straipsnis nusako, jog neskelbtina (draudžiama) informacija yra:

1) raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką;

2) skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenumą, jos teritorijos vientisumą;

3) kurstomas karas, taip pat tautinė, rasinė, religinė, socialinė bei lyčių neapykanta;

4) platinama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, seksualiniai iškrypimai;

5) propaguojamos ir (ar) reklamuojamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

2. Draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

3. Neleidžiama skleisti informacijos, pažeidžiančios nekaltumo prezumpciją bei kliudančios teisminės valdžios nešališkumui. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka teismas gali apriboti vertinimų bei komentarų, susijusių su teisme dar neišnagrinėta byla bei galinčių turėti įtakos teismo nešališkumui ir nepriklausomumui, skleidimą visuomenės informavimo priemonėse.

4. Už šiame straipsnyje numatytų draudimų pažeidimus atsakoma šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

5. Spaudos leidinių, kino ir videofilmų, radijo ir televizijos programų ir kitos viešosios informacijos, priskirtos erotinei, smurtinei ar kitai ribojamai viešajai informacijai, platinimo tvarką nustato Vyriausybė.

Nors ir yra toks įstatymas – pornografiją Lietuvoje gauti nesunku, tereikia turėti internetą arba CD laikmenas galima įsigyti turguose, kur policija nespėja kontroliuoti pornografijos platinimo. Tikiuosi valdžia bei tėvai labiau stengsis apsaugoti vaikus nuo tokių vaizdų ir imsis rimtesnių priemonių.