2008-09-15 10:18:18
Bet... jei nuolat būnu tarp žmonių ir man svarbu, kokį įspūdį jiems sudarau, – kaip tada?.. Galbūt vakar buvau vienas iš daugelio specialistų – darbe dėvėjau džinsus, o kaklaraištį laikiau stalčiuje (dėl visa ko, jei reikėtų važiuoti pas klientą), tačiau šiandien dažnai bendrauju su klientais, esu matomas ir nusiteikęs kasdien nešioti kostiumą (kas be ko, ir kaklaraištį). Tai gal... ir senąją telefono melodiją laikas pakeisti? Kaip manote? O gal tiesiog neverta gilintis į tokias smulkmenas? Tegu lieka, kokia buvo, – juk skamba ji tik man...
Jei šie klausimai jums nekeisti ir su šypsena prisimenate kažkada svarstęs apie tai, pabandykime drauge grįžti prie jų atsakymų. O jei nuoširdžiai nustebote, kad kažkas, matyt, per daug skrupulingas, gilinasi į tokius niekus, tegu šis straipsnis bus proga pasvarstyti ne tik apie telefono melodijų, bet ir šiaip apie visokių niekų reikšmę mūsų įvaizdžiui, sėkmei ir savijautai.
Atlikome nedidelį bandymą – pasiteiravome kelių žmonių, kokia, jų manymu, mobiliojo telefono melodija būtų tinkama darbo telefonui. Dauguma jų tiesiog vardijo svarbiausius požymius: tai turėtų būti kas nors arčiau klasikos, jokiu būdu ne nuvalkiotas popsas, kas nors paprasta, nerėksminga – kaip geros kokybės pilkas klasikinis kostiumas. O vienas atsakė į klausimą klausimu: „Ką turite galvoje – kokia melodija suteikia solidumo?“
Apklausa parodė, kad tai, kaip skamba kažkieno telefonas, daugeliui pirmiausia susiję su asmens kuriamu įvaizdžiu. Kompetentingo darbuotojo įvaizdį daug kas visų pirma apibūdina žodžiu „solidus“. Todėl formulė būtų tokia: jei norite atrodyti solidžiai, ieškokite melodijos ar kitų įvaizdį kuriančių detalių, kurios ir suteiktų solidumo, o jei norite išsiskirti iš minios ir būti pastebėtas, rinkitės tai, kas nauja, neįprasta ir pan. Pavyzdžiui, gamyklos direktoriui pasirodyti solidžiam, ko gero, nepakenktų, o štai sudaryti keistuolio įvaizdį (kurio telefonas juokiasi klouno balsu) vargu ar būtų paranku... Tačiau jei direktorius vadovauja cirkui, nepamirštamu klouno balsu vidury pokalbio nuskambėjęs telefonas neleis ir pašnekovui užmiršti, su kuo jis ką tik susipažino...
Psichologine prasme įvaizdį (arba vaizdą apie mus) kuria mūsų siunčiami tam tikri signalai. Visa tai, kaip rengiamės, kokia mūsų šukuosena, kokia telefono melodija skamba ir dar daug kitų dalykų, yra nežodinis pranešimas aplinkai, kokie mes esame, ką vertiname, kaip jaučiamės ir – svarbiausia – kuo norėtume būti laikomi.
Žiūrėkite, tamsiai pilkoje gatvės minioje plaukia mėlyna plaukų kupeta. Ji tarsi šaukia: „Aš galiu! Tiesiog tyčia… Galiu kitaip nei visi, nes esu laisvesnis, drąsesnis, išradingesnis...“ O štai jaunas, matyt, tik naujai iškeptas solidžios įstaigos darbuotojas: kostiumas be priekaištų, idealiai išlyginti balti marškiniai, šukuosena, rimtas veidas. „Stengiuosi atrodyti kaip tikras, greitai toks ir būsiu“ – praneša jo išvaizda.
Todėl, jei svarstote, ar tinkamą mobiliojo telefono melodiją pasirinkote, ar verta, kad telefono ragelyje laukiantiems jūsų atsakymo pasigirstų nors ir pakeliantis nuotaiką, tačiau neįprastas ir dėmesį išblaškantis pyptonas (pavyzdžiui, J. Nikulino balsas, traukiantis „A nam vsio ravno“), pirma pagalvokite, kokį signalą, informaciją apie save siunčiate aplinkiniams?
Kaip tai padaryti? Pafantazuokite: ką pasakytumėte apie nepažįstamą žmogų, esantį netoli jūsų, sakykime, per konferencijos pertrauką, kurio telefonas suskamba jūsų pasirinkta melodija. Kitas būdas, padėsiantis išvengti subjektyvumo: užduokite šį klausimą kam nors kitam (pavyzdžiui, draugui, kolegai). Žinoma, atsakymų gali būti ne vienas. Be to, jie gali būti labai skirtingi. Tuo geriau – juk jūsų atveju gali būti pasitelktas bet kuris iš jų. Kad jų visų neužmirštumėte, užsirašykite, o tą lapą (vadinkime jį pirmu lapu) kuriam laikui paslėpkite nuo savęs.
Kai įvertinsite, ką reiškia (ar galėtų reikšti) jūsų siunčiamas signalas, atsakykite į dar vieną klausimą: o kaip save noriu pristatyti šiai aplinkai? Apgalvojęs atsakymą, užrašykite jį. Sakykime, tai bus antras lapas. Galite klausimą kiek pakoreguoti: o kaip save būtų verta parodyti šiai aplinkai? Tokį klausimo variantą galėsite palyginimui pateikti ir kolegai ar pažįstamam asmeniui.
Taigi dabar turite du lapus su dviem įvaizdžio aprašymais. Padėkite juos greta ir pažiūrėkite, ar jie nesiskiria vienas nuo kito. Jei manote, kad rezultatas toks, kokio ir pageidaujate, vadinasi, pasirinkote greičiausiai kaip tik tai, ko ir reikėjo.
Vertėtų atkreipti dėmesį į dar vieną smulkmeną – įvaizdžio ir elgesio vientisumą. Ką tai reiškia? Tikriausiai žinote, kad informaciją žmonės vieni kitiems perduoda žodžiais, balsu ir kūno kalba (gestais, mimika ir pan.). Psichologai atkreipė dėmesį, jog norint, kad pranešimas būtų priimtas vienareikšmiškai, o pranešėjas įvertintas kaip patikimas asmuo, visos trys priemonės – ir žodžiai, ir balsas, ir kūno kalba – turi išreikšti tą patį. Kitaip tariant, jei žodžiais sakysime, kad „viskas puiku“, o veido išraiška tuo pat metu rodys, kad „blogiau ir būti negali“, žmogus, gaunantis šią dvejopą informaciją, nepatikės mūsų sakomu „viskas puiku“. Dar daugiau – jis nepatikės ir tuo, kad esame nuoširdūs, galbūt jo mintyse net įsižiebs pavojaus signalas: „Čia kažkas ne taip!“ Lygiai toks pat įtarimas kils, jei skirtingos mūsų įvaizdžio detalės išskirs labai priešingus dalykus. Įsivaizduokite itin solidžią aprangą ir mėlynus plaukus... Šypsotės – tai būtų nesąmonė: neaišku, ar tą žmogų per prievartą nudažė, ar jis ne savo drabužiais apsirengė... Jei sutiksite, kad melodija, kurią groja telefonas, taip pat kuria įvaizdį, bus geriau, jei ji bus suderinta su visa informacija, kurią norite apie save pasakyti.
O svarbiausia, kad ir kokį stilių kurtumėte, visuomet prisiminkite geras manieras, kurių esmė – pagarba ir rūpestis kitu žmogumi, tinkamas elgesys tinkamoje vietoje. Galbūt norite išsiskirti iš minios, pasirodyti originalus, todėl parinkote ypatingą skambesį savo telefonui, sakykime, fejerverko pokšėjimą. Linksmoje draugų kompanijoje gal būtų ir šaunu. Dabar pamėginkite įsivaizduoti save gatvėje ar parduotuvėje. Nors ir neturėjote piktų ketinimų, galite tokiu sprogimą primenančiu garsu išgąsdinti kitą žmogų, pravirkdyti vaiką. Nerimą ar nejaukumą gali kelti ir kiti garsai – labai aukšti, labai žemi, primenantys vabzdžių zvimbimą ir pan. Jei įtariate, kad jūsų telefonas kam nors gali iškrėsti piktą pokštą, geriau neleiskite to padaryti. Antraip būsite nusipelnęs nerimto pokštininko vardo. Nebent tokį įvaizdį ir norėjote sukurti...
Kad ir kokia melodija jūsų telefone skambėtų, geros manieros, kuriomis ir remiasi mandagumo taisyklės, reikalauja išjungti garsą ten, kur jis gali trukdyti kitiems: teatre, bažnyčioje, konferencijose, seminaruose ir pan.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad etiketo reikalavimai tik apriboja, nes nustato gan griežtas ribas, kurių nevalia peržengti. Bet iš tiesų etiketo išmanymas ir jo laikymasis gali praplėsti mūsų galimybes – išmokę neprarasti takto ir pasirinkti kiekvienoje situacijoje tinkamiausią elgesio būdą, galėsime labiau pasitikėti savimi, taigi jausimės saugiau ir tvirčiau.
Galbūt laikydamiesi etiketo nieko nenustebinsime (kaip tas cirko direktorius su besikvatojančiu telefonu) ir neišsiskirsime, tačiau nesudarysime ir prasto įspūdžio. Patarimas būtų toks: jei abejojate, kaip pasielgti (apsirengti ir pan.), tinkamas sprendimas – žvilgtelėti į etiketo vadovėlį.
Norėdami knygose apie etiketą rasti ką nors, kas susiję su mobiliųjų telefonų naudojimo taisyklėmis, turėsime ieškoti naujausių leidimų, tačiau nedaug ką rasime, mat etiketo taisyklės pirmiausia paremtos tradicija. Bet tai nėra taip svarbu. Svarbiausia –etiketo reikalavimų nuostata. Pagarbą kitam žmogui ir rūpestį jau minėjome. Kitas tokios nuostatos bruožas būtų nuosaikumas. Štai rekomenduojama, kad vizitinės kortelės būtų baltos arba šviesių pastelinių tonų, ir valstybės tarnautojams patariama šios rekomendacijos laikytis. Tačiau verslininkai šios taisyklės laikytis neprivalo: atsižvelgiant į verslo specifiką, jų vizitinės gali būti įvairiausių spalvų – net margos. Tik kūrybiškiems asmenims patartina nepersistengti, kitaip, anot etiketo specialisto A. Lydekos, gresia pavojus susikurti ne vizitinę kortelę, bet karikatūrą, tegu ir labai įdomią ar prabangią... Ta pati taisyklė tikriausiai galioja ir telefonų melodijoms – oficialiose vietose visiems garsiniams pokštams ne vieta, todėl darbuotojai, dažnai susiduriantys su klientais bei interesantais ir kuriantys ne tik savo, bet ir visos įmonės įvaizdį, turėtų laikytis nuosaikesnio stiliaus.
Iki šiol kalbėjome tik apie tai, kad bet kokia įvaizdį kurianti detalė, taip pat ir mobiliojo telefono melodija siunčia tam tikrą pranešimą aplinkai. Bet juk visa tai taip pat siunčia ir signalus mums patiems, o svarbiausia – tai signalai, galintys pasiekti mūsų pačių pasąmonę. Ką tai reiškia?
Jei esate kiek pažįstami su NLP (neurolingvistinio programavimo) teorija, teigiančia, kad kiekvienas mūsų save gali tarsi užprogramuoti tam tikriems rezultatams pasiekti, greičiausiai žinote ir sąvoką „resursinės būsenos“. Ši sąvoka apibūdina kiekvieno žmogaus turimas potencialias galimybes. Pagal NLP mes turime visa, ko reikia, kad galėtume pasiekti tai, ką norime pasiekti. Bėda ta, kad dažniausiai savo turimais resursais nepasinaudojame – jie tiesiog miega, nes niekas jų nepažadina. Sužadinę šią vidinę jėgą, žmonės gali daryti kone stebuklus. Belieka rasti, kokiu raktu – ženklu ar signalu – galėtume pažadinti savo resursines būsenas. Ir toks raktas, be daugelio kitų dalykų, galėtų būti ir mobiliojo telefono melodija.
Sakykim, yra daina, primenanti jums laikotarpį, kai jausdavotės itin stiprus, energingas ir galintis kalnus nuversti. Ją nuolat grodavo radijas. Kai vieną po kito sėkmingai laikėte egzaminus, studijų draugai net juokaudavo: „Tavo daina, ramiai eik, gausi dešimt.“ Ir dabar, kai išgirstate šią melodiją, jūsų pasitikėjimas savimi kaipmat išsiskleidžia ir... pasijuntate geriau negu bet kada. Šią melodiją – brangų stebuklingų galių turintį įrankį – galite išsaugoti ne tik atminty. Taip, ją gali groti ir jūsų telefonas! Ypač jei dar galite ją nustatyti, sakykime, svarbių klientų grupei – kad neprarastų savo jėgos per dažnai eikvojama...
----------------------------------------------------------------------------------
Eglė MASALSKIENĖ
Vitoldas MASALSKIS
KĮ „Lokada“
Žurnalas "biuro administravimas", 2008 m. Nr. 5
