2008-09-15 10:38:45
Štai vienas mano pažįstamas giriasi, kad Lietuva jam nieko nereiškia. Jo nuomone, čia taip blogai gyventi, kad reikėtų kuo greičiau pabėgti į užsienį. Ir taip mano maždaug pusė Lietuvos gyventojų (Sprinter, Delfi). Žodžiu, nors mūsų šalis padarė įspūdingą pažangą per nepriklausomybės metus, apie pusė Lietuvos gyventojų to nemato. Kodėl esame tokie atgrasūs sau patiems?
Žinote, neseniai nusprendžiau pradėti rimčiau investuoti vertybinių popierių rinkoje. Nekilnojamasis dabar jau pernelyg išpūstas, o ir reikalauja laiko prižiūrėti, tad pasirinkau šį kartą akcijas. Kaip ir bet kurioje veikloje, kurią pradedu, pirmasis etapas man yra informacijos susirankiojimas. Tad prieš pradėdamas pasikalbėjau su keliais žmonėmis ir prisirinkau knygų. Ir gavau puikią idėją, kaip paaiškinti, kodėl pusė Lietuvos gyventojų taip pyksta ant savo Tėvynės!
Ogi dėl to, kad nežino, kas yra rinka. Jie mano, kad žino, bet iš tiesų nežino. Nes jei žinotų, tai gal savo žiniomis nors kiek pasinaudotų... O mes pradėkime nuo finansų rinkos. Įsivaizduokite, įmonė nusprendė išleisti savo akcijas. Tokių įmonių kaip ši rinkoje dar keletas, ir jos visai niekuo nesiskiria. Tik mūsiškė truputį skiriasi. Ją labiau nei kitos spaudžia skolos, apyvartos lėšų trūkumas ir pasenusi įranga. Jei mūsų įmonė išleistų akcijas už tokią pat kainą, kaip ir kitos, geresnėje padėtyje esančios įmonės - pirktumėte? – Savaime aišku, kad ne! Nes kam jums pirkti blogesnį už tą pačią kainą, jei visai čia pat yra geresnis? Todėl mūsų įmonė turi galimybių „parduoti save“ tik tokiu atveju, jei jos akcijų vertė bus mažesnė. Į kuo prastesnę įmonę investuojame, tuo daugiau turėtume gauti jos sėkmės atveju, taip? – Taip, atsakys jums bet kuris Lietuvos gyventojas (net ir Tėvyne nusivylęs).
O aš maloniai linktelčiau galvą ir pridurčiau, kad įmonė negali pardavinėti savo akcijų neatsižvelgama į tai, kaip atrodo kitos įmonės ir už kiek jos pardavinėja save. Jei tokios įmonės vadovas piktintųsi, kad jų niekas nesupranta, nevertina ar yra prieš juos nusistatę, pagalvotume, kad jis susipykęs su tikrove. Įmonių vertę nustato vien tik rinka. Kuo mažiau esi vertingas investuotojui, tuo mažiau gali paprašyti, ir tuo daugiau ateities pelno teks atiduoti pinigus davusiam geradariui. Jei nenori – gali savo įmonės ir nepardavinėti, tačiau niekas neskubės tau duoti daug, kai už kampo tą patį galės įsigyti už mažiau.
O kas nutinka, kai save „pardavinėja“ Lietuvos pilietis. Tuomet į eilutę „o kiek tu esi vertas“ yra žiūrima mažiau. Kur kas įdomesnė yra eilutė „o kodėl tiek mažai gaunu“. Kai labai susitelkia į šios eilutės analizę, pradeda kaltinti įmonę, viršininką, ekonomiką, ir, kas apmaudžiausia, Lietuvą. Tačiau Lietuva nėra labdaringas dėdė iš Amerikos. Lietuva yra mūsų šalis, kuri yra vertinga lygiai tiek, kiek visi jos gyventojai ją tokią padarome.
Tad šių nusivylusių piliečių norėčiau štai ko paklausti? – Kodėl manote, kad ši šalis turėtų jums duoti daugiau? Esate daugiau vertas? Jei taip, pagrįskite prašau. Iš anksto pasakysiu, vien tai, kad daug dirbate, man kaip investuotojui nėra didelis rodiklis. Man būtų įdomu VERTĖ – tai, ką sukuriate. Ir, kaip ir įmonių atveju, kokios yra kitos galimybės, jei pasirinksiu ne jus? Štai čia ir yra svarbiausias klausimas. Atleiskite, pasikartosiu: kokios jūsų darbdavio alternatyvos? Ko jis gali tikėtis, jei pakeistų jus kitu darbuotoju? Ir labai ant jo nepykite – jis irgi žmogus, ir jis taip pat turi išspausti kuo daugiau vertės. Jei viską išdalins nepatenkintiems darbuotojams, tai kaip jis atrodys investuotojams? O kaip turi sau atrodyti investuotojas, kuris iš savo investicijų nieko doro neatgauna?
Jei įmonė nori save brangiau parduoti, ji visų pirma turi tapti vertingesnė investuotojui. Įmonė yra savo akcininkų darbuotoja. Jei įmonė man pradės nešti daugiau pelno, tai kodėl gi nesumokėjus už jos akcijas ir šiek tiek daugiau? Na, jei įmonės pelningumas padidėjo du kartus, tai ar nesutiktumėte įsigyti daugiau šios įmonės akcijų už 50proc. daugiau? – Žinoma, jei tik būtų galimybė. O darbuotojo atveju viskas yra lygiai taip pat. Įsivaizduokite, jūs esate vadovas, ir turite savo darbuotojo pasiūlymą: aš tau sukursiu dvigubai daugiau vertės, jei tu man pakelsi atlyginimą 50 proc. Nesutiktumėte? – Būtumėte tikras savo įmonės priešas, jei atsisakytumėte!
O jei nusivylęs Lietuvos pilietis nustotų plūstis ir grūmoti, ir atsigręžtų į save. Paklaustų: o kiek gi aš esu vertas? Kaip lengva mane pakeisti kitu? Jei būčiau tokio, kaip aš, viršininkas, sutikčiau jam mokėti daugiau? – Žinoma, norisi pabūti gudresniu ir pasakyti, kad jei pridėtų, tai visai kitaip ir dirbčiau... tik kaip dėl to būti tikram jūsų darbdaviui. Darbas tai dar nepadarytas, o jau reikia mokėti avansu? Kodėl turėtų? Žodžiu, nusivylęs Lietuvos pilietis yra nusivylęs dėl to, kad yra ne toks jau vertingas savo darbdaviui. Ir mąsto taip, lyg tai būtų ne jo, o viršininko problema. O aš manau, kad išeitis yra visų pirma sukurti daugiau vertės. Jei tampate vertingesnis, jūsų vertė rinkoje išauga. Neduos daugiau šis darbdavys, kiti priims išskėstomis rankomis... Žodžiu, jūsų atlygis vis vien bus proporcingas jūsų sukuriamai vertei, ir niekur nuo to nepabėgsi. Tad jūsų asmeninė vertė rinkoje ir yra tas rodiklis, kuris turėtų jus labiausiai ir piktinti.
Šią nepriklausomybės atkūrimo dieną mums yra puiki proga pažvelgti į save ir paklausti: o kiek aš pats vertas savo šaliai? Ar esu geras pilietis? Ar nenusukinėju pernelyg jau daug mokesčių? Ar suprantu, kad laisvė yra vertybė, kurios niekas dykai neduoda, tačiau kartais pasistengia atimti? Ką padariau, kad sustiprėtų mūsų valstybė? Ką padariau, kad mūsų valdžia būtų skaidrsnė? Koks mano asmeninis indėlis į šalies gerovę? –Tapdamas vertingesniu piliečiu savo šaliai jūs prisidėtumėte prie jos suklestėjimo. Ar galite ką nors padaryti savo Tėvynei? Jei manote, kad mūsų šalis verta paniekos - tai tuo labiau... Vadinasi, čia jums pilna darbo! Jūs čia nepaprastai reikalingas! Padarykite, ką galite, ir pamatysite, kaip padėsite ir pats sau. Kažkas yra pasakęs, kad nė vienas, padėdamas kitiems tapti sėkmingesniais, negali ir pats netapti sėkmingesnis. Kodėl nekuriame Lietuvoje sėkmės kulto? Kodėl neraginame vienas kito būti kuo vertingesniais?
O aš Lietuvą labai vertinu ir visaip dėl jos stengiuosi. Manu, kad šioks toks to įrodymas yra mano svetainė. Ir štai dėl ko. Mokykloje ir vėliau man labai patiko istorija. Labai didžiuojuosi, kad lietuviai gelbėjo savo rytų kaimynus nuo barbarų totorių ir siuntė jiems savo vadus. Gedininaičiai sėdėjo Minske, Kijeve, Pskove, Mogiliove, Černygove, ir netgi Novgorode. Ukrainiečiai ir dabar mus prisimena kaip savo aukso amžių. Mes sugebėjome juos apginti, tačiau jų neengėme. Dėl to taip toli ir nukeliavome.
Dabar, kai mums taip trūksta šalies ateities vizijos, norėčiau pasiūlyti savąją. Buvo laikas, kai siuntėme savo vadus į Rytus padėti jiems ginklu. Dabar mums reikėtų siųsti savo vadovus į jų įmones ir padėti jiems protu. Padėti jiems tapti europietiškesniais, išmokyti juos našiau dirbti ir atrasti savo vietą šiame sudėtingame pasaulyje. Mes juos kur kas geriau suprantame nei austrai ar ispanai, o ir simpatijos mūsų tautai labai stiprios. Štai vakarų Ukrainoje mes esame mėgstamiausia tauta. Nuvykite į Kaukazą. Pamatysite, kad Gruzijoje ar Armėnijoje mes sutinkami kaip brangiausi svečiai. Ten mums labai pavydi! Jie žavisi mūsų pasiekimais ir laukia mūsų kaip išgelbėtojų!
Štai kur tikras šansas Lietuvai! Savu laiku anglai ar ispanai susikūrė neįtikėtiną didybę iškeliaudami į nežinomą pasaulį. Keli negrįžo, tačiau tos šalys, kurios bures pakėlė pirmos, tapo įtakingos ir turtingos. Niekas jums negarantuoja sėkmės Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje ar Kaukaze, tačiau jei lietuviai ten patrauks ordomis, mūsų šalis NEABEJOTINAI suklestės. Suomiai taip pat pakėlė savo šalį iš eksporto į Rusiją. Mes, lietuviai, turime istorinį pranašumą. Esame drąsi tauta ir jau ten buvome. Manau, kad lietuvių mentalitetas yra tai, ko reikia tų šalių ekonomikai. Investuokime, važiuokime ten, bendraukime ir padėkime mūsų vargingiesiems kaimynams, ir būsime ponų tauta!
________________________________________________
Aurimas Guoga - Autorius, Verslininkas, Konsultantas
www.aguoga.lt
