2008-09-15 10:40:59
Erika MARTINONYTĖ
Skaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, įmonės į sąnaudas perkelia ilgalaikio turto įsigijimo kainą dalimis ir iš pajamų atskaito per šio turto nusidėvėjimo laikotarpį. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį įmonės gali nusistatyti pačios, tačiau jis negali būti trumpesnis už Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus. Tačiau kai kurioms įmonėms – pelno mokesčio mokėtojoms, pasirenkant nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, Pelno mokesčio įstatyme numatyta išimtis. Šiame straipsnyje aptarsime, kokioms įmonėms, pasirenkant ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį, taikomos lengvatos.
ĮMONĖS, KURIOS GALI PASIRINKTI TRUMPESNIUS NEI 1 PRIEDĖLYJE NUSTATYTUS NUSIDĖVĖJIMO NORMATYVUS
Įmonės, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų, vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir kurios neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nurodytų sąlygų, pasirinkdamos ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, gali nesivadovauti Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 1 priedėlyje nustatytais maksimaliais normatyvais. Tokios įmonės turi teisę pasitvirtinti trumpesnius normatyvus.
Skaičiuojant, ar pajamos nėra didesnės už 500 tūkst. litų sumą, atsižvelgiama į visas įmonės uždirbtas ir (arba) gautas pajamas, t. y. ir į tas, kurios pagal PMĮ nuostatas priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
Kokių gi sąlygų, nurodytų PMĮ 5 str. 3 dalyje, įmonė turi netenkinti, norėdama pasinaudoti lengvata? Be to, tokioms įmonėms PMĮ nustatyta dar viena lengvata – apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant PMĮ 5 str. 2 dalyje nurodytus lengvatinius pelno mokesčio tarifus. Abi lengvatos netaikomos (net ir tuo atveju, kai tenkinami pajamų ir darbuotojų skaičiaus apribojimai) šioms įmonėms:
• individualioms įmonėms, kurių savininkas ar jo šeimos nariai yra ir kitų individualių įmonių savininkai;
• individualioms įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų) kitose įmonėse;
• įmonėms, kuriose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų);
• įmonėms, kuriose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų).
Laikoma, kad dalyvis valdo daugiau kaip 50 proc. akcijų (dalių, pajų), kai valdoma 50,01 proc. ir daugiau.
Vadinasi, ribotos civilinės atsakomybės įmonės, kurios pagal PMĮ 5 str. 2 d. 1 punktą pelną apmokestina taikydamos lengvatinį 13 proc. pelno mokesčio tarifą, gali ilgalaikį turtą nudėvėti per trumpesnį už nurodytą PMĮ 1 priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpį.
Neribotos civilinės atsakomybės įmonės (individualios įmonės ir ūkinės bendrijos), kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų, vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir kurios neatitinka PMĮ 5 str. 3 dalyje nurodytų sąlygų, apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną, gali taikyti vieną iš PMĮ 5 str. 2 d. 1 ir 2 punktuose nurodytų taisyklių:
• apmokestinamąjį pelną apmokestinti 13 proc. lengvatiniu pelno mokesčio tarifu arba
• 25 tūkst. litų per mokestinį laikotarpį apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį apmokestinti taikydamos 0 proc. pelno mokesčio tarifą, o likusią apskaičiuoto apmokestinamojo pelno dalį – taikydamos 15 proc. pelno mokesčio tarifą.
Abiem atvejais neribotos civilinės atsakomybės įmonės (turinčios teisę į lengvatinius pelno mokesčio tarifus) turi teisę nusistatyti trumpesnius maksimalius nusidėvėjimo normatyvus. Pabrėžtina, kad neribotos civilinės atsakomybės įmonės, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 mln. litų ir turinčios teisę taikyti „kombinuotą“, t. y. nulinį ir 15 proc. tarifą, nusistatyti trumpesnius nusidėvėjimo normatyvus gali tik tada, kai mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. litų.
LENGVATINIŲ ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO NORMATYVŲ NUSTATYMAS IR TAIKYMAS
Daugeliui kyla klausimas, kokį trumpiausią ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį šios įmonės (turinčios teisę neatsižvelgti į PMĮ 1 priedėlyje nustatytus normatyvus) gali pasirinkti? PMĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad ilgalaikis turtas – tai turtas, kuris naudojamas įmonės pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus. Taigi anksčiau aptartos įmonės gali pasirinkti trumpesnius ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvus, tačiau jie neturėtų būti trumpesni nei 1 metai.
Tarkim, PMĮ 1 priedėlyje kompiuterinei technikai nustatytas 3 metų nusidėvėjimo normatyvas. Tačiau įmonės vadovas šiai turto grupei gali patvirtinti 2 ar 1 metų nusidėvėjimo normatyvą.
Tačiau PMĮ numato ir tam tikrus apribojimus: trumpesni nusidėvėjimo normatyvai negali būti nustatyti PMĮ 18 str. 3 dalyje nurodytam turtui. Aptartos įmonės gali pačios parinkti visoms ilgalaikio turto grupėms nusidėvėjimo laikotarpį, mažesnį nei nustatytą PMĮ 1 priedėlyje, išskyrus naujus pastatus, naudojamus veiklai, taip pat pastatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, rekonstravimą, jei pastatai pastatyti arba rekonstruoti nuo 2002 m. sausio 1 d., ir gyvenamuosius namus. Skaičiuojant pastarojo ilgalaikio turto nusidėvėjimą, visos įmonės be išimties turi pasirinkti nusidėvėjimo laikotarpį pagal PMĮ 1 priedėlį.
Be to, trumpesnių nusidėvėjimo normatyvų taikymui (apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną) galimi ir kiti apribojimai, t. y. įmonė, praradusi teisę taikyti lengvatinį tarifą, nuo to mokestinio laikotarpio, kurį prarado teisę į lengvatą, pradžios, ilgalaikio turto įsigijimo kainos nenudėvėtąją dalį į sąnaudas gali perkelti dalimis per ne trumpesnį nei PMĮ 1 priedėlyje atitinkamai turto grupei nustatytą nusidėvėjimo laikotarpį, tačiau neįskaitant to laikotarpio, kurį tas turtas jau buvo naudotas.
Pavyzdžiui, individuali įmonė 2004 m. taiko 13 proc. pelno mokesčio tarifą. 2004 m. ji įsigijo kompiuterį. Pagal PMĮ 1 priedėlį kompiuterinei technikai nustatytas 3 metų nusidėvėjimo normatyvas, tačiau įmonė pasirenka 2 metų nusidėvėjimo normatyvą. Tais pačiais metais individuali įmonė apskaičiuoja 1500 Lt (3000 Lt : 2 m.) kompiuterio nusidėvėjimo sumą. Tarkime, kad įmonė 2005 m. praranda teisę taikyti lengvatinio mokesčio tarifą, todėl nenudėvėtą kompiuterio vertės dalį – 1500 Lt (3000 - 1500) įmonė turės pripažinti nusidėvėjimo sąnaudomis per ne trumpesnį kaip 3 metų laikotarpį (pagal PMĮ 1 priedėlį), neįskaitant tų mokestinių metų, kuriais tas turtas jau buvo naudotas, t. y. per 2 metus (3 m. - 1 m.).
NOTA BENE:
• Įmonės, taikančios lengvatinius pelno mokesčio tarifus pagal PMĮ, gali pasirinkti (taikyti apskaičiuodamos apmokestinamąjį pelną) ir trumpesnį, nei nurodyta PMĮ 1 priedėlyje, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpį.
• Individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurios taiko 0 ir 15 proc. lengvatinius pelno mokesčio tarifus, galės pasirinkti trumpesnį ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpį, nei nurodyta PMĮ 1 priedėlyje, tik tada, kai jų mokestinio laikotarpio bendrosios pajamos neviršys 500 tūkst. litų.
• Teisė pasirinkti trumpesnius ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus nebūtinai turi būti tapatinama su teise taikyti 13 proc. ir kombinuotą 0 ir 15 proc. lengvatinius pelno mokesčio tarifus.
• Įmonės, atitinkančios aptartus kriterijus, taip pat gali ilgalaikį turtą nudėvėti per trumpesnį nei PMĮ 1 priedėlyje nustatytą laikotarpį.
• Įmonės, turinčios galimybę laisvai pasirinkti ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpį, gali taikyti šią lengvatą ne visoms ilgalaikio turto grupėms.
Žurnalas "Vadovas ir pasaulis"