• Administracinė teisė
• Baudžiamoji teisė
• Civilinė teisė
• Darbas
• Ekonomika
• Mokesčiai
• Pardavimai
• Savaitraštis "Buhalterija"
• Teisė
• Įvairūs
• Įmonių veikla
• Verslo pradžia
• Žurnalas "Biuro administravimas"
• Alegorijos
• Asmeninis tobulėjimas
• Leidinys "Laisvoji rinka"
• Nekilnojamas turtas
• Rinkodara
• Skolų ir finansų valdymas
• Vadyba
• Žurnalas "Juristas"
• Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga"
• Žurnalas "Vadovas ir pasaulis"

• teise atsisakyti duoti parodymus, buti apklaustai
• Del_Pinigu_paemimo_sutarties
• Ar turi teise ieiti i buta seniune vakare
• del nepilnameciui pardtuotu cigareciu
• Nelegalus darbuotojai
• Prekyba NYSE, AMEX, NASDAQ akciju birzose
• Sudėtingas buto pardavimas
• Sklypas sodų bendrijoje
• Kokia gresme
• turto dovanojimas uz skolas

Buhalteriai bei finansininkai daugeliui iš mūsų pirmiausiai asocijuojasi su objektyvumu, racionalumu, skaičiais ir logika. "Sausas" dalykiškas bendravimo stilius, konkretūs klausimai ir atsakymai – taip dažnas paklaustas apibūdintų „standartinio“ buhalterio manieras. Ir, nors buhalterinės apskaitos studijuoti į pirmą kursą susirenka gyvi, saviti žmonės, pradėję dirbti, jie drauge su pareigomis "užima" ir tam tikrą bendravimo poziciją.

Jei nori ką nors gauti, vadinasi, turi kažką duoti. Kita vertus, jei ką nors duodi, tai būtinai kažką ir gausi. Ši pusiausvyros filosofija buhalteriams yra labai gerai suprantama: juk jei darai įrašą debete, tai būtinai turi užpildyti ir kredito stulpelį. Bendravime tai galioja taip pat. Kiekvienas mūsų siunčiamas stimulas (žodis, balso intonacija, žvilgsnis, gestas...) sukelia tam tikrą reakciją. Kaitaliodami stimulo parametrus, galime sukelti ir vis kitokį atsaką, kitaip sakant, tai reiškia, kad nuo mūsų elgesio priklauso ir aplinkinių elgesys su mumis.

Tobulinti bendravimą dabar yra įprasta tiems, kurie dirba su klientais, ypač pardavimo vadybininkams. Na, čia, sakysite, viskas aišku – jiems reikia mokėti rasti kontaktą su pirkėju... O kokiose gi situacijose buhalteriams gali praversti bendravimo įgūdžiai?

Buhalteriams dažnai tenka susidurti su įvairių oficialių institucijų atstovais, pareigūnais (mokesčiai, Sodra, muitinė ir pan.), ir to bendravimo rezultatai gali būti itin svarbūs. Gerai jaučiame, kad jie priklauso ne vien nuo to, ar teisingai užpildyti dokumentai, ar laikomasi terminų ir pan., bet ir nuo dar kažko. Stengdamiesi nepraleisti to "kažko", verdame kavą, vaišiname kuo nors "prie kavos". Taip siekiame patikti (ar įtikti?) ir gauti mums palankų sprendimą. Gauti tai , ko norime iš kito asmens gali padėti ne vien "skanūs" materialūs dalykai. Kas tai galėtų būti, lengvai suprasime, jei kuriam laikui mintyse persikūnysime į to - kito - kailį.

Taigi, pirmasis žingsnelis siekiant to, ko noriu – atidėti savo norą į šalį ir įsijausti į asmens, su kuriuo bendrauju, padėtį. ("Aš esu inspektorius R.L., dirbu neišeidamas iš šio kabineto visą dieną, o čia taip trūksta erdvės, į kompiuterio ekraną spigina saulė, ir net žaliuzių nėra... Lankytojų eilė niekada nesibaigia, jie skuba, amžinai pikti ir nepatenkinti, lyg aš būčiau kaltas, kad atėjo paskutinę dieną...O aš juk privalau ryt ryte jau pateikti ataskaitą, kitaip vėl turėsiu problemų su viršininku ir negausiu ketvirčio premijos...") Toks bandymas pažvelgti į pasaulį jo akimis padės priimti ir suprasti to žmogaus poziciją. Priimti – vadinasi, nelaikyti menkesniu už save, ir, kita vertus, atvirkščiai – nepervertinti jo požiūrio svarbos savojo atžvilgiu. Bet kokiu atveju – nelaikyti "blogiečiu", nors instinktas mus ir verčia tų, kurie mus vertina, tikrina, suteikia (arba ne) leidimą ir pan., atžvilgiu laikytis panašios nuostatos. Bėda tame, kad, nors ir nesąmoningai, laikydami pašnekovą "priešu", mes užprogramuojame atitinkamai elgtis ir jį. Ir štai – jau kovojame - "kuris kurį". Pralaimėjusiu būti nenori nei viena pusė, todėl kova tampa vis aršesnė.

Sakykime, taip neatsitiko, ir jums pavyko išvengti konfrontacijos. Antras žingsnelis – daryti taip, kad jūsų pašnekovas bendraudamas su jumis jaustųsi gerai ir saugiai. Kai nėra kaltinimų ar priekaištų, nėra reikalo ir gintis ar pulti. Verčiau parodykite, kad suprantate, ir kaip, jo poziciją: juk jūs ją jau „priėmėte“! (Palyginkite: "Pagal taisykles privalote pateikti atsakymą per tris dienas, ar galiu tikėtis, kad taip ir bus?" ir "Matau, kad esate tiesiog užsivertę dokumentais, tikriausiai sunku suspėti laiku?")

Jei atsiranda galimybė pasikalbėti, nepraleiskite jos. Tik pasirinkite ne tas temas, kurios jums rūpi, nors tai ir geriausiai išmanote ("Mūsų įmonė šiais metais į tą regioną veža daug krovinių, dabar esame priversti domėtis jų darbo tvarka, tai, žinote, ten..."), o tas, kurios yra svarbios prieš jus esančiam asmeniui ("Spaudoje mačiau nutarimą XXN, tai turbūt palietė ir jūsų instituciją...Ar tai palengvino jūsų darbą?"). Ir nepamirškite, kad "kalbėtis" yra ne tas pats, kas "kalbėti" – kuo daugiau nuoširdžiai, su susidomėjimu, klausysitės, tuo geresnis pašnekovas būsite.

Jei ką norite gauti – tiesiog paprašykite pagalbos ar patarimo. Dabar, kai žengėte abu aukščiau išvardintus žingsnelius, jau galite. Leiskite asmeniui, su kuriuo bendraujate, pasijusti geru ir teisingu (niekas nenori būti "blogiečiu"!). O juk padėti – tai, be abejo, geras darbas. Padėkoti, žinoma, nepamiršite. Galite pasakyti ir komplimentą – tai yra pagirti ar parodyti savo susižavėjimą kažkuo, ką, kaip numanote, jūsų pašnekovas labai vertina. ("Jūs taip greitai skaičiuojate – fantastika!")

Dar vienas patarimas. Ką bedarytumėte – ar klaustumėte patarimo, ar dėkotumėte, ar kalbėtumėtės bet kuria tema, pasistenkite užduoti paprastus klausimus ir formuluoti aiškius atsakymus. Keliaaukščiai, dviprasmiški, su potekste ("...jūs suprantate, ką norėjau tuo pasakyti?") ir pan. išsireiškimai interpretuojami taip pat "keliais aukštais", ir paprastai tai veda į manipuliavimo pinkles. Verčiau prisiminkime seną tiesą: jei žmogus žmogui žmogus..., tai ir žmogus žmogui žmogus.
____________________________________________
E.Masalskienė, V. Masalskis
www.lokada.lt