• Civilinė teisė
• Ekonomika
• Mokesčiai
• Pardavimai
• Savaitraštis "Buhalterija"
• Teisė
• Įvairūs
• Įmonių veikla
• Verslo pradžia
• Žurnalas "Biuro administravimas"
• Žurnalas "Vadovas ir pasaulis"
• Alegorijos
• Asmeninis tobulėjimas
• Baudžiamoji teisė
• Darbas
• Leidinys "Laisvoji rinka"
• Nekilnojamas turtas
• Rinkodara
• Skolų ir finansų valdymas
• Vadyba
• Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga"
• Žurnalas "Juristas"
• Administracinė teisė

• Skolos išieškojimas per antstolius
• alimentu apskaiciavimas
• Palikimas
• Del Vairuotojo privalomo draudimo
• skola bankui
• dėl administracinės bylos nagrinėjimo
• teisiu atemimas
• Atsakomybe nemokant alimentu
• Dėl nedalyvavimo teisme
• Alimentai

PradžiaAlegorijosKALBANTIS PAUKŠTIS

Vieną kartą senis pasigavo paukštį. Apsidžiaugė. "Gardi šį vakarą bus vakarienė",- pagalvojo, benešdamas paukštį namo.
Staiga paukštis taria seniui žmogaus balsu:
-Paleisk mane, seni, į laisvę, ir aš duosiu tau tris vertingus patarimus.
Nustebo senis, pagalvojo ir paleido paukštį.
-Pirmas patarimas. Nesąmonė, kad ir iš autoriteto lūpų, vis tiek ir lieka nesąmone,- tarė paukštis.
Protinga mintis, pagalvojo senis. Reikia įsidėmėti.
-Antrasis patarimas. Žinok savo galimybių ribas ir nesistenk jų peržengti. Protingas tai žino ir nesistengia pakeisti to, ko neįmanoma pakeisti. Kvailys nesuvokia savo galimybių ribų ir dažnai bergždžiai stengiasi padaryti tai, ko neįmanoma padaryti.
Protinga mintis, pagalvojo senis. Reikia įsidėmėti.
-Trečiasis patarimas. Niekada nesigailėk dėl to, ką esi padaręs. Tai jau įvyko - gerai ar blogai - bet tai jau praeitis.
Protinga mintis, pagalvojo senis. Reikia įsidėmėti. Grįšiu namo ir visą likusį gyvenimą vadovausiuos šia išmintimi.
Kai senis jau pasisuko eiti namo, staiga paukštis pratrūko nesuvaldomai juoktis.
-Kas atsitiko,- nustebo senis.
-Kvaileli, tu kvaileli. Jei būtum parsinešęs mane namo, būtum turėjęs ne tik skanią vakarienę, bet mano skilvyje dar būtum radęs didžiulį deimantą. Ji pardavęs taptum turtingiausiu žmogumi apylinkėje.
Įsiuto senis tai išgirdęs. Puolė paukštį gaudyti. Purptelėjo paukštis ant šakos. Senis paskui jį ėmė ropštis į medį. Paukštis - dar ant aukštesnės šakos. Senis paskui jį. Paukštis užskrido į pačia medžio viršūnę. Belipdamas paskui paukštį senis neišsilaikė, slįstelėjo ir žnektelėjo žemėn. Vos gyvas beliko.
Nusileido paukštis ant apatinės šakos ir taip prakalbo:
-Seni, seni, ar dar prisimeni, kokius patarimus tau visai neseniai esu davęs.
Senis staiga pamiršo savo skausmą ir viską suprato.
-Tu sakei, kad netikėčiau nesąmonėmis, o aš patikėjau, kad tavo skilvyje gali būti brangakmenis.
-Tu sakei, kad žinočiau savo galimybių ribas, o aš nepaisydamas savo amžiaus sumąsčiau įsiropšti į pačia medžio viršūnę.
-Tu sakei, kad nesigailėčiau, ką padaręs, o aš supykau, kad paleidau tave į laisvę, ir nusprendžiau vėl pagauti.

P.S. Ši istorija verčia mus dar ir dar kartą apgalvoti, kaip mes organizuojame personalo kvalifikacijos kėlimą. Kartą vienas pažįstamas vadybininkas pasakė: "Būna nueini į seminarą, klausai ir galvoji - ir aš ta pati galėčiau papasakoti. Visa tai, ir dar daugiau, man seniai žinoma. O kartais klausai ir atsistebėti negali - viskas įdomu, viskas nauja. Bet keisčiausia, kad tuos įdomius dalykus imi ir pamirsti. O po ano seminaro, kuriame, atrodo, neišgirdai nieko naujo, žiūrėk, pradedi daryti ir galvoti kažką kitaip. Gal čia ir yra šuo pakastas."
____________________________________________
E.Masalskienė, V. Masalskis
www.lokada.lt