2008-09-15 10:37:34
Rasa Kučinskienė
Sakoma, kad gyvenime pasitaiko visko. Darbas – ne išimtis. Bet juk nė viena nenorėtume, kad darbo vieta virstų „karštu tašku“. Pakalbėkime apie tai, nuo ko nėra apsaugota nė viena biuro administratorė ir kas gali užgriūti mūsų galveles be jokio įspėjimo kiekvieną minutę. Tai nepamatuotas vadovo pyktis su nemaža storžieviškumo porcija!..
RASTI KALTŲ
„Tu pridarei begalę klaidų ir sužlugdei visą projektą!“ – plyšauja įpykęs vadovas, mojuodamas rankomis. Jūsų bandymų pasiaiškinti, kad padarėte tik dvi korektūros klaidas, jis negirdi, nes negali ir nenori girėti. Kraujas tvinksi jo smilkiniuose... Jis puikiai mato jūsų nusiminusį veidą, jaučia jus apėmusią baimę ir nepasitikėjimą. Ko pasiekė įsiaudrinęs vadovas per tas 5–10 minučių šūksnių ir įžeidinėjimų?
Labai labai daug. Visų pirma, jis nusiėmė nuo savęs kaltę dėl tų nedidelių netikslumų ir perkėlė ją ant jūsų gležnų pečių. Antra, jis „išsikrovė“ – atsikratė nervinės įtampos, kuri susikaupė bendraujant su užsakovais ir įrodinėjant jiems, kad tie nedideli netikslumai neturi lemiamos reikšmės. Jis dar kartą įrodė jums jūsų, kaip specialistės, nekompetenciją.
NIEKUO NEPAGRĮSTAS STORŽIEVIŠKUMAS
Įsivaizduokite, kad pietaujant su kolegomis, šnekučiuojantis ir juokaujant prieina jūsų vadovas ir, kaip sakoma, – nei labas, nei viso gero. Jis pradeda: „Kas čia per…“ ir pažeria neliteratūrinių žodelių tiradą. Po tokio „širdingo“ pasisveikinimo jūsų vadovas kaip niekur nieko sėda prie stalo ir pradeda valgyti, o jums ir kolegoms, sėdėjusiems šalia, kąsnis burnoj pradeda strigti.
Prie panašių įvykių galima priskirti ir smulkius, kandžius juokelius darbuotojams arba jums visiems girdint, šiurkščius atsakymus į jūsų nekaltus klausimus ir dar daug kitų dalykų. Pavyzdžiui, per susirinkimą vadovas nei iš šio, nei iš to išvadina jus silpnaprote arba pradeda šaukti, kad pateikėte ne tai, ko jam reikia, kad neprisimenate, ko jis prašė.
„Ieškodamas kaltų“ viršininkas gali jus aprėkti akis į akį, tačiau storžieviams būtinai reikia žiūrovų, klausytojų ir vertintojų. Storžievio tikslas – parodyti, kas svarbiausias. Jeigu taip elgiamasi partnerių ir klientų akivaizdoje, vadinasi, „taktiškasis“ vadovas nusprendė jiems pademonstruoti savo galią ir jėgą.
MAŽOS PRIEKABĖLĖS
„Tu per lėtai dirbi“ (bet jūs laiku atliekate pavestus darbus); „tu abejinga savo darbui“ (nes ne visada pasiliekate po darbo); „tu netiksliai formuluoji savo mintis“; „kam tau tiek daug segtuvų ant stalo“; „kiek kartų aš tau sakiau, kad nestatytum čia kavos“; „kodėl Pavardiečio iš pardavimų skyriaus dar nėra darbe?“ ir pan. Tokios vadovo pastabos, nors, atrodo, nereikšmingos, iš tikrųjų daro įtaką biuro administratorės darbui ir vaidina svarbų vaidmenį jos santykiams su vadovu. Vadovas, nuolat apipildamas savo sekretorę tokiomis priekabėmis, menkina ją. Tikėtina, kad nusiminusi ir dezorientuota sekretorė neis prašyti atostogų liepos mėnesį arba po algos pakėlimo. Nuolat girdinti priekaištus dėl kvalifikacijos sekretorė susitaikys su tuo, kad jai niekada nebus skiriama premija, nebus leidžiama normaliai pailsėti ir ji niekados nepakils karjeros laiptais. Tokia bejėgė ir su viskuo susitaikanti darbuotoja – tikra dovanėlė kai kuriems darbdaviams, kurie visomis jėgomis stengiasi įvaryti savo sekretorę į kampą, ir niekad neišleisti.
IŠSPRĘSKITE KONFLIKTUS KŪRYBIŠKAI
Storžievių, žodžiais ir veiksmais žeidžiančių kitus, pasitaiko visur: ne tik tarp vadovų, bendradarbių, bet ir tarp kaimynų ar net šeimos narių. Psichologai tvirtina, kad storžieviai ieško silpnų, patiklių, nesugebančių pasipriešinti žmonių, todėl būdamos atkaklios galite sustabdyti destruktyvų storžievio elgesį. Daugumoje psichologijos knygų ir straipsnių pateikiami skirtingi pasipriešinimo agresijai būdai, todėl kiekvienai biuro administratorei telieka pasirinkti tai, kas labiausiai tinka jai. Pateikiame keletą populiariausių sprendimų, išbandytų praktiškai:
* Neatsakyti tuo pačiu. Ir ne tik todėl, kad galite paversti biurą turgumi. Jeigu turguje abiejų skandalo šalių teisės ir jėgos daugmaž lygios, tai biure egzistuoja griežta valdžios hierarchija ir žmogus, stovintis laipteliu aukščiau, turi visai kitą ginklų arsenalą. Todėl pagalvokite, ar pavyks atsilaikyti prieš sunkiąją artileriją. Tiesioginė priešprieša – stiprus įrankis, bet yra subtilesnių būdų. Šiuo atveju diplomatija – stipriausias jūsų ginklas. Todėl teisingiausia būtų ne ignoruoti susidariusią situaciją ar atsakyti į riksmą riksmu, o pasitelkti diplomatiją. Ji gelbsti netgi bendraujant su užkietėjusiais storžieviais. Ar girdėjote apie Pigmaliono efektą? Žmonės gauna iš aplinkinių tai, ko jie tikisi. Storžievis vadovas nesąmoningai tikisi tokio pat elgesio iš savo pavaldinių, o sulaukęs nustoja jausti lengvus sąžinės priekaištus, iššauktus pykčio priepuolio: blogai su jais elgiuosi, bet ir jie su manimi ne geriau. Neduokite vadovui progos tai pajusti. Atvirkščiai, į šūksnius ir triukšmą atsakykite šypsena, geru žodžiu, malonia intonacija. Taip laimėsite tris dalykus: apsaugosite savo nervų sistemą; pasirodysite kolegoms kaip moteriškumo ir profesionalumo pavyzdys; užkabinsite vadovo profesinį išdidumą ir pasitikėjimą savimi.
* Karšta širdis – šaltas protas. Šūksniai ir storžieviškumas gali akimirksniu išmušti iš pusiausvyros net iš pažiūros ramų ir harmoningą žmogų. Jeigu pradėsite iš karto prieštarauti, jus gali išduoti drebantis balsas ir rankos, nervingos intonacijos, sudrėkusios akys. Įsiaudrinęs vadovas nesugeba išklausyti jūsų, todėl neretai prasminga padaryti pauzę, mintyse suskaičiuosi iki dešimties, viduje nusiraminti, ir vadovui išsiliejus, ramiai pasisakyti. Kartais pauzė gali trukti kelia valandas arba dienas.
* Pasitelkti humorą. Tinkamai panaudotas humoras gali išmušti iš vėžių net labiausiai užkietėjusį storžievį. Sarkazmas paprastai nepadeda tokiose situacijose, nes storžievis interpretuoja jį kaip įžeidimą ir kvietimą dar aršesnei kovai, situaciją atitinkantis lengvas humoras gali padėti. Viena biuro administratorė, pildydama užsakymus tiekėjams, dažnai sulaukdavo įžeidžiančių vadovo pastabų. Vieną kartą neapsikentusi ji užlipo ant kėdės ir pasakė vadovui: „Pagaliau galime pasikalbėti akis į akį“. Toks jos poelgis iš karto atšaldė įsiaudrinusį vadovą. Pasak psichologų, humoras rodo, kad nesate sutrikusi, susijaudinusi ir pasimetusi dėl kito žmogaus storžieviško elgesio.
* Neatsiprašinėkite dėl to, dėl ko nesate kalta. Nesiteisinkite ir nekalbėkite atsiprašinėjančiu tonu. Jeigu įvyko nesusipratimas, būtina apsvarstyti situaciją, o ne nuolankiai nusilenkti užgriuvusiai nemalonumų lavinai. Bet kuriuo atveju nesvarbu, kiek jums metų ir kaip senai dirbate organizacijoje, neverta bijoti savo vadovo, juk jis moka algą ne už gražias akis, o už darbą. Ir parduodama savo jėgas ir laiką, užsidirbate ne tik pinigus, bet ir nusipelnote korektiškų santykių savo atžvilgiu.
Išsiaiškinkite, ar vadovo pykčio protrūkis yra atsitiktinis, ar toks jo vadovavimo stilius. Jeigu toks vadovo elgesys neatsitiktinis, esant galimybei, pabandykite pasikalbėti su vadovu apie tai, kaip jo elgesys veikia jus, jūsų darbą ir kokių pokyčių norėtumėte. Jeigu tai nepadeda, pasistenkite pasikalbėti su aukštesnio rango vadovu, nes beveik kiekvienas vadovas turi savo vadovą…
IŠEITI IŠ DARBO...
Biuro administratorė Aušra pasakoja, kad vieną dieną siųsdama laišką faksu ji netyčia supainiojo numerius. Tai sužinojęs vadovas pasikvietė ją ir pratrūko nevaldomu pykčiu. Aušra apsisuko ir grįžo į savo darbo vietą. Ji giliai įkvėpė ir suprato, ką turi daryti. Grįžusi atgal pasakė vadovui, kad nenusipelno tokio elgesio, tačiau vadovas ją šiurkščiai nutraukė ir atrėžė, kad jeigu jai nepatinka, gali išeiti. Aušra taip ir padarė. Ir nors Aušrai prireikė šešių mėnesių susirasti kitą darbą, ji sako, kad niekada nesigailėjo dėl savo poelgio: „Jis niekada nepasikeis. Norėdama išsaugoti savo orumą, neturėjau kito pasirinkimo“. Psichologai sako, kad jeigu niekas kitas nepadeda, geriau pasišalinti iš susidariusios situacijos.
Dažnai vadovas, ypač jeigu jis yra verslo savininkas, šaukdamas ir įžeidinėdamas, vadovaujasi nuostata: žvaigždžių daug, o mėnulis – tik vienas (t. y. darbuotojų daug, o jis, darbdavys, – vienas ir nepakartojamas). Jeigu vadovas pamiršta, svarbu, kad jūs pati žinotumėte ir nepamirštumėte, kad visada yra alternatyva. Nors išėjimas iš darbo – kraštutinė priemonė, tačiau svarbu žinoti, kad ji yra.
Storžieviai anksčiau ar vėliau sulaukia pelnyto atpildo. Nors versle laimi ištvermingiausi ir atkakliausi, tačiau storžieviai vadovai neretai atsiduria verslo šalikelėje.
