2008-09-15 10:43:26
Vadovo darbas iš esmės yra ne kas kita kaip sprendimų priėmimas. Priklausomai nuo statuso, rango, atsakomybės laipsnio vadovas per darbo dieną priima iki keliasdešimt sprendimų. Vieni nedideli ir galbūt mažai reikšmingi, pareikalaujantys iš vadovo vos keliolikos sekundžių. Kiti dideli ir lemiantys verslo sėkmę, žmonių likimus gali būti brandinami savaitėmis ir netgi mėnesiais. Nepaisant akivaizdaus skirtingumo, tiek vienų tiek kitų sprendimų priėmimas turi daug bendrų bruožų.
Ko gero ne vienas vadovas savo profesinės karjeros pradžioje buvo pasvajojęs, kad kaip būtų gerai jei galėtum prisijaukinti kokį žiniuką-genijų. Tupi jis tau ant peties ir patarinėja, kuri kurio sprendimo alternatyva yra geriausia, o tu tik klausaisi jo patarimų ir nesuki sau dėl nieko galvos. Deja, deja ... Jei ką ir gali vadovas prisikviesti šiandiena, tai tik vadybos konsultantą - ir ne už ačiū aišku ir ne su šimtaprocentine garantija, kad pasirinktas sprendimas yra geriausias. Galiausiai vienintelis žmogus, kuriuo vadovas gali visiškai pasikliauti lieka jis pats.
Tad ir pamėginsime pasižiūrėti į ką vadovui reikėtų atkreipti dėmesį, kad išvengti klaidų priimant tiek vienokius, tiek kitokius sprendimus. Keletas patarimų, kad priimami sprendimai būtų į dešimtuką ir nereikėtų ateityje jų perdarinėti.
1.Teisingas spręstinos problemos suformulavimas- pusė sprendimo sėkmės. Pats sau vienareikšmiškai išsiaiškinkite, ko gi jūs ištikrųjų siekiate. Toli gražu ne visada sprendimo motyvai yra aiškūs ir akivaizdūs. Dažnai gali taip nutikti, jog jau pats išsiaiškinimas ko aš noriu savaime išsprendžia problemą.
2.Nusistatykite kriterijus, kuriems turi atitikti geras sprendimas. Įsidėmėkite, kad geras sprendimas yra ne tas, kuris pirmas atėjo į galvą, ar tas kurį suradote būtent jūs. Geras sprendimas bus tas, kuris geriausiai atitinka pasirinktus kriterijus. Kriterijų neturi būti daug. Užtenka 4-6. Kriterijai gali būti skirtingo reikšmingumo. Todėl reikėtų įvertinti jų svorį. Tokiais kriterijais gali būti:
1.Ekonominis efektas. Skirtingos sprendimo alternatyvos neišvengiamai turės skirtingą ekonominį efektą. Tačiau tai toli gražu nereiškia, kad ekonominis efektas yra svarbiausias kriterijus.
2.Įgyvendinimo lengvumas. Kiek lengva bus įgyvendinti vienokią ar kitokią sprendimo alternatyvą. Kuriai sprendimo alternatyvai bus didesnis ar mažesnis pasipriešinimas, reikės daugiau ar mažiau laiko, piniginių ar kitokių išteklių.
3.Etiškumas. Kuri iš pasirenkamų sprendimo alternatyvų yra etiškiausia, t.y., mažiausiai pažeidžia tam tikras normas. Kokias suinteresuotas darbuotojų kategorijas tai gali paliesti ir kokiu būdu.
3.Nesistenkite surinkti absoliučiai visą sprendimui reikalingą informaciją, kad galėtumėte priimti geriausią sprendimą. Visos sprendimui reikiamos informacijos vis viena neįmanoma surinkti. Kita vertus per vėlai priimtas geras sprendimas gali būti blogiau negu kad ir ne pats geriausias bet laiku priimtas sprendimas. Be to už papildomos informacijos rinkimo gali slėptis vadovo neryžtingumas ir nenoras prisiimti atsakomybės už sprendimą. Todėl visuomet vadovaukitės nuostata, kuo anksčiau priimate sprendimą, tuo geriau. Tuo didesnė šiuo atveju tikimybė pakreipti įvykius ta linkme, kuri jums yra priimtiniausia.
4.Prieš priimdami galutinį sprendimą sugeneruokite kuo didesnį skaičių galimų sprendimo alternatyvų. Dažnai sprendimas yra tuo efektyvesnis, kuo iš didesnio skaičiaus alternatyvų jis pasirenkamas. Dažnas vadovas pasiduoda pagundai pasirinkti tą sprendimo variantą, kuris pirmas jam šauna į galvą. Patirtis rodo, jog retai kada pirmas į galvą atėjęs sprendimo variantas bus geriausias. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirmi į galvą ateina tie sprendimų scenarijai, kurie kažkada jau buvo panaudoti galbūt kitose situacijose. Jie kaip taisyklė būna šabloniški ir neoriginalūs. Nestandartiniam, originaliam sprendimui sugeneruoti reikalingos pastangos ir laikas.
5.Įtraukite savo darbuotojus į sprendimo priėmimo procesą. Didžioji dalis vadovo sprendimų neišvengiamai paliečia jo pavaldinius. Tad svarbu, kad į sprendimų priėmimą būtų įtraukiami ir pavaldiniai. Kolektyvinis sprendimų priėmimas dažnai užtikrina aukštesnę priimamų sprendimų kokybę. Nes penkios galvos geriau negu viena. Be to nagrinėjant galimų sprendimų alternatyvas yra galimybė pažvelgti į problemą iš įvairių pusių. Dar svarbiau yra tai, kad kolegialiai priimami sprendimai sėkmingiau įgyvendinami, nes darbuotojai noriau prisiima atsakomybę už sprendimus, kurių priėmime dalyvavo ir patys. Personalo įtaukimas į sprendimų priėmimą turi ir didelį motyvuojantį poveikį. Kvietimas dalyvauti sprendimo rpiėmime darbuotojo yra suvokiamas, kaip jo vaidmens įvertinimas.
6.Nebijokite deleguoti sprendimo priėmią savo darbuotojams. Nemaža vadovų dalis nepasitiki savo darbuotojais ir todėl net ir menkiausių sprendimų teisę pasilieka tik sau. Kuo vadovas yra aukštesnio rango, tuo tokia sprendimo priėmimo tvarka yra žalingesnė. Norėdamas turėti visiškos įvykių kontrolės jausmą vadovas iš esmės praranda galimybę kontroliuoti, tiksliau, įtakoti strateginius dalykus, nes jiems paprasčiausiai pritrūksta laiko. Kita tokių vadovų problema yra tame, jog tokiu savo elgesiu jie formuoja ne kūrybišką ir atsakingą, o vykdytojų ir atlikėjų komandą.
7.Geras sprendimas - tai įvykdytas sprendimas. Nepakanka vien priimti gerą sprendimą. Būtina, kad jis būtų realizuotas, įgyvendintas. Svarstyti ir abejoti galimomis sprendimo alternatyvomis ligi valiai galite sprendimo priėmimo stadijoje, tačiau kai sprendimas priimtas, jokių abejonių turi nebelikti. Visos jėgos turėtų būti nukreiptos pasirinktos alternatyvos įgyvendinimui.
____________________________________________
E.Masalskienė, V. Masalskis
www.lokada.lt
