2008-09-15 10:48:08
Daugeliui žmonių naujo būsto pirkimas yra kone pats svarbiausias įvykis gyvenime. Ypač, jei namas ar butas dar yra nepastatytas, o pats pirkimas susijęs su bankais, paskolomis, statybinėmis organizacijomis ir kitomis nežinomybėmis. Toks pirkinys reikalauja daug pinigų, ir dar daugiau teisinių – finansinių žinių, budrumo bei gyvenimiškos patirties. Naujas butas – tai naujos galimybės, bet kartu ir padidėjusi rizika prarasti savo pinigus ir įsiskolinti.
Taigi ką daryti, kad perkamas butas neapkarstų, o jo pirkimas būtų saugus?
1. Taupyti ar imti paskolą?
Daugelis žmonių galvodami apie buto pirkimą visų pirma nusprendžia, kaip tai padaryti: pirkti iš sutaupytų pinigų ar imti paskolą? Jei pasiryšite pirkti butą iš sutaupytų pinigų, gali tekti labai ilgai laukti. Jei imsite paskolą, įsipareigosite 10, 25 ar net 40-čiai metų. Bet butą nusipirksite jau dabar.
Jei nuspręsite imti paskolą, atkreipkite dėmesį į keletą dalykų:
suskaičiuokite, kiek paskola Jums kainuos iš viso; įvertinkite bankui mokamas palūkanas, administracinį mokestį, turto vertinimo, draudimo, sutarčių sudarymo ir registravimo mokesčius;
suskaičiuokite, kokią dalį visų Jūsų pajamų sudaro bankui mokamas mokestis; rekomenduojama, kad ši dalis neviršytų 40 proc. visų pajamų;
įvertinkite būsimas pajamas: ar esate tikras, kad gausite visas pajamas, kurias esate numatęs? Ar Jūsų darbo užmokestis pastovus ir stabilus? Įvertinkite tai, kad tam tikri veiksniai (sezoniškumas, kompanijos, kurioje dirbate, finansinė padėtis ar kitos nenumatytos aplinkybės) gali turėti įtakos Jūsų gaunamoms pajamoms.
įvertinkite būsimas išlaidas. Ar nepamiršote, kad įsikėlus į naują būstą reikės ir baldų, ir įrangos ir kitokių prekių?
numatykite riziką: kas bus, jei Jūs prarasite darbą arba susirgsite. Ar galėsite baigti mokėti už nupirktą prekę? Ar galėsite jos atsisakyti? Ar bus, kas padeda Jums išspręsti šią problemą?
2. Paskolos iš fizinių asmenų.
Paskolos iš fizinių asmenų gali sukelti dvejopas pasekmes: galite prarasti draugą arba galite prarasti savo pinigus. Pirmasis atvejis yra visiems žinomas: „nori prarasti draugą – paskolink (arba pasiskolink) pinigų“. Antrasis atvejis, kurs kas naujesnis.
Neretai pasitaiko, kad negaudami paskolų iš banko žmonės pasiskolina iš turtingesnių asmenų ir pasižada mokėti didesnes palūkanas, pavyzdžiui 5-6 proc. mėnesinių palūkanų (tuo tarpu įstatymų numatytas minimumas yra 5-6 proc. metinės palūkanos). Taigi tokia paskola Jums kainuoja maždaug 12 kartų brangiau nei valstybės numatytos palūkanos ir maždaug 6 kartus daugiau nei vartotojiška paskola iš banko.
Tačiau blogiausia šiuo atveju yra tai, kad jau per pirmus pusantrų metų Jūs sumokate palūkanas, kurios praktiškai yra lygios paskolos sumai. O jei Jūs kažkur „užstrigote“ su mokėjimais, tai virsta uždaru ratu: Jūs nebegalite atiduoti visos paskolos, nes turite mokėti didžiules palūkanas; negalite sustabdyti palūkanų augimo, kol neatiduodate visos paskolos.
3. Ką daryti tiems asmenims, kurie uždirba minimalų atlyginimą ir negauna paskolų iš banko?
Daugelis bankų reikalauja, kad minimalus žmogaus, norinčio gauti paskolą, atlyginimas būtų bent tūkstantis litų, o atskaičius visus mokesčius vienam šeimos nariui liktų bent 500-600 Lt. Tačiau Lietuvoje dar daug yra žmonių, kurie negali pasigirti tokiomis pajamomis. Antra vertus, nemažai yra žmonių, kurie uždirba pakankamai pajamų, tačiau negali jų parodyti dėl specifinės apmokėjimų sistemos – atlyginimų „vokelyje“. Ką daryti tokiems asmenims?
Lietuvoje jau yra kredito institucijų, kurios teikia paskolas mažas pajamas gaunantiems asmenims. Tokios įstaigos gali padėti Žmogui gauti kreditą, jei jis uždirba bent 540 Lt. Minimalią paskolą taip pat gali gauti šeima, jei jos bendros pajamos yra vos 600 Lt. Pavyzdžiui, vyras ir moteris uždirba po 300 Lt. Tokiu būdu net ir minimalius atlyginimus gaunanti šeima gali pretenduoti į paskolą būsto pirkimui ar remontui.
