2008-09-15 10:39:47
Kiekvienais metais, artėjant eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuriame turi būti svarstomi ataskaitinių finansinių metų rezultatai, skirstomas pelnas ir vertinama bendrovės veiklos ataskaita, bendrovių teisininkams iškyla eilė klausimų: kaip tinkamai pasirengti susirinkimui, kokių dokumentų projektus reikia paruošti, kaip informuoti akcininkus apie susirinkimą, kokia tvarka turi būti priimami sprendimai susirinkime, kad nebūtų įstatymų pažeidimų. Šiame straipsnyje bus apžvelgiami pagrindiniai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimai eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui ir praktiniai pasiruošimo susirinkimui aspektai.
Pasirengimas eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui
Visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Kitaip tariant, jeigu bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti iki gegužės 1 dienos.
Paprastai visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas bendrovės valdybos (jeigu valdyba nesudaroma – vadovo) sprendimu. Susirinkimas turi būti šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu, jeigu valdyba įstatymo numatytais atvejais ir per nustatytą terminą nesušaukia susirinkimo arba jei valdybos narių skaičius yra mažesnis nei pusė įstatuose numatyto jų skaičiaus.
Susirinkimo darbotvarkė
Valdyba, priėmusi sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą (arba aukščiau nurodytais atvejais – bendrovės vadovas), privalo parengti susirinkimo darbotvarkę. Darbotvarkėje nurodomi klausimai, kurie bus nagrinėjami ir svarstomi visuotiniame akcininkų susirinkime. Įstatymas nereikalauja, kad darbotvarkė būtų tokia pat detali kaip ir priimti sprendimai, tačiau darbotvarkėje labai svarbu kuo tiksliau įvardinti, kokie klausimai bus svarstomi susirinkime, siekiant apsisaugoti nuo galimų akcininkų priekaištų, jog susirinkime svarstomi darbotvarkėje nepaskelbti klausimai (Akcinių bendrovių įstatymas draudžia priimti sprendimus darbotvarkėje nepaskelbtais klausimais, išskyrus tam tikras išimtis). Taigi visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė turi būti pakankamai tiksli ir išsami, kad akcininkai galėtų suvokti sprendžiamų klausimų esmę ir nebūtų suklaidinti.
Į darbotvarkę privaloma įtraukti susirinkimo iniciatorių siūlomus klausimus, jeigu šie atitinka visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją. Darbotvarkė gali būti pildoma stebėtojų tarybos, valdybos (jeigu valdyba nesudaroma – bendrovės vadovo), akcininkų, turinčių ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, siūlymu įtraukti naujus klausimus. Siūlymas papildyti darbotvarkę gali būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Bendrovės įstatuose gali būti numatytas ir mažesnis balsų skaičius, suteikiantis akcininkams teisę pildyti susirinkimo darbotvarkę, siūlyti naujus sprendimų projektus, papildomus kandidatus į bendrovės organų narius, audito įmonę.
Pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą
Valdyba, priėmusi sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikia bendrovės vadovui informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti. Pranešime turi būti pateikta Akcinių bendrovių įstatyme numatyta informacija apie šaukiamą susirinkimą (bendrovės pavadinimas, buveinė, kodas, susirinkimo data, laikas, adresas, darbotvarkė ir kt.). Pranešime taip pat patartina nurodyti, kiek laiko iki susirinkimo vyks dalyvaujančių akcininkų registravimas, kokius dokumentus akcininkai privalo pateikti prieš susirinkimą (asmens tapatybę liudijantį dokumentą, įgaliojimą, akcijų balsavimo sutartį ir pan.), vietą bei valandas, kada ir kur akcininkai gali susipažinti su dokumentais, susijusiais su susirinkimu.
Svarbu nepamiršti, kad pranešimą apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą bendrovės vadovas privalo paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje arba kiekvienam akcininkui įteikti pasirašytinai ar išsiųsti registruotu laišku ne vėliau kaip likus 30 dienų iki susirinkimo. Kadangi 30 dienų terminas pradedamas skaičiuoti sekančią dieną po skelbimo išspausdinimo, rekomenduotina pranešimą paskelbti dienraštyje keletą dienų anksčiau, kad tuo atveju, jei skelbimas būtų išspausdintas vėliau, būtų galima išvengti akcininkų priekaištų, jog susirinkimas sušauktas nesilaikant įstatyme nustatyto termino.
30 dienų termino reikalavimo galima nesilaikyti, jeigu visi balsavimo teisę turintys akcininkai su tuo raštiškai sutinka. Tokia praktika paplitusi uždarosiose akcinėse bendrovėse, turinčiose nedaug akcininkų: dažniausia akcininkai žodžiu susitaria dėl susirinkimo datos, o susirinkimo dieną pasirašo sutikimus, nurodydami, jog neprieštarauja, kad susirinkimas būtų sušauktas nesilaikant Akcinių bendrovių įstatyme nustatyto pranešimo apie susirinkimą termino. Pažymėtina, kad jei visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą susirinkimą, buvo pakeista, apie jos pasikeitimus akcininkams turi būti pranešta tokiu pat būdu, kaip ir apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad eilinio visuotino akcininko susirinkimo sušaukimas paprastai laikomas akcinės bendrovės esminiu įvykiu, apie kurį būtina pranešti Vertybinių popierių komisijai, vertybinių popierių biržai (ar kitai reguliuojamai rinkai), kurioje prekiaujama akcinės bendrovės išleistais vertybiniais popieriais, ir bent dviem Lietuvos informacijos agentūroms ar dienraščiams, nurodytiems (-oms) bendrovės metų prospekte-ataskaitoje, taip pat paskelbti jį savo interneto tinklapyje (jeigu tokį turi).
Pagrindiniai klausimai, svarstomi eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime
Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas gali svarstyti bet kuriuos klausimus, priklausančius visuotinei akcininkų susirinkimo kompetencijai. Tačiau tik eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ir bendrovės veiklos ataskaitą bei priimti sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. Todėl bendrovėje iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo įstatymų nustatyta tvarka privalo būti parengta bendrovės metinė finansinė atskaitomybė, atitinkanti Verslo apskaitos standartus. Dažniausiai metinę finansinę atskaitomybę rengia bendrovių buhalteriai, tačiau būtent bendrovės vadovas atsako už finansinės atskaitomybės duomenų teisingumą. Todėl bendrovės vadovas turėtų atidžiau peržvelgti parengtus finansinės atskaitomybės dokumentus, o ne vien „aklai“ pasikliauti buhalterių darbu.
Kitas ne mažiau svarbus dokumentas – bendrovės veiklos ataskaita. Ją privalo parengti bendrovės valdyba, o jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas. Bendrovės veiklos ataskaitą trumpai galima apibūdinti kaip praėjusių ataskaitinių metų veiklos apžvalgą ir bendrovės veiklos perspektyvų prognozes. Ataskaitoje apibūdinama bendrovės vykdoma veikla, veiklos apimties augimas ar mažėjimas, padėtis atitinkamoje rinkoje, bendrovės veiklos planai ir prognozės, informacija apie perleistas, įsigytas akcijas, bendrovės filialus bei atstovybes ir kt. Reikalavimus veiklos ataskaitai nustato Akcinių bendrovių įstatymas, o bendrovės įstatai gali nustatyti papildomus reikalavimus. Pažymėtina, kad bendrovės veiklos ataskaita, pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui kartu su finansine atskaitomybe, tampa vieša ir prieinama bet kuriam suinteresuotam asmeniui. Todėl, rengiant bendrovės veiklos ataskaitą, svarbu neatskleisti konfidencialios bendrovės informacijos, kuria galėtų pasinaudoti konkurentai.
Bendrovių, kurioms numatytas privalomas finansinės atskaitomybės auditas (kurios tenkina bent dvi iš šių sąlygų: per ataskaitinius metus pardavimo pajamos viršija 10 mln. litų; balanse nurodyto turto vertė viršija 5 mln. litų; vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius viršija 50), veiklos ataskaita turi būti audituota, ir tai, jog veiklos ataskaita atitinka metinę finansinę atskaitomybę, turi būti pažymėta auditoriaus išvadoje. Ši išvada pateikiama eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui kartu su metine finansine atskaitomybe ir bendrovės veiklos ataskaita.
Kadangi Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke, ne vėliau kaip likus 10 dienų iki susirinkimo, patartina pasirūpinti, jog bendrovės veiklos ataskaita ir metinė finansinė atskaitomybė būtų parengtos ir pateiktos auditoriui kiek įmanoma anksčiau, kad auditorius suspėtų pateikti savo išvadą prieš 10 dienų iki akcininkų susirinkimo. Kita vertus, įstatymas įpareigoja bendrovę sudaryti akcininkams galimybę susipažinti tik su bendrovės turimais dokumentais, todėl, jei bendrovė auditoriaus išvadą pateiks ir vėliau, tai neturėtų būti laikoma įstatymo pažeidimu.
Patvirtinęs metinę finansinę atskaitomybę, eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius). Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kas turi būti nurodyta sprendime dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. Įstatymas taip pat nustato tam tikras pelno (nuostolių) paskirstymo taisykles, kurių privalu laikytis tiek rengiant sprendimo projektą, tiek visuotiniam akcininkų susirinkimui priimant sprendimą dėl pelno (nuostolių) paskirstymo.
Visuotinio akcininkų susirinkimo eiga
Akcininkų registracija
Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo dieną esantys (akcinėje bendrovėje – susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje (t. y. penktą darbo dieną iki visuotinio akcininkų susirinkimo) buvę) bendrovės akcininkais, taip pat asmenys, su kuriais sudarytos balsavimo teisės perleidimo sutartys. Jei viena akcija priklauso keliems savininkams (pavyzdžiui, akciją paveldėjo keli įpėdiniai), tai visi jos savininkai laikomi vienu akcininku. Akcininkui šiuo atveju atstovauja vienas iš akcijos savininkų pagal visų rašytinį įgaliojimą, patvirtintą notaro.
Akcininkai susirinkime gali dalyvauti asmeniškai arba per savo įgaliotus asmenis. Jeigu akcininkas yra fizinis asmuo, jo išduotas įgaliojimas privalo būti patvirtintas notaro, o juridinio asmens išduotas įgaliojimas – pasirašytas vadovo ir patvirtintas bendrovės antspaudu. Pažymėtina, kad jeigu įgaliojimas išduodamas užsienyje, įgaliojimo forma turi atitikti užsienio valstybės, kurioje jis išduodamas, teisės aktų reikalavimus. Be to, užsienyje notaro patvirtintas įgaliojimas turi būti legalizuotas arba patvirtintas apostile (jeigu valstybė, kurioje išduotas įgaliojimas, yra prisijungusi prie 1961 m. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo). Ši tvarka netaikoma Latvijoje ar Estijoje notarų patvirtintiems įgaliojimams, kurie, remiantis trišale tarptautine sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių, Lietuvoje pripažįstami be jokio specialaus patvirtinimo.
Prieš visuotinio akcininkų susirinkimo pradžią būtina užregistruoti visus į susirinkimą atvykusius akcininkus, patikrinti jų tapatybes, įgaliojimus dalyvauti susirinkime. Akcininkai (ar jų įgaliotiniai) registruojami akcininkų registravimo sąraše pasirašytinai. Šiame sąraše turi būti nurodytas balsų skaičius, kurį kiekvienam akcininkui suteikia jo turimos akcijos. Akcininkų registravimo sąrašą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius. Jeigu susirinkimo sekretorius nerenkamas, šį sąrašą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Jei visi susirinkime dalyvaujantys akcininkai balsavo raštu, šį sąrašą pasirašo bendrovės vadovas.
Visuotinio akcininkų susirinkimo kvorumas
Remiantis akcininkų registravimo sąrašu, nustatomas susirinkimo kvorumas, t. y. susirinkime dalyvaujantiems akcininkams priklausančių akcijų suteikiamų balsų dauguma, kuri yra būtina, jog susirinkimą galima būtų laikyti įvykusiu. Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jei kvorumo nėra, visuotinis akcininkų susirinkimas laikomas neįvykusiu ir turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Tokiu atveju patartina atvykusiems akcininkams pasirašytinai pranešti apie būsimo pakartotinio akcininkų susirinkimo laiką ir vietą (susirinkimas turi įvykti ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 30 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos). Vėliau šių akcininkų galima nebeinformuoti apie šaukiamą pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą.
Nustatant kvorumą būtina atkreipti dėmesį, kad ne visos akcijos gali suteikti balsavimo teisę. Akcijos, nesuteikiančios balsavimo teisės, yra šios: bendrovės įsigytos savos akcijos, privilegijuotosios akcijos, kurios nesuteikia balsavimo teisės, ir nevisiškai apmokėtos akcijos. Be to, akcininko balsavimo teisė gali būti apribota teismo sprendimu (nutartimi), jeigu toks apribojimas yra konkrečiai nurodytas teismo sprendime (nutartyje). Akcininkas taip pat neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime svarstant sprendimą, dėl kurio jis iš anksto pareiškė savo valią raštu.
Susirinkimo pradžioje reikia išrinkti visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininką ir sekretorių. Jeigu visi akcininkai balsavo raštu, šie asmenys nėra renkami. Visuotinio akcininkų susirinkimo sekretoriaus galima nerinkti, jei susirinkime dalyvauja mažiau kaip 3 akcininkai. Jeigu bendrovės įstatuose numatytas susirinkimo inspektoriaus rinkimas, o inspektorius iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas nebuvo, susirinkime turi būti renkamas inspektorius, kurio kompetencijai priklauso susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų skaičiavimas, balsavimo rezultatų nustatymas bei panašių klausimų sprendimas. Tuo atveju, kai bendrovės įstatai nenumato inspektoriaus rinkimo, turi būti renkamas asmuo, kuris atliktų inspektoriaus funkcijas. Taip pat akcininkų pageidavimu gali būti renkamas asmuo (-enys), įgaliotas (-i) pasirašyti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą. Sprendimai dėl atitinkamų asmenų išrinkimo priimami balsuojant ir yra fiksuojami protokole.
Balsavimas ir sprendimų priėmimas visuotiniame akcininkų susirinkime
Dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo turi būti balsuojama atskirai. Paprastai balsavimas yra atviras. Tačiau susirinkime galimas ir slaptas balsavimas. Toks balsavimo būdas yra privalomas visiems akcininkams tais klausimais, dėl kurių nors vienas akcininkas pageidauja slapto balsavimo, ir jeigu tam pritaria akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 balsų šiame visuotiniame akcininkų susirinkime. Taip pat akcininkas gali balsuoti raštu, užpildydamas balsavimo biuletenį. Balsavimui raštu prilyginamas balsavimas telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Jeigu akcininkas pasinaudoja savo teise balsuoti raštu, jis, susipažinęs su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke bei sprendimų projektais, užpildo ir pateikia bendrovei bendrąjį balsavimo biuletenį – jame jis praneša visuotiniam akcininkų susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ atskirai dėl kiekvieno sprendimo. Raštu iš anksto balsavę akcininkai laikomi dalyvaujančiais visuotiniame akcininkų susirinkime ir jų balsai įskaitomi į susirinkimo kvorumą bei balsavimo rezultatus. Balsavimo biuletenius, remdamasi Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimais, turi parengti bendrovė ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki visuotinio akcininkų susirinkimo išsiųsti juos to pareikalavusiems akcininkams registruotu laišku ar įteikti juos asmeniškai pasirašytinai. Pažymėtina, kad jeigu bendrasis balsavimo biuletenis neatitinka Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų arba užpildytas taip, jog atskiru klausimu neįmanoma nustatyti akcininko valios, laikoma, kad akcininkas šiuo klausimu iš anksto nebalsavo.
Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, jeigu Akcinių bendrovių įstatymas ar bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenumato kvalifikuotos daugumos bendrovės metinės finansinės atskaitomybės ir bendrovės veiklos ataskaitos tvirtinimui. Todėl jeigu bendrovės įstatuose nenumatyta kitaip, sprendimai dėl metinės finansinės atskaitomybės bei bendrovės veiklos ataskaitos tvirtinimo priimami balsų „už“ dauguma. Tačiau sprendimas dėl pelno (nuostolių) paskirstymo turi būti priimamas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų (jeigu įstatuose nenumatyta didesnė nei 2/3 kvalifikuota balsų dauguma).
Visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų fiksavimas
Visuotiniai akcininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokole nurodoma: susirinkimo vieta ir laikas, akcininkų skaičius, kvorumo buvimas, balsavimo rezultatai ir priimti sprendimai. Nors įstatymas nereikalauja protokole fiksuoti visos susirinkimo eigos, tačiau bendrovėse, kur akcininkų skaičius yra didelis, patartina užprotokoluoti visą informaciją, pateiktą susirinkimo metu – klausimus, atsakymus, išsakytas nuomones, pasiūlymus ir pan. Tomet iškilus ginčui, protokole esanti informacija taptų įrodymu konstatuojant vienokias ar kitokias aplinkybes, buvusias susirinkimo metu. Siekiant užfiksuoti kuo tikslesnę informaciją, visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti daromi garso ar vaizdo įrašai. Apie techninių priemonių naudojimą būtina pranešti susirinkimo pradžioje ir šį faktą užprotokoluoti. Protokolas gali būti nerašomas, kai priimtus sprendimus pasirašo visi bendrovės akcininkai, taip pat kai bendrovėje yra vienas akcininkas.
Protokolą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, kartu gali pasirašyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioti asmenys. Kai susirinkimo sekretorius nerenkamas, protokolą pasirašo susirinkimo pirmininkas. Kai visi dalyvaujantys susirinkime akcininkai balsavo raštu, protokolą pagal gautus balsus surašo ir pasirašo bendrovės vadovas.
Svarbu nepamiršti, kad protokolas turi būti surašytas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Taigi nėra reikalaujama, kad susirinkimas būtų protokoluojamas tuo metu, kai jis vyksta. Visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavę asmenys turi teisę susipažinti su protokolu per 3 dienas nuo susipažinimo su juo momento, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, raštu pateikti savo pastabas ar nuomonę dėl protokole išdėstytų faktų ir protokolo surašymo. Prie protokolo turi būti pridedama: visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavusių akcininkų registravimo sąrašas; įgaliojimai ir kiti dokumentai, patvirtinantys asmenų teisę balsuoti; iš anksto raštu balsavusių akcininkų bendrieji balsavimo biuleteniai; dokumentai, įrodantys, kad akcininkai buvo informuoti apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (įskaitant akcininkų raštiškus sutikimus, kai susirinkimas šaukiamas nesilaikant Akcinių bendrovių įstatyme nustatyto pranešimo termino); pastabos dėl protokolo ir protokolą pasirašiusių asmenų išvada dėl šių pastabų.
Atsakomybė už įstatymo pažeidimus
Kaip jau minėta, bendrovės metinė finansinė atskaitomybė kartu su bendrovės veiklos ataskaita ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktos juridinių asmenų registro tvarkytojui. Laiku nepateikus informacijos juridinių asmenų registro tvarkytojui ar pateikus klaidingą informaciją, bendrovės vadovas gali būti nubaustas nuo 100 iki 5000 litų dydžio bauda.
Bendrovės vadovai administracine tvarka atsako už visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams nepateikimą bei kitus įstatuose numatytų neturtinių teisių pažeidimus, akcininkų turtinių teisių pažeidimus (įskaitant pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą per nustatytus terminus). Už šiuos pažeidimus gresia bauda nuo 2000 iki 10 000 litų. Už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už nurodytus pažeidimus, gali būti skiriama bauda net iki 50 000 Lt.
---------------------------------------------------------
Advokatė Radvilė Balčikonienė
Advokatų kontora „Foigt ir partneriai / Regija Borenius“
Žurnalas "Juristas" 2006 m. Nr.3
