2008-12-03 16:20:40
Kinijos ekonomika auga stulbinamais tempais. Šios valstybės suklestėjimas iki šiol pagal ekonomikos rodiklius pirmaujančiai JAV sukėlė šoką. Dvi didžiosios valstybės varžosi dėl darbo vietų, rinkos, išteklių ir pasaulinio viešpatavimo. Tačiau raidos tendencijos rodo, kad JAV išgyvena paskutinius pirmavimo metus – po kelių dešimtmečių Kinijos ekonomika turėtų pralenkti Ameriką.
Kinijos įsiviešpatavimas – tik laiko klausimas
Suirus Sovietų Sąjungai atrodė, kad JAV viešpatavimas pasaulyje užtikrintas ilgam, o dabar atsiranda naujas daug pavojingesnis varžovas, grasinantis Vakarus nugalėti jų pačių ginklu – ekonomika.
Jau 25 metus Kinijos ekonomika kasmet išauga vidutiniškai 9 proc. Dauguma užsienio ekspertų mano, kad tik laiko klausimas, kada Kinijos ekonomika aplenks Amerikos. Kai kurie užsienio ekonomistai teigia manantys, kad tai įvyks jau po dvidešimt metų, atsargesni kalba apie 40 metų perspektyvą, tačiau tik mažuma šią viziją laiko neįtikėtina.
„Atsižvelgdamas į visas Kinijos ekonomikos augimo tendencijas, manau, kad ši šalis JAV lygį pasieks jau greit. Apie vienerių dvejų metų perspektyvą nė kalbos negali būti. Tačiau esu tikras, kad tai įvyks maždaug po dešimtmečio arba dviejų“, – prognozavo SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Viena pagrindinių Kinijos ekonomikos augimo priežasčių – padidėjusi vidinė prekių paklausa. Smarkiai išaugo ir eksportas. Šiuo metu vienas pagrindinių valdžios tikslų ir uždavinių – visomis priemonėmis stengtis išlaikyti stabilų augimą. Todėl imtasi tam tikrų investicijas stabilizuojančių priemonių, siekiant išvengti panašios situacijos į Azijos 1997–1998 m. finansinę krizę. Tąkart trumpalaikės investicijos sukėlė didelį augimo bumą, o susvyravus ekonominei padėčiai ir staiga joms pasitraukus, Azijos šalių ekonomikai buvo suduotas skaudus smūgis.
Siekiama kontroliuoti investicijas
Kinijos klestėjimas įrodo, kad laisvoji prekyba, priešingai nei teigia ekonomikos teorijos, nėra naudinga visiems dalyviams. Kvapą gniaužiančiu greičiu Kinija tapo pasaulio fabriku, kuriame dabar gaminama du trečdaliai visų DVD grotuvų ar kitų elektronikos prietaisų. Ką jau kalbėti apie tekstilės gaminius ar žaislus.
„Kinijos ekonomikos augimas pagrįstas konkurencingumu. Darbo sąnaudos šioje šalyje palyginti mažos, o našumas – didelis. Nors europiečiai ir amerikiečiai vis dar gamina geresnės kokybės prekes nei Kinija, pastarosios šalies gaminiai turi savą vartotojų segmentą“, – padėtį aiškino G. Nausėda.
Analitiko teigimu, prie spartaus Kinijos ekonomikos augimo prisidėjo ir sparčiai didėjančios užsienio investicijos: „Tai ypač būdinga laisvosios ekonomikos miestuose. Tačiau, palyginti su kitais veiksniais, užsienio investicijos augančiai ekonomikai – tik lašas jūroje“.
Kinijoje sparčiai didėja pramonės gamybos pajėgumai, dėl to sulaukiama užsienio investicijų, steigiama daug užsienio šalių įmonių.
Pinigų pasiūlos augimas per pastarąjį pusmetį dėl griežtesnės monetarinės politikos (ja siekiama kontroliuoti investicijas) šiek tiek sumažėjo. Tačiau ši pasiūla vis dar išlieka didelė. Kinija naudoja fiksuotos valiutos sistemą – šalies valiuta juanis susieta su JAV doleriu.
Dar viena svarbi Kinijos sėkmingos ekonomikos augimo priežastis – investicijos į infrastruktūrą (kelius, geležinkelius, uostus, nuotolinius ryšius). Dėl daugybės naujų infrastruktūros plėtojimo projektų užsienio įmonėms itin pelninga investuoti į metro, vandens tiekimo ir valymo įrenginių sritis.
Pastaruosius kelerius metus investicijų į infrastruktūrą augimas siekia beveik 20 proc. Jas sudaro nesunkiai pritraukiamas užsienio kapitalas. Investicijos į infrastruktūrą laikomos saugiomis, nes jos remiamos valstybės. Tačiau pati vyriausybė iš įvairių fondų, bankų skolinasi lėšas ir jas investuoja, tokiu būdu kompensuodama užsienio kompanijų pelno reinvestavimo trūkumą.
Nuo kiniškų prekių ginamasi muitais
Dabar Kinija nebenori tenkintis pigios kalvės vaidmeniu. Taikydama Vakarų technologijas, ji pati nori užkariauti pasaulio rinką. Partijos strategų stalčiuose guli smulkios nacionalinės pramonės kūrimo direktyvos. Pekino valdininkai nuolat tikslina ekspansijos detales. Prieš metus Prekybos ir Užsienio reikalų ministerijos net išleido Kinijos užsienio investicijų katalogą: planuotojai jame pedantiškai išvardija beveik 70 šalių ir regionų, į kuriuos turi veržtis Kinija. Firmos, pagal šiuos reikalavimus investuojančios užsienyje, pirmos gauna reikiamus leidimus ir gali tikėtis dosnios valstybės bankų paramos.
JAV prekybos su Kinija deficitas nuo 2001 m., Kinijai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją, išaugo beveik dvigubai – iki 162 mlrd. dolerių. Šiais metais jis turėtų padidėti iki 200 mlrd. dolerių. Niekad anksčiau žmonijos istorijoje nebuvo didesnio dviejų valstybių prekybos deficito.
Kadangi amerikiečiai beveik netaupo ir dėl to suvartoja daug daugiau nei pagamina, jiems nuolat reikia naujų kreditų; pirmiausia jie gaunami Pekine. Kadangi juanis tvirtai susietas su doleriu 10 metų dirbtinai nuvertinamas, Kinijos eksporto prekės tapo dar pigesnės, o amerikiečių importas – brangesnis. Kinų turimos didžiulės dolerių atsargos išlaiko stabilią Amerikos valiutą, todėl po Rugsėjo 11-osios JAV emisijos bankas galėjo rekordiškai sumažinti palūkanas ir taip apsaugoti valstybę nuo recesijos.
Ir atvirkščiai, entuziastingas amerikiečių pirkimas užtikrina nuolatinį Kinijos ekonomikos augimą. Tai padeda komunistų vyriausybei likti valdžioje. JAV pateko į užburtą ratą: nebegaminant prekių, negalima jomis prekiauti, o jei nėra kuo prekiauti, deficito nesumažinsi. Todėl Kongrese ryškėja antikiniškos nuotaikos, respublikonai ir demokratai rengė drastiškų muitų kiniškoms prekėms įvedimo projektą.
Tiesa, bręstančiam prekybos karui kelias kol kas buvo užkirstas. Be to, Pekino centrinis bankas pirmą kartą parodė gerą valią – juanio kursas buvo padidintas 2,1 proc. Dauguma JAV ekspertų mano, kad norint kontroliuoti prekybos deficitą juanio kursą būtina padidinti iki 40 proc.
Palanki verslui plėtoti šalis
Prisiminkime 2003 m., kai dėl valstybinių įmonių reformų bei restruktūrizavimo Kinijoje nedarbo lygis miestuose buvo išaugęs iki 4,3 proc. Vyriausybei teko suskubti imtis įvairių priemonių: darbininkų kvalifikacijos kėlimo programų, privataus kapitalo plėtros skatinimo. Per artimiausius kelerius metus tikimasi nedarbo lygį išlaikyti žemesnį nei 5 proc. Dėl šios priežasties 2004 m. buvo įsteigti maždaug 9 milijonai naujų darbo vietų. Tačiau neurbanizuotuose kaimo vietovėse nedarbo lygis buvo kur kas aukštesnis.
Kinijoje dėl pigios darbo jėgos ir mažų išlaidų itin palankios sąlygos gamybos veiklai. Paprastam darbininkui Kinijos gamykloje mokama nuo 50 centų iki 1 JAV dolerio už valandą (vidurkis – 0,86 dolerio). Palyginkime: Meksikoje už valandą mokama 2–2,5, JAV – nuo 8,5 iki 20 dolerių ir daugiau.
Nenuostabu, kodėl į Kiniją gamyklas perkėlė daugelis užsienio valstybių. Pagaminama produkcija dažniausiai eksportuojama arba reeksportuojama. Gamyklos steigiamos Kinijos specialiosiose ekonominėse zonose (SEZ), kurios labiausiai išvystytos pietryčių šalies dalyje.
Užsienio kapitalas SEZ gauna išskirtinai palankias sąlygas verslui plėtoti: pelno mokestis sumažintas pusiau (iki 15 proc.).
Tarptautinės finansų korporacijos (IFC) atliktame tyrime „Verslas 2004 metais“ analizuojamos 133 pasaulio valstybėse esančios verslo sąlygos (teisės aktai, veiklos reguliavimas, kredito sąlygos ir kt.). Kinija vertinama kaip palanki aplinka verslui. Šiame tyrime teigiama, kad Kinijoje mažos verslo pradėjimo išlaidos, sudarančios tik 14 proc. nuo pajamų lygio vienam gyventojui. O bendras Rytų Azijos vidurkis – net 56,8 proc. Pabrėžiama, kad pradėti verslą Kinijoje užtrunka maždaug 46 dienas, t. y. 20 dienų mažiau nei Rytų Azijos vidurkis.
Kaimynai įpareigojami sutartimis
Kinijos ir JAV ekonominių santykių perspektyva gana niūri. Tačiau Amerikos Vakarų pakrantės horizonte išnyra kitas konfliktų potencialas – karinėje ir užsienio politikos srityje. Galima milžinų kovos veiksmų arena – Ramusis vandenynas.
Pekinas taip bando atsikovoti istorinę įtakos sritį Azijoje, diplomatiškai išnaudodamas milžiniškos rinkos galimybes Azijos valstybėse: iki 2010 m. su Pietryčių Azijos asociacijos šalimis jis ketina įkurti laisvosios prekybos zoną, apimsiančią du milijardus žmonių. Tai būtų didžiausias ekonomikos blokas pasaulyje.
Be to, Pekinas kaimynus įpareigoja dvišalėmis sutartimis. Ir JAV sąjungininkės Japonija bei Pietų Korėja patenka į vis didesnę ekonominę priklausomybę nuo didžiojo kaimyno. Net Taivanas, komunistų niekinamas kaip atskalūnė provincija, ekonomiškai vis labiau suauga su žemynu.
Kinija vis labiau tampa vadovaujančia Azijos valstybe, o pasaulio valstybės prisitaiko prie naujų santykių. Pirmiausia JAV koncernai uoliai stengiasi nesugadinti santykių su naująja supervalstybe. Pavyzdžiui, programinės įrangos milžinas „Microsoft“ iš savo interneto svetainės Kinijoje pagal tenykščius įstatymus išėmė paieškos žodžius, smerkiamus komunistų. Du iš nepageidaujamų žodžių yra „demokratija“ ir „žmogaus teisės“.
_________________________________________________
Informacijos šaltinis: "Verslo labirintas"
