2008-09-15 10:41:04
Profesinės rizikos tyrimas ir vertinimas įmonėse atliekamas jau treti metai. Iki kiekvienų metų vasario 15 dienos visose įmonėse turi būti parengtas Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasas. Apie darbdavių sąmoningumą, vertinant darbuotojų darbo sąlygas, Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą ir profesines ligas „Vadovo pasaulio“ žurnalistė Rasa Masytė kalbasi su Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro Profesinės rizikos vertinimo skyriaus vedėja Diana TRINKŪNIENE.
„Profesinė rizika“ – gana naujas terminas. Kokie veiksniai tiriami įmonėse nustatant profesinę riziką?
„Profesinės rizikos vertinimo nuostatai“ įsigaliojo nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Profesinė rizika – pavojaus sveikatai arba gyvybei galimybė dėl kenksmingo ar pavojingo darbo aplinkos veiksnio ar veiksnių poveikio. Profesinės rizikos vertinimas – esamų ar galimų rizikos veiksnių poveikio vertinimas, kurio metu identifikuojama esama ar galima rizika, atliekami rizikos tyrimai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo.
Profesinės rizikos veiksniai skirstomi į cheminius, fizikinius, biologinius, ergonominius, psichosocialinius ir fizinius. Profesinės rizikos tyrimas – tai šių veiksnių faktinių dydžių, jų poveikio trukmės ir priežasčių nustatymas.
Ar darbdaviai atlieka šiuos tyrimus sąmoningai, ar tai vertina kaip prievartinį mechanizmą?
Tai nėra naujas dalykas – anksčiau buvo atliekamas darbo vietų higieninis įvertinimas. Dabar darbdaviui suteikta didesnė pasirinkimo laisvė. Tačiau ir visa atsakomybė tenka jam. Ištirti profesinę riziką darbo vietose darbdavį įpareigoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (XVIII skyrius) ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (25 str.).
Be to, iki kiekvienų metų vasario 15 dienos visose įmonėse turi būti parengtas spausdintinis Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso (toliau – pasas) variantas. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą pildo visos įmonės, įstaigos, organizacijos pagal profesinės rizikos vertinimo ir nustatymo įmonėje duomenis. Pasas – tai duomenų suvestinė, pagal kurią darbdavys ir Valstybinė darbo inspekcija gali gauti visus duomenis, reikalingus įvertinti darbuotojų saugos ir sveikatos būklę.
Tam, kad jis būtų užpildytas, būtina atlikti profesinės rizikos vertinimą. Profesinės rizikos veiksnių tyrimui darbdavys turi teisę pasirinkti akredituotą ar atestuotą laboratoriją. Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimų centro (NVSTC) laboratorijos yra akredituotos Vokietijos akreditavimo biuro. Profesinės rizikos vertinimą atlieka licencijuoti NVSTC ekspertai.
Kokia šių tyrimų nauda įmonei? Ar tai nėra vien varnelės popieriuje padėjimas?
Darbdavys, ištyręs profesinę riziką, gauna informaciją, ar jo įmonėje darbuotojų darbo sąlygos saugios ir sveikatai nekenksmingos. Profesinės rizikos tyrimas yra profesinių ligų profilaktikos pagrindas.
Jeigu darbo vietoje tam tikri profesinės rizikos veiksniai neatitinka galiojančių teisės aktų, siūlome, ką galima pakeisti, kaip pagerinti darbo sąlygas. Lengviausia iš fizikinių veiksnių įmonėse yra sutvarkyti apšvietimą. Triukšmui sumažinti reikia daugiau pastangų. Tai gana sudėtinga, nes būtinos didesnės investicijos. Veiksmingiausia triukšmą izoliuoti pačiame šaltinyje. Jei tai neįmanoma, naudojama triukšmą mažinanti apdaila. Paskutinė ir pigiausia triukšmo mažinimo priemonė yra asmens apsaugos priemonės, kai darbuotojui rekomenduojamos ausinės, kurios dažnai būna nepatogios ir dėl to nenaudojamos.
Gal medikai labiau rūpinasi darbo aplinka?
Per praėjusius 2005 m. NVSTC profesinę riziką ištyrė 7 medicinos įstaigose. Anksčiau, atliekant darbo vietų higieninį įvertinimą, medikai buvo gerokai aktyvesni ir atidesni savo sveikatai. Medikams ypač turi rūpėti profesinė rizika, nes ligoninėse ir poliklinikose darbuotojai yra veikiami daugelio profesinės rizikos veiksnių. Prasidėjus medikų migracijai, gydytojų ir slaugytojų nebeužtenka, tad likusiesiems krūviai dar padidėja ir darbuotojų darbo sąlygos nuo to tikrai nepagerėja.
Profesinės rizikos tyrimai turėtų užkirsti kelią ir profesinėms ligoms. Ar praėjusiais metais jų sumažėjo?
Profesinės rizikos tyrimas ir vertinimas išties yra pagrindinė profesinių ligų prevencijos priemonė. Jis reikalingas ne tik tam, kad darbuotojas saugiai dirbtų, bet ir tam, kad ateityje jis nesusirgtų profesine liga.
Profesinės ligos galbūt lengvėja, struktūra keičiasi, tačiau jų nemažėja. 2004 m. šių ligų statistika rodo akivaizdžią vyrų nenaudą – net 88,9 proc. vyrų ir 11,1 proc. moterų nustatyta profesinių ligų. Iš viso jų užregistruota 939 (556 žmonėms) – tai 131 profesine liga ir 73 asmenimis daugiau nei 2003 metais.
Kaip keičiasi profesinių ligų struktūra ir sergamumas Lietuvos regionuose?
Lyginant 2004 m. su ankstesniais, labai padaugėjo ausų ligų (37,1 proc.), jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos (29,9 proc.) bei nervų sistemos ligų (14,2 proc.). Sumažėjo vibracinės ligos atvejų; prieš penkerius metus ši liga buvo pirmoje vietoje, o pernai liko ketvirtoje. Ši struktūra daugiau atspindi vyrų ligas. Moterims būdingiausios jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos (55 proc.), taip pat nervų sistemos ligos (16 proc.), ausies ligos (14 proc.). Dauguma profesinių ligų tenka stipriajai lyčiai.
Pagal ekonominės veiklos rūšis daugiausia profesinių ligų buvo diagnozuota žemės ūkyje (27,6 proc.), statybose (23,9 proc.), sausumos transporte (8,4 proc.). Analogiškai ir pagal profesijas „pirmauja“ vairuotojai bei kilnojamųjų įrenginių operatoriai (traktorininkai, krovininių automobilių, buldozerių vairuotojai, kitos technikos mašinistai).
Jaučiamas ir teritorinis profesinių ligų migravimas: pernai daugiausiai profesinių ligų užfiksuota Šiaulių (25 proc.), Kauno (17,4 proc.), Panevėžio (14,2 proc.) apskrityse. Sumažėjo profesinių susirgimų Vilniaus, Marijampolės ir Utenos apskrityse.
Profesines ligas lemiantys veiksniai taip pat kinta? Kokie jų yra dažniausi?
Daugiausia profesinių ligų sukelia fizikiniai (83,7 proc.) ir įtampos veiksniai (11,3 proc.). Vyrų darbinėje aplinkoje vyrauja triukšmas ir vibracija, moterų – įtampos veiksniai. Pavyzdžiui, siuvėjos skundžiasi vadinamąja „siuvėjų kupra“: dirbama nuolat pasilenkus ir dėl to skauda pečių juostą. Monotoniškas darbas prie konvejerio taip pat gali sukelti profesinę ligą.
Daugiausia (56,7 proc.) profesinių ligų nustatyta 55–64 metų asmenims, turintiems 30–39 metų darbo stažą. Tačiau negalima teigti, kad žmogus ir po 5–10 metų nesusirgs profesine liga.
Dirbančiuosius su žemės ūkio technika veikia sveikatai kenksmingi veiksniai: triukšmas, vibracija, fiksuota darbo poza, nepalankios oro sąlygos. Įtakos turi ir tai, kad dažniausiai dirbama su pasenusia, be techninių apžiūrų technika, kurioje triukšmo ir vibracijos lygiai viršija higienos normose nurodytus dydžius.
Žemės ūkyje profesinė rizika išties akivaizdi. Kokia ji šiuolaikiškuose biuruose ir kas tiriama kompiuterizuotose darbo vietose?
Naujos statybos biurus vadiname netgi atskiru terminu – „nesveikų pastatų sindromas“. Juose vyrauja stiklas, plastikas, aliuminis ir nevarstomi langai. Neretai nustatoma, kad daugelyje tokių pastatų yra per sausas oras. Optimalus oro santykinis drėgnumas turėtų būti 40–60 proc., tačiau, tiriant darbo vietas, neretai randame ir mažesnį drėgnumą, nei nustatyta žemiausia leistina vertė, t. y. mažiau nei 30 proc. Tokiose patalpose būtini drėkintuvai, bet daugelis darbdavių neatsižvelgia į rekomendacijas. Dirbant tokioje aplinkoje darbuotojų oda sausėja, peršti ir ašaroja akys. Be šiluminės aplinkos parametrų, biuruose, kompiuterizuotuose darbo vietose, tiriamas darbo aplinkos oro užterštumas cheminėmis medžiagomis, matuojami apšvietos ir elektromagnetinių laukų lygiai.
Žurnalas "Vadovas ir pasaulis"