• Civilinė teisė
• Ekonomika
• Mokesčiai
• Pardavimai
• Savaitraštis "Buhalterija"
• Teisė
• Įvairūs
• Įmonių veikla
• Verslo pradžia
• Žurnalas "Biuro administravimas"
• Žurnalas "Vadovas ir pasaulis"
• Alegorijos
• Asmeninis tobulėjimas
• Baudžiamoji teisė
• Darbas
• Leidinys "Laisvoji rinka"
• Nekilnojamas turtas
• Rinkodara
• Skolų ir finansų valdymas
• Vadyba
• Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga"
• Žurnalas "Juristas"
• Administracinė teisė

• Skolos isieskojimas is fizinio asmens
• Servitutų registravimas RC
• Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
• motinystes atostogu pabaiga
• Palikimas ir paveldėjimas
• palikimas be testamento
• advokatai
• TESTAMENTAS
• noreciau tuoktis su muzulmonu
• Alimentai, alimentų dydis

PradžiaŽurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga"2009 M. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RENGIMO YPATUMAI

Kaip niekad gausi šių metų mokesčių reglamentų kaita į antrą planą nustūmė visų kitų teisės aktų pakeitimus. Gali atrodyti, kad jie per praėjusius metus beveik nesikeitė. Tačiau taip nėra. Sudarius visų apskaitos, darbo teisės ir kitų įmonių veiklos reglamentų naujovių sąrašą, jis užimtų kelis puslapius. Straipsnyje aptarsime 2009 m. finansinių ataskaitų rengimo ypatumus, atsižvelgdami į reglamentų naujoves.

Trumpa apskaitos reglamentų kaitos statistika tokia: įsigaliojo naujas 31-asis verslo apskaitos standartas (VAS) „Atlygis darbuotojams" ir dviejų standartų naujos redakcijos (12 VAS „Ilgalaikis materialusis turtas" ir 30 VAS „Susiję asmenys"), dar keli standartai buvo pakoreguoti. Trumpai aptarsime kiekvieno šių reglamentų pakeitimų įtaką 2009 m. finansinėms ataskaitoms.

31 VAS „Atlygis darbuotojams"

Atlygiu darbuotojui, kaip teigiama 31 VAS pateiktame apibrėžime, laikomas „bet koks atlygis įmonės darbuotojui už atliktą darbą". Todėl pagal šio standarto nuostatas turėtume apskaityti ne tik darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, bet ir kitas jam prilygintas išmokas bei darbo įstatymuose nustatytas išmokas. Tai būtų pats darbo užmokestis (pinigine ir nepinigine forma) ir visi nuo jo apskaičiuojami mokesčiai, atostoginiai, premijos, darbdavio mokamos ligos ir kitos pašalpos, priemokos už viršvalandžius, kenksmingas darbo sąlygas, dienpinigiai, išeitinės išmokos, darbuotojams nemokamai duodamos prekės ar paslaugos ir kt.

31 VAS sukonkretino vieno iš pagrindinių bendrųjų apskaitos principų - kaupimo principo - taikymą apskaitant įvairiomis formomis gaunamą atlygį. Kaupimo principas nurodo, kad patirtos išlaidos turi būti pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kad jos uždirba pajamų. Išlaidos, kurių neįmanoma tiesiogiai susieti su uždirbtomis konkrečiomis pajamomis ir kurios ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais neduos pajamų, taip pat iš karto pripažįstamos sąnaudomis.

                      Pagrindinės atlygio formos - darbo sutartyje numatyto darbo užmokesčio - atžvilgiu naujame standarte jokių naujovių nėra. Atlyginimą pripažįstame to mėnesio, kurį faktiškai buvo atlikti darbai ir už kurį mokamas minėtas atlygis, sąnaudomis, nesvarbu, ar atlygis mokamas pinigais ar kitu turtu (paslaugomis).

Naujovių turėtų atsirasti toms įmonėms, kurios iki šiol atostoginių sąnaudas pripažindavo jų apskaičiavimo momentu. Standarte aiškiai pasakyta, kad atostoginių sąnaudos turi būti pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kada atliekamas darbas, suteikiantis teisę į atostogas ir kartu - į atostoginius, bet ne tada, kai darbuotojas gauna šią išmoką eidamas atostogauti. Toks reikalavimas egzistavo visą laiką. Jis kyla iš minėto kaupimo principo. Tačiau iki šiol nė viename VAS tai nebuvo aiškiai pasakyta.

Sudarydami kaupimus atostoginiams, į jų sumą turėtume įskaičiuoti ne tik patį darbo užmokestį, bet ir socialinio draudimo įmokas. Kaupimai įmokoms į Garantinį fondą dažniausiai nesudaromi dėl sumų nereikšmingumo. Pažymėtina, kad pagal Pelno mokesčio įstatymą kaupimų atostoginiams sumas jų apskaičiavimo metu galima priskirti leidžiamiems atskaitymams, jeigu šie kaupimai apskaičiuojami kiekvienam darbuotojui atskirai. Pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais kaupimų socialinio draudimo įmokoms sąnaudos bus priskirtos leidžiamiems atskaitymams tą mokestinį laikotarpį, kada darbuotojui faktiškai bus išmokėti atostoginiai.

                      Įmonėms, kurios iki šiol nesudarinėjo atostoginių kaupimų ir nuo 2009 m. nuspręs tai daryti, šis pakeitimas laikytinas apskaitos politikos keitimu. Sudarant atostoginių kaupimus nepanaudotoms atostogoms, taikomas retrospektyvinis būdas.

Kitas galima naujovė - premijų apskaita. Jeigu premijų skyrimo tvarka įmonėje nenustatyta ir jos skiriamos atsitiktinai, kaip papildomas skatinimas už iniciatyvą, gerą darbą ar jubiliejaus proga, tokios premijos turi būti pripažįstamos sąnaudomis atitinkamu vadovo įsakymu. Jeigu premijos yra skiriamos už gerus tam tikro laikotarpio veiklos rezultatus, jos turėtų būti pripažintos to ataskaitinio laikotarpio, už kurio veiklos rezultatus skiriamos, sąnaudomis. Ši taisyklė ypač svarbi vadinamosioms metinėms premijoms, kurios skiriamos už metų rezultatus. Jų suma nustatoma jau pasibaigus metams, todėl jos dažnai pripažįstamos jau naujo ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Tačiau 31 VAS 23 punktas skelbia, kad „įmonė turi pripažinti premijų ar kitų priedų ir priemokų sąnaudas ir įsipareigojimą, jei ji turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą skirti tokį atlygį darbuotojui ir gali šį įsipareigojimą patikimai įvertinti".

Teisiniu įsipareigojimu ar neatšaukiamu pasižadėjimu vadinamos darbo ar kolektyvinių sutarčių nuostatos, taip pat darbuotojų premijavimo tvarka ir net įmonės tradicija (vadinamasis tryliktasis atlyginimas), leidžianti tikėtis tam tikrų papildomų išmokų metams pasibaigus. Dar viena premijų sąnaudoms pripažinti reikalinga sąlyga - galimybė iki finansinių ataskaitų parengimo momento patikimai įvertinti tų premijų sumą. Jeigu skiriamas premijas patvirtinančiuose dokumentuose (pavyzdžiui, vadovo įsakyme) nurodyta, kad premijos skiriamos už praeitų metų rezultatus, teisingiausia tokias premijas pripažinti praeitų metų sąnaudomis. Tačiau kartais su metų rezultatais nesiejamas sausio-kovo mėnesiais paskirtas premijas taip pat teisingiau pripažinti praėjusio laikotarpio sąnaudomis.

Tarkime, 2010 metų kovo 3 d. įmonės vadovo įsakymu kai kuriems darbuotojams paskirtos premijos. 2009 m. finansinių ataskaitų rinkinys dar nesudarytas. Sprendimas, kurių metų sąnaudoms reikia priskirti šią sumą, priklauso nuo to, ar 2009 m. gruodžio 31 d. egzistavo teisinis įsipareigojimas arba neatšaukiamas pasižadėjimas skirti tokią premiją. Jeigu šioje įmonėje įprasta kiekvieno ketvirčio, pusmečio, metų ar kito tarpinio laikotarpio pabaigoje paskatinti geriausiai dirbusius darbuotojus, tuomet šią kovo mėnesį paskirtą premiją turėtume įskaičiuoti į praėjusio laikotarpio sąnaudas. Analogiškai turėtume elgtis, jeigu tokių premijų skyrimas būtų numatytas kokiuose nors įmonės veiklos dokumentuose. Faktas, kad gruodžio 31 d. dar nežinoma premijų suma, nesvarbus. Užtenka, jeigu premijų sumą galima patikimai įvertinti iki metinių finansinių ataskaitų sudarymo. Ši sąlyga tenkinama, jeigu premijos paskiriamos iki finansinių ataskaitų sudarymo dienos. Kovo 3 d. paskirtą premiją turėtume priskirti jau naujo ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms tuomet, jeigu šios premijos skyrimo priežasties negalima aiškiai susieti su paskatintų darbuotojų 2009 metų darbo rezultatais.

Naujovės galimos ir įmokų pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis apskaitoje. Kadangi apskaičiuojant pelno mokestį, nesvarbu kokia draudimo rūšis, visos draudimo įmokos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams (nebent būtų draudžiamas ne įmonės darbuotojas), sudariusieji investicinio gyvybės draudimo sutartis dažnai įmokas pagal jas finansinėje apskaitoje taip pat iš karto pripažindavo sąnaudomis. Tačiau jų apskaita priklauso nuo to, kas pagal šias sutartis yra naudos gavėjas.

Jeigu naudos gavėjas yra darbuotojas, tai įmonės sumokėtos sumos ir finansinėje apskaitoje iš karto pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis. Jei naudos gavėjas yra darbdavys, ataskaitinio laikotarpio sąnaudoms turėtume priskirti ne visas sumokėtas įmokas.

Investicinio gyvybės draudimo ypatumas tas, kad jis apima du skirtingus sandorius - asmens gyvybės (kartais ir sveikatos) draudimą ir investavimą. Todėl ir draudimo įmokos susideda iš kelių elementų: rizikos draudimo mokesčio, administracinių mokesčių ir investuojamos dalies. Įmokos dalis, skirta rizikos draudimo ir sutarties administravimo mokesčiams, laikoma ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis, o investuoti skirta įmokos dalis - finansiniu turtu. Šių investicijų grąža laikytina ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis. Tokia apskaitos tvarka nėra nauja, ji išplaukia iš 18 VAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai" nuostatų. 31 VAS tai tik sukonkretino.

Įmonės, kurios iki šiol investicinio gyvybės draudimo sutarčių įmokas apskaitė kitaip ir dabar pereis prie finansinio turto formavimo, šį pakeitimą turėtų laikyti apskaitos politikos keitimu. Finansinėse ataskaitose tai rodoma retrospektyviniu būdu. Tai reiškia, kad iš ankstesniųjų metų įmokų reikėtų išskirti investavimui skirtą dalį ir ją perkelti į ilgalaikio finansinio turto straipsnius. Dėl to padidės praeitų laikotarpių nepaskirstytasis pelnas. Be to, reikės pripažinti investavimo rezultatą. Jo suma bus koreguojamos atitinkamų ankstesniųjų laikotarpių nepaskirstytojo pelno (nuostolių) sąskaitos.

12 VAS „Ilgalaikis materialusis turtas"

Nuo 2009 m. įsigaliojo nauja 12 VAS redakcija. Vienas svarbesnių pakeitimų, galinčių padaryti įtaką kai kurių įmonių finansinių ataskaitų duomenims, - išbrauktas sąrašas atvejų, kai nereikia skaičiuoti turto nusidėvėjimo. Kitaip tariant, nuo šiol finansinėje apskaitoje teks nudėvėti visą ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus tą, kuris dar nepradėtas eksploatuoti. Todėl nuo 2009 m. reikia pradėti skaičiuoti bibliotekų fondų, meno kūrinių, muziejų eksponatų, į kultūros vertybių registrą įtraukto ilgalaikio materialiojo turto, užkonservuoto turto nusidėvėjimą. Įmonės pačios turi nustatyti tokio turto nusidėvėjimo normatyvą. Šis pakeitimas laikytinas apskaitos politikos keitimu. Įmonės, kurios turėjo tokio turto ir iki šiol jo nenudėvėjo, dabar turės ne tik pradėti skaičiuoti jo nusidėvėjimą, bet ir taikydamos retrospektyvinį būdą nurašyti praeitiems laikotarpiams tenkančią nusidėvėjimo sumą.

Kita svarbi su finansinių ataskaitų rengimu susijusi naujovė ta, kad atsirado reikalavimas ne rečiau kaip kartą per metus (prieš metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą) peržiūrėti kiekvieno turto vieneto nusidėvėjimo apskaičiavimo metodą, turto likvidacinę vertę ir naudingo tarnavimo laiką (nusidėvėjimo normatyvą). Kadangi kiekviena atliekama apskaitos procedūra turi būti dokumentuota, tokio reikalavimo atsiradimas reiškia, kad kiekvienais metais būtina surašyti dokumentą (pavyzdžiui, aktą ar pažymą), kuriame būtų išvardyti turto objektai, kurių nusidėvėjimo realumas buvo tikrintas, ir pateikti šio tikrinimo rezultatai. Procedūra privaloma visoms įmonėms, o dokumentas yra būtinas, nesvarbu kokie tokio tikrinimo rezultatai. Aišku, jeigu įmonės finansinių ataskaitų auditas neatliekamas, niekas nepasidomės, ar procedūra atlikta.

Jei tikrinant turto būklę nustatoma, kad taikomas turto nusidėvėjimo normatyvas, nusidėvėjimo būdas arba likvidacinė vertė yra neteisingi, šie dydžiai turi būti patikslinti. Kadangi jie priskiriami apskaitinių įvertinimų kategorijai, tokie tikslinimai turėtų būti atvaizduojami perspektyviniu būdu - nekoreguojant praeitų laikotarpių duomenų.

Dar viena naujovė - patvirtinti ilgalaikiu materialiuoju turtu laikyto turto perklasifikavimo į trumpalaikį kriterijai. Kol šių kriterijų nebuvo, vienintelė sąlyga, lemianti konkretaus turto objekto priskyrimą ilgalaikiam ar trumpalaikiam, buvo planuojamas turto naudojimo laikotarpis. Jeigu koks nors iki tol ilgalaikiam materialiajam turtui priskirtas objektas tapdavo nereikalingas, jis automatiškai būdavo perklasifikuojamas į trumpalaikį, nepaisant to, kad ne visada tokį nereikalingą turtą būdavo įmanoma parduoti ar kitaip sunaudoti. Viena dažniausių sąmoningo turto perklasifikavimo jo nenurašant priežasčių - siekis išvengti ataskaitinio laikotarpio rezultatų pablogėjimo. Atsiradus turto perklasifikavimo kriterijams, trumpalaikiam turtui galėsime priskirti tik tuos iki šiol IMT laikytus objektus, kuriuos realiai įmanoma parduoti per 12 mėnesių. Jeigu naudoto IMT neįmanoma perleisti (pavyzdžiui, dėl to, kad jis sugedęs), jį reikia nurašyti į ataskaitinio laikotarpio sąnaudas. Perklasifikuotas į atsargas buvęs IMT toliau apskaitomas jo likutine verte, tačiau šiam turui, kaip ir kitoms atsargoms, taikomas reikalavimas, kad balanse jis turi būti parodytas grynąja galimo realizavimo verte, jeigu ji yra mažesnė už to turto apskaitinę vertę. Tai reiškia, kad, jeigu į atsargas perklasifikuotą turtą įmanoma parduoti tik kaip antrines žaliavas, balanse jis turi būti nukainotas iki tokių antrinių žaliavų supirkimo kainos.

Kiti 12 VAS pakeitimai svarbūs ūkinių operacijų pirminio registravimo metu (pavyzdžiui, pakeista nemokamai gauto ir išmainyto turto įsigijimo savikainos nustatymo tvarka) ir finansinių ataskaitų duomenims neturėtų daryti tiesioginio poveikio.

30 VAS „Susiję asmenys"

 Nuo 2009 m. įsigaliojo nauja 30 VAS redakcija. Šis standartas išliko privalomas tik nesutrumpintą finansinių ataskaitų variantą sudarančioms įmonėms. Esminis pasikeitimas - praplėstas jo taikymo objektas. Pagal naująją standarto redakciją artimaisiais šeimos nariais laikomi šie asmenys: sutuoktinis, asmuo, su kuriuo registruota partnerystė (toliau - sugyventinis), tėvai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai, vaikai ir vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai. Taip pat reikalaujama apie susijusius asmenis aiškinamajame rašte atskleisti daugiau informacijos.

14 VAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones"

 Svarbiausias nuo 2009 m. įsigaliojęs pakeitimas tas:investicijoms į asocijuotąsias įmones apskaityti nuosavybės metodas taikomas tik sudarant konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Jeigu asocijuotųjų įmonių finansinių ataskaitų duomenys investuotojui yra reikšmingi, leidžiama jo nekonsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte investicijas į tokias asocijuotąsias įmones rodyti nuosavybės metodu. Priminsime, kad nuostatos dėl nuosavybės metodo taikymo keitėsi jau ne vieną kartą. Pradžioje šį metodą reikalauta taikyti parodant investicijas į asocijuotąsias įmones tiek konsoliduotosiose, tiek nekonsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. Išimtis buvo numatyta tik tais atvejais, kai asocijuotųjų ar dukterinių įmonių veiklai buvo taikomi reikšmingi apribojimai. Vėliau įmonės, kurioms buvo nustatyta prievolė sudaryti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, savo nekonsoliduotosiose ataskaitose investicijas į asocijuotąsias ir dukterines įmones galėjo parodyti arba nuosavybės, arba savikainos metodu.

Įmonės, kurios iki šiol savo nekonsoliduotosiose finansinėse ataskaitose investicijas į asocijuotąsias ir dukterines įmones rodė nuosavybės metodu, 2009 metais privalės jas parodyti savikainos metodu. Tai laikoma apskaitos politikos keitimu. Ankstesniais metais pripažintus vertės pokyčius, atsižvelgiant į asocijuotųjų ar dukterinių įmonių veiklos rezultatus, dabar teks nurašyti taikant retrospektyvinį metodą. Taip pat reikės pripažinti ankstesniais laikotarpiais gautų dividendų pajamas. 

Šiek tiek keitėsi informacijos atskleidimo aiškinamajame rašte reikalavimai. Tačiau jie svarbūs tik toms įmonėms, kurios nuspręs investicijas į asocijuotąsias įmones aiškinamajame rašte parodyti nuosavybės metodu.

15 VAS „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir investicijos į dukterines įmones"

Atsisakyta reikalavimo investicijas į dukterines įmones nekonsoliduotosiose ataskaitose parodyti nuosavybės metodu. Joms taikytinas savikainos metodas. Įmonėms, kurios taikė nuosavybės metodą, šis pakeitimas laikytinas apskaitos politikos keitimu.

Pakeistos konsoliduotųjų finansinių ataskaitų formos. Dauguma pakeitimų yra redakcinio pobūdžio. Svarbiausias - mažumos dalis, iki šiol buvusi kaip tarpinis straipsnis tarp nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, priskirta nuosavam kapitalui. Pažymėtina, kad pasaulyje nėra vieningos nuomonės, kokiai kategorijai reikėtų priskirti mažumos dalį. Paprastai ji rodoma arba kaip nuosavo kapitalo, arba kaip įsipareigojimų sudedamoji dalis, arba kaip tarpinis straipsnis tarp nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų.

Įmonėms šis pakeitimas taip pat laikytinas apskaitos politikos keitimu ir jam taikytinas retrospektyvinis būdas. Tačiau jo atvaizdavimas 2009 m. konsoliduotajame balanse žymiai paprastesnis nei, tarkime, perėjimas nuo nuosavybės metodo prie savikainos. Retrospektyvinis būdas reikš tai, kad, į naują balanso formą surašant lyginamąją informaciją (2008 m. duomenis), jie bus šiek tiek kitaip suklasifikuoti - mažumos dalis atsidurs nuosavo kapitalo sudėtyje. Pačių duomenų perskaičiuoti nereikės.

Taip pat buvo pakeistas 20 VAS „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda", tačiau tie pakeitimai yra tik redakcinio pobūdžio. Tiesą sakant, bent jau man ankstesnės formuluotės buvo aiškesnės ir teisingesnės. Pakeitimai nedaro įtakos 2009 m. finansinių ataskaitų duomenims.

Kitų reglamentų pakeitimai

Kitų reglamentų pakeitimai nedaro tiesioginės įtakos finansinių ataskaitų sudarymui ir jų duomenims. Svarbesniems pakeitimams galima priskirti LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl Ka­sos darbo organizavimo ir ka­sos operacijų atlikimo tai­syk­lių patvirtinimo" pa­kei­ti­mą: atsirado reikalavimas, kad atskaitingi asmenys turi atsiskaityti su įmonės buhalterija ne rečiau kaip kartą per mėnesį, nors tenka pripažinti, kad dauguma įmonių ir iki šiol taip ir elgdavosi. Kitas pakeitimas susijęs su elektroninių kasos aparatų naudojimu. Šiek tiek pakoreguotas sąrašas atvejų, kada šie kasos aparatai yra privalomi. Taip pat VMI vir­šininko įsakymu „Dėl Pre­kybos ir paslaugų tei­ki­mo automatų naudojimo ir įplau­kų, gautų ir šių au­to­ma­tų, apskaitos taisyklių pa­tvir­ti­nimo" (2009 03 12 Nr. VA-24) nustatyti prekybos ar paslaugų teikimo automatų įrengimo, naudojimo ir iš šių automatų gautų įplaukų apskaitos reikalavimai. Prekybos automatas naudojamas komercinę ūkinę veiklą vykdančių juridinių ar fizinių asmenų prekėms ar paslaugoms parduoti arba prekėms iš fizinių ar juridinių asmenų supirkti ir jų pardavimo įplaukoms ar supirkimo išlaidoms apskaityti (registruoti). Prekybos automatų naudotojas visas iš prekybos automatų gautas įplaukas turi užregistruoti Prekybos ar paslaugų teikimo automatų įplaukų apskaitos registre.; .

Apibendrinus 2009 m. reglamentų pakeitimus galima konstatuoti, kad su svarbesniais pakeitimais rengdamos 2009 m. finansines ataskaitas susidurs tik nedaugelis įmonių. Per šešerius verslo apskaitos standartų taikymo metus finansinių ataskaitų rengimo tvarka jau susiformavo ir kasmetiniai jos pakeitimai tampa ne tokie svarbūs. Tarkime, neseniai paskelbta 18 VAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai" nauja redakcija, kuri įsigalios nuo 2010 metų, taip pat neatneš jokių esminių permainų.

-----------------------------------------------------------------------------------------------

Auditorius

Gintautas Deveikis

UAB „Pačiolis"

Žurnalas „Apskaitos ir mokesčių apžvalga", 2009 m. nr. 12

www.paciolis.lt