• Administracinė teisė
• Baudžiamoji teisė
• Civilinė teisė
• Darbas
• Ekonomika
• Mokesčiai
• Pardavimai
• Savaitraštis "Buhalterija"
• Teisė
• Įvairūs
• Įmonių veikla
• Verslo pradžia
• Žurnalas "Biuro administravimas"
• Alegorijos
• Asmeninis tobulėjimas
• Leidinys "Laisvoji rinka"
• Nekilnojamas turtas
• Rinkodara
• Skolų ir finansų valdymas
• Vadyba
• Žurnalas "Juristas"
• Žurnalas "Apskaitos ir mokesčių apžvalga"
• Žurnalas "Vadovas ir pasaulis"

• baudos paskyrimas uz nepadarytą pažeidimą
• Dėl darbdavio pretenzijos ir reikalavimo apmokėti žalą
• del paskolu grazinimo
• Alimentai, alimentų dydis
• Dėl sąvokos "darbuotojas vaiką augina vienas" išaiškinimo
• Klaidinanti informacija ant pakuotės
• Neatlygintinas buhalterijos tvarkymas
• Mindaugas11
• VARDO IR PAVARDĖS KEITIMAS TUO PAČIU METU
• Darbndavys neatsiskaito atleides iš darbo

PradžiaŽurnalas "Vadovas ir pasaulis"2008 METŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITAS: PRIEVOLĖ AR TEISĖ?

Šių metų vasara buvo derlinga teisės aktų pakeitimų. Atsirado nemažai naujovių buhalterinės apskaitos tvarkymo ir organizavimo srityse, nauja redakcija buvo priimti Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės ir Lietuvos Respublikos audito įstatymai. Šiame straipsnyje aptarsime aktualias kiekvienam įmonės vadovui pakeistų įstatymų nuostatas, susijusias su prievole atlikti įmonės metinių finansinių ataskaitų auditą.

Teisės aktų naujovės, svarbios įmonės vadovui

Nuo 2008 metų birželio vidurio įsigaliojo Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nauja redakcija. Naujoje įstatymo redakcijoje vartojamos ir naujos sąvokos. Vietoj sąvokos „įmonės metinė finansinė atskaitomybė" dabar vartojama sąvoka „įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys". Todėl kalbant apie auditą, vartotina sąvoka „įmonės metinių finansinių ataskaitų auditas".

Dar viena naujovė, reikšminga įmonės vadovams, susijusi su prievole atlikti įmonės metinių finansinių ataskaitų auditą, yra ta, kad pagal naujos redakcijos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas, metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:

1) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus - 12 mln. litų (pagal anksčiau galiojusią įstatymo redakciją - 10 mln. Lt);

2) balanse nurodyto turto vertė - 6 mln. litų (pagal anksčiau galiojusią įstatymo redakciją - 5 mln. Lt);

3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus - 50 (šio rodiklio dydis liko nepakitęs).

Taigi, atsižvelgiant į naujus rodiklių dydžius, įmonių, kurioms metinių finansinių ataskaitų auditas yra prievolė, turėtų sumažėti.

Nuo 2008 m. liepos mėn. įsigaliojo Lietuvos Respublikos audito įstatymo nauja redakcija. Įmonės vadovui taip pat svarbu žinoti, kad pagal naujos redakcijos įstatymo nuostatas, auditorius negali atlikti tos pačios įmonės audito ilgiau kaip septynerius iš eilės finansinius metus ir, jeigu audituojama viešojo intereso įmonė, - ilgiau kaip penkerius metus iš eilės, jei kiti įstatymai nenustato ko kita. Pasibaigus nurodytam laikotarpiui, auditorius dvejus metus negali atlikti tos įmonės audito ir, jeigu audituojama įmonė yra viešojo intereso įmonė, dvejus metus negali tapti jos vadovu arba valdybos nariu.

Audito įmonės pasirinkimas

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas įmonės metinę finansinę atskaitomybę (šiame įstatyme kol kas sąvoka liko nepakeista) tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu įmonės metinės finansinės atskaitomybės auditas pagal įstatymus yra privalomas ar nurodytas įstatuose, tvirtinama tik audituota metinė finansinė atskaitomybė. Audito įmonės pasirinkimas ir atšaukimas, mokėjimo už audito paslaugas sąlygų nustatymas yra visuotinio akcininkų susirinkimo išimtinė teisė. Tačiau kad akcininkų susirinkimas galėtų tinkamai pasirinkti audito įmonę, kas nors turi surasti audito įmones, gauti informaciją, per kiek laiko bus atliktas auditas, kokie numatomo atlikti audito įkainiai ir pan. Dažniausiai šiuos klausimus sprendžia įmonės vadovas.

Audito įmonei pasirinkti reikia nemažai laiko ir parengiamųjų darbų. Kad akcininkai pasirinktų ir balsuotų už vieną audito įmonę, prieš tai didelį darbą atlieka įmonės administracija (vadovas). Taigi vadovui tenka rūpintis vienos ar kelių audito įmonių atranka iš gana daug šiuo metu veikiančių audito įmonių. Neužtenka iš įmonių sąrašo atrinkti kelias pirmąsias pasitaikiusias. Visuotinio susirinkimo metu audituotinų įmonių vadovai turėtų akcininkams pasiūlyti keletą ar keliolika audito įmonių, kad pastarieji galėtų pasirinkti tinkamiausią. Susirinkime turi būti svarstomas ir mokėjimo už auditą klausimas. Todėl iki susirinkimo būtina gauti konkrečius audito įmonių pasiūlymus, kuriuose būtų nurodyti paslaugų įkainiai, darbų atlikimo terminai ir kita bendra informacija apie audito įmonę, kuri padėtų savininkams apsispręsti. Įmonės vadovui reikia žinoti, kad audito įmonė į klausimą, kiek kainuoja metinių finansinių ataskaitų auditas, greičiausiai neatsakys tuoj pat, vien pasikalbėjus telefonu. Iki pasiūlymo pateikimo audito įmonė atlieka gan didelį darbą. Todėl dažnai ir įmonės vadovui, ir vyriausiajam buhalteriui tenka ne kartą susitikti su audito įmonių atstovais ir skirti nemažai laiko ne tik supažindinti su įmonės veikla, bet ir atsakyti į auditorių klausimus.

Renkantis audito įmonę, patartina atsižvelgti į jos dydį, audito veiklos patirtį apskritai ir patirtį audituotinos bendrovės veiklos srityje. Itin dažnai audito įmonės pasirenkamos atsižvelgiant tik į mokėtinos už audito atlikimą kainos dydį, t. y. pasirenkama ta įmonė, kuri pasiūlo atlikti auditą pigiau nei konkurentai. Tačiau verta prisiminti, kad geros kokybės paslaugos, o metinių finansinių ataskaitų auditas yra itin aukštos specialistų kvalifikacijos reikalaujantis darbas, negali kainuoti pigiai. Tai natūralu. Todėl audito darbų kaina tikrai neturėtų būti lemiamas veiksnys renkantis audito įmonę. Be to, renkantis akcininkų susirinkimui siūlytinas audito įmones, vertėtų pasitikrinti, ar jos neišbrauktos iš audito įmonių sąrašo.

Bendrovės, kurių akcininkai arba administracijos vadovai buvo nusprendę samdytis audito įmonę 2008 m. finansinių ataskaitų auditui, sušaukė akcininkų susirinkimus ir pasirinko audito įmones jau šių metų pradžioje. Pavėlavusių tai atlikti bendrovių vadovai turi galimybę pasiruošti 2009 m. finansinių ataskaitų auditui - su audito įmonę sudaryti vadinamąją sutartų procedūrų sutartį, pagal kurią auditorius dalyvaus inventorizuojant įmonės metų pabaigos atsargų likučius, atliks kitas reikiamas procedūras, pagrindžiančias balanso atsargų straipsnį.

Kuo naudinga bendrovei tokia paslauga? Nauda akivaizdi: jeigu auditorius dalyvaus inventorizuojant 2008 m. pabaigos atsargų likučius ir kitais būdais įsitikins jų realumu, atlikdamas 2009 m. metinių finansinių ataskaitų auditą jis galės pareikšti besąlyginę audito išvadą (žinoma, jei neras kitų trūkumų). Tačiau jeigu įmonėje atsargų straipsnis sudaro reikšmingą sumą ir auditorius pasamdomas jau pasibaigus atsargų likučių inventorizacijai, net jei finansinės ataskaitos teisingos, auditorius (vien dėl to, kad nedalyvavo inventorizuojant pradinius atsargų likučius) dažniausiai parengia vadinamąją sąlyginę (t. y. blogesnę) audito išvadą.

Įmonių vadovams žinotina, kad iki visuotinio akcininkų susirinkimo likus ne mažiau kaip 30 dienų, akcininkams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su bendrovės turimais dokumentais, susijusiais su susirinkimo darbotvarke. Kadangi visuotiniame akcininkų susirinkime tvirtinamos metinės finansinės ataskaitos, o auditoriaus išvada - neatsiejama finansinių ataskaitų dalis, auditoriaus darbai turės būti baigti vėliausiai iki balandžio 1 d. (kad būtų galima tenkinti akcininkų reikalavimą prieš 30 dienų susipažinti ir su atskaitomybe, ir su auditoriaus išvada). Vadinasi, derėdamiesi dėl audito užbaigimo terminų, įmonių vadovai turi atsižvelgti ir į aptartą įstatymo reikalavimą.

Įmonės vadovo ir auditoriaus santykiai audito metu

Akcinių bendrovių įstatymas nustato, kas įmonės vadovas atsako už metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei sutarties su audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar bendrovės įstatus. Be to, įmonės vadovas turi užtikrinti, kad bendrovės metinė finansinė atskaitomybė kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar nurodytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Visuotiniam akcininkų susirinkimui pasirinkus audito įmonę, įmonės vadovas turi organizuoti audito atlikimą. Audito atlikimo metu įmonės vadovas turi užtikrinti, kad auditoriui būtų pateikti visi sutartyje su audito įmone nurodytam patikrinimui reikalingi bendrovės dokumentai.

Įmonės, kurios metinės finansinės ataskaitos bus audituojamos, vadovui reikėtų žinoti, kad auditą gali atlikti tik auditorius ir tik jeigu jis yra individualios audito įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys arba dirba audito įmonėje.

Audito įmonė, atlikdama auditą, privalo:

1) sudariusi audito sutartį, paskirti auditą atliksiantį auditorių ir apie tai pranešti užsakovui;

2) audito rezultatus įforminti surašydama auditoriaus išvadą;

3) jei audito įmonė audituoja konsoliduotąsias finansines ataskaitas, privalo peržiūrėti kitų auditorių, audito įmonių, valstybių narių auditorių ir (arba) valstybių narių audito įmonių, valstybių ne narių auditorių ir (arba) valstybių ne narių audito įmonių atlikto įmonių grupei priklausančių dukterinių įmonių finansinių ataskaitų audito, susijusio su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditu, darbą ir peržiūrų rezultatus įforminti dokumentuose.

Audito įmonės atsakomybė atliekant auditą nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su audituojama įmone.

Audito įmonė turi atlyginti dėl jos kaltės įmonės-užsakovo ir (arba) trečiųjų asmenų patirtus nuostolius teisės aktų ir pasirašytos audito sutarties nustatyta tvarka.

Auditorius, atlikdamas įmonės finansinių ataskaitų auditą, turi teisę:

- gauti iš audituojamos įmonės reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas auditui atlikti ir naudotis visa sukaupta informacija;

- reikalauti iš audituojamos įmonės, kad būtų teikiami paaiškinimai, atliekami kiti būtini veiksmai, reikalingi auditui atlikti;

- reikalauti, kad audituojamos įmonės darbuotojai teiktų paaiškinimus raštu;

- reikalauti, kad audituojamoje įmonėje būtų sudarytos sąlygos atlikti auditą;

- kitos auditoriaus teisės gali būti aptartos audito sutartyje.

Kalbant apie pasirengimą auditui, galima išskirti du aspektus, kurių įmonės vadovas neturėtų pamiršti: organizacinį ir metodologinį. Pirmasis susijęs su techniniu auditorių, atliekančių metinių finansinių ataskaitų auditą, aprūpinimu, antrasis susisijęs su apskaitos ir atskaitomybės klausimais. Organizuojant audito atlikimą, svarbu iš anksto tinkamai pasirengti, kad būtų išvengta papildomų laiko sąnaudų ir paisoma audito atlikimo terminų. Pirmiausia įmonės vadovas turi paskirti žmogų, atsakingą už darbą su auditoriais. Geriausia, jei tai bus vyriausiasis buhalteris arba jo pavaduotojas, nes audito metu auditoriai daugiausia bendrauja su šiais darbuotojais.

Taip pat reikia nepamiršti parengti auditui ir kitus darbuotojus, t. y. informuoti apie numatomą auditą visus, kurie gali būti susiję su atliekamu auditu. Tokiems darbuotojams turėtų būti pranešta, kada prasidės auditas, primintos jų pareigos ir paaiškinta apie darbus, kuriuos gali tekti atlikti.

Ne mažiau svarbus ir techninis auditorių aprūpinimas: reikia sudaryti auditoriams tinkamas darbo sąlygas, t. y. paruošti jiems atskiras patalpas arba darbo vietas, aprūpinti ryšio priemonėmis, galimybe naudotis kopijavimo aparatu ir pan.

Svarbus metodologinio aspekto darbas yra pirminio būtinų dokumentų sąrašo parengimas. Geriausia, jei bus iš anksto susitarta su auditoriais, kokių dokumentų reikės auditui atlikti. Tokiu atveju audito pradžioje auditoriai jau turės parengtus dokumentus darbui pradėti.

Reikėtų numatyti ir apskaitos barus, į kuriuos reikėtų atkreipti ypatingą auditorių dėmesį (netipinės, nestandartinės ir sudėtingos operacijos). Tai auditoriams padės suplanuoti savo laiką ir sumažinti esminių klaidų neaptikimo riziką.

Taip pat reikėtų susitarti su auditoriais dėl atlikto audito rezultatų aptarimo. Įmonės darbuotojas, atsakingas už metinių ataskaitų parengimą, turėtų perskaityti auditorių parengtą išvadą iki jos pateikimo vadovybei. Tai būtina, kad jei dokumente yra ginčytinos pastabos ir netikslumai (pavyzdžiui, dėl tam tikrų įmonės operacijų kvalifikavimo), jie turėtų būti aptarti su auditoriais. Tokio aptarimo metu kai kurios pastabos gali būti panaikintos dėl jų nereikšmingumo.

Taigi įmonės vadovui tenka pasirūpinti ne tik audito įmonės pasirinkimu, bet ir užtikrinti tinkamas sąlygas auditui atlikti. Kad auditas būtų atliktas laiku, pasirengimo darbai turėtų prasidėti kuo anksčiau.

-----------------------------------------------------------------------------------------------

Marija LAPĖNIENĖ

Žurnalas "Vadovas ir pasaulis" 2008 m. Nr. 12

www,paciolis.lt