Teisės ir verslo forumas

Sveiki,
norėčiau informacijos dėl mamos.
Mama dirba švietimo įstaigoje jau apie 30 metų pilnu etatu. Turi invalidumą - darbingumas 35%. Invalidumą turi jau apie 20 metų visam gyvenimui. Darbe niekada niekam dėl to nekliuvo. Norėčiau informacijos, ar įstatymiškai yra numatyta, kiek galima dirbti su tokiu neįgalumu? Ar gali direktorė remiantis mamos invalidumu (ji pradėjo pasakoti, kad bijo darbo inspekcijos), jai sumažinti darbo laiką (iki pusės etato be mamos sutikimo) arba išmesti iš darbo? Ar atleidimo atveju priklausytų išeitinė kompensacija už 6 mėn (nes nepertraukiamas stažas apie 30 metų)?
Ačiū už atsakymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kiekvienam žmogui turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas. Reikalavimas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas dėl savo svarbos darbo teisinių santykių reguliavimo srityje pripažintas vienu iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų (DK 2 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kiekvienos darbo sutarties neatskiriama sąlyga yra darbdavio įsipareigojimas darbuotojui užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Saugios ir sveikos darbo sąlygos privalo būti sudarytos kiekvienam darbuotojui, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, t. y. laikantis šių ir kitų įstatymuose nustatytų diskriminaciją draudžiančių sąlygų. Sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais pagal įstatymą įpareigotas darbdavys. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir jos aplinka turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSĮĮ) 3, 11, 14 straipsniai, DK 260, 261 straipsniai). Ginant darbuotojų sveikatos apsaugos interesą įstatyme nustatyti atvejai, kada turi būti atliekami privalomi sveikatos patikrinimai (DK 265 straipsnis, DSSĮ 21 straipsnis). Vis dėlto jeigu dėl darbo aplinkos veiksnių darbuotojo sveikatos būklė pablogėja ir kompetentinga institucija – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) – konstatuoja jam atitinkamo lygio nedarbingumą, tai šios institucijos priimti sprendimai dėl neįgalaus asmens darbo pobūdžio ir sąlygų yra privalomi tiek darbdaviui, tiek darbuotojui (DSSĮ 38 straipsnio 2 dalis).
Jūsų paklausime nenurodyta, kokios yra Tarnybos išvados dėl Jūsų mamos darbo, t.y ar ji gali dirbti buvusi darbą, ar jai tik rekomenduojama dirbti sutrumpintą darbo laiką ir pan.
Pažymėtina, kad Tarnybos išvadoje, kurioje įvardijami rizikos veiksniai, galintys daryti įtaką asmens (darbuotojo) sveikatos būklės pablogėjimui ir kuriems veikiant asmuo negali dirbti, gali būti pateikta ir rekomendacija dirbti ne visą darbo dienos arba darbo savaitės laiką. Šios rekomendacijos įgyvendinimas priklauso išimtinai nuo darbuotojo valios, todėl, darbuotojui pareiškus reikalavimą dirbti ne visą darbo laiką, šis darbuotojo pageidavimas darbdaviui tampa privalomas (DK 146 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi darbdavys, nors savo valia vienašališkai ir negali neįgaliam darbuotojui nustatyti ne viso darbo laiko, bet įgyvendindamas darbdaviui privalomą Tarnybos išvadą bei parinkdamas ir pasiūlydamas neįgaliu tapusiam darbuotojui kitą darbą, kurį dirbti darbuotojas pagal sveikatos būklę galėtų, turi šią aplinkybę įvertinti bei sudaryti galimybę darbuotojui tokia teise realiai pasinaudoti. Tik išimtiniais atvejais, kai nustatoma, kad darbdavys dėjo maksimalias pastangas neįgaliu tapusį darbuotoją perkelti jo sutikimu į kitą darbą ir taip bent iš dalies kompensuoti darbuotojo sveikatos praradimą, tačiau realiai darbuotojo perkelti į kitą darbą nebuvo galimybės, gali būti pripažįstamas teisėtu darbuotojo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
Atleidžiant darbuotoją pagal šį straipsnį, darbuotojui turi būti išmokėta 2 mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Darbuotojas taip pat turi teisę pats nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., kai darbo sutarties nutraukimas yra pagrįstas darbuotojo liga ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą. Šiuo atveju jam taip pat priklauso 2 mėnesių vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 3 d.).
P.S.
Apie darbo santykius ir teismų praktiką darbo bylose, galite paskaityti čia - http://www.sajunga.webs.com/

Mamos nedarbingumo išvadoje nėra nurodyta, kad ji gali dirbti tik prie tam tikrų sąlygų. Ten išvis nėra nurodyta, ką ji gali ir ko negali dirbti. Pagal tą pažymą ji gali dirbti viską.

Jeigu pažymoje nenumatyti jokie apribojimai, tai direktorė neturi teisės vienašališkai nustatyti ne visą darbo laiką ar atleisti Jūsų mamą iš darbo.
P.S.
Apie darbo santykius ir teismų praktiką darbo bylose, galite paskaityti čia - http://www.sajunga.webs.com/