48 valandų darbo savaitė: argumentai už ir prieš

Ar savaitinis darbo laiko ribojimas apsaugo darbuotojus nuo išnaudojimo, ar tik apriboja jų galimybes papildomai užsidirbti? Pasak Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, maksimali leistina darbo savaitė visoje ES teritorijoje neturėtų viršyti 48 valandų, o išimčių šiai taisyklei nei vienoje ES šalyje neturėtų linkti per trejus metus. Ar vertėtų visoje ES be išlygų uždrausti galimybę dirbti ilgiau, klausėme už ir prieš 48 valandų savaitę balsavusių europarlamentarų.

 Remiantis dabar galiojančioje direktyvoje numatyta išimtimi, jos paprašiusiose šalyse darbuotojas, išreiškęs sutikimą, gali dirbti ilgiau nei 48 valandas per savaitę. Šiuo metu iš ES šalių išimtį taiko tik Jungtinė Karalystė ir Malta.

Užtrukusios diskusijos

 Siūlymai keisti 1993 m. priimtą ir 2000 m. peržiūrėtą darbo laiko direktyvą sukėlė nesibaigiančias diskusijas visoje ES. Didelė Europos Parlamento narių dalis pritaria europinio 48 valandų darbo laiko apribojimo įvedimui, tuo tarpu ES Taryba, kurioje posėdžiauja ES šalių ministrai, yra linkusi iššaldytistatus quo ir toliau leisti taikyti išimtis kai kurioms šalims.

 Išimčių paprašiusiose valstybėse tam tikrais atvejais leidžiama dirbti iki 65 valandų per savaitę. Siūlymai keisti direktyvą įstrigo, kadangi sprendžiant šį klausimą būtinas Parlamento ir Tarybos sutarimas.

 Diskusijos nesibaigė ir pačiame Europos Parlamente. Apie teigiamus ir neigiamus darbo laiko savaitės ribojimo aspektus kalbėjomės su Užimtumo komiteto nariais – jam pritariančiu Alejandro Cercas (Socialistų frakcija, Ispanija) bei už lankstumą pasisakančia Elizabeth Lynne (Liberalų ir demokratų aljansas, Jungtinė Karalystė ALDE, UK).

Alejandro Cercas: Socialiniam dempingui – „ne“

 Pasak Alejandro Cercas, išimčių taikymas reiškia „puolimą prieš piliečių ir socialinę Europą“, „neigia įstatymų, tarptautinių konvencijų bei Lisabonos sutarties turinį ir naikina kolektyvinių derybų, sudarančių socialinio dialogo pagrindą, pamatus“.

 Pasak deputato, lankstumas ir saugumas privalo turėti vienodą vertę, o taisyklių nebuvimas – išimčių taikymas – yra nepriimtina lankstumo forma.

 „Ilgiau dirbti leidžianti išimtis gali vesti į socialinį dempingą, įtvirtindama nesąžiningus įstatymus turinčių šalių konkurencingumą pažangesnius socialinius teisės aktus taikančių valstybių atžvilgiu“, – mano europarlamentaras.

Saugiklių nepakanka

 Pasak A. Cercas, Europos konkurencingumas turi remti ne ilgomis darbo valandomis, bet inovacijomis, produktyvumu ir pridėtinės vertės kūrimu. Naujoji direktyva kelia grėsmę naujam gerovės suvokimui, kuris apima profesinio ir šeimos gyvenimo derinimą, mano europarlamentaras.

 Pasak politiko, išimties atveju saugiklių, numatytų apsaugoti darbuotoją nuo galimo įmonės spaudimo sutikti dirbti ilgiau, nepakanka, be to, jie nėra taikomi trumpesnėms nei 10 savaičių sutartims.

Elizabeth Lynne – už pasirinkimo laisvę

 Liz Lynne tvirtai įsitikinusi, jog galimybės ES valstybėms reikalauti išimties iš 48 savaičių taisyklės naikinti neverta. Ji buvo tarp trylikos prieš jos naikinimą balsavusių Užimtumo komiteto narių – už europinę 48h taisyklę balsavo 35 europarlamentarai.

 „Gyvybiškai svarbu išlaikyti išimties galimybę, numatant griežtesnes jos taikymo taisykles“, – mano politikė. Anot jos, kiekvienas privalo turėti teisę niekieno neverčiamas pasirinkti darbo trukmę. „Darbuotojus jau gina sveikatos ir saugumo užtikrinimą numatantys įstatymai, įskaitant darbo su pavojinga technika nuostatas“, – primena ji.

Apribojimai mažina skaidrumą

 Anot E. Lynne, daugelyje išimties netaikančių šalių suveši nedeklaruojamas darbas, kenkiantis tiek darbuotojams, tiek pačioms įmonėms. Ji primena, kad nenumatant išimties, gali būti pasirenkami daug neskaidresni būdai, kuomet apeinant direktyvą dauguma įmonės darbuotojų įdarbinama ne pagal darbo, bet kitokias civilines sutartis, arba darbdavys su darbuotoju pasirašo net keletą sutarčių.

 „Išimties taikymo naikinimas būtų karti piliulė ne tik verslui, bet ir daugeliui sunkiai dirbančių žmonių, susiveržiančių diržus ir norinčių daugiau užsidirbti prastėjant ekonominei padėčiai“, – akcentuoja E. Lynne.

 Antrasis direktyvos svarstymas vyks Strasbūro plenarinėje sesijoje gruodžio mėnesį, o nepavykus rasti kompromiso su Taryba, bus rengiamos taikinimo derybos.
Infoverslui. lt, euro.lt inf.